Nuo šiol vaikų būklę medikai galės stebėti nuotoliniu būdu – Kauno klinikose įdiegta itin moderni stebėjimo įranga. Personalas kūdikių sveikatos rodiklius seks savo darbo vietose ar net telefonuose, o į palatas užsuks tik kilus būtinybei.
Pirmąsias dienas po gimdymo mamai Džolanai teko leisti atskirai nuo sūnaus Armando – berniukui prireikė intensyvios terapijos.
„Įtaria refluksą, matyt, tai išaugama. Gerklėse kaupiasi sekretas, gydytojai jį išsiurbia, o toliau stebėsime, kaip bus. Aš tikiu, kad viskas greitai bus gerai“, – sakė mama Džolana.
Vos sustiprėjusį mažylį, nors jį dar reikia atidžiau stebėti, medikai jau apgyvendino vienoje palatoje kartu su mama.
„Svarbiausia, kad galiu būti su juo šalia – nesu atskirta. Esu tiesiog laiminga. Turime tokią palatą, ramiau ir man pačiai, o ir vaikas pradėjo geriau jaustis, kai esame kartu“, – pasakojo mama.
Pasak Džolanos, buvimas kartu suteikia ramybės abiem, o sūnaus sveikata akivaizdžiai gerėja. Tokią galimybę, anot Kauno klinikų medikų, leidžia šiuolaikiška stebėjimo įranga, įdiegta Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.
Moderni centrinė stebėjimo sistema leidžia nuotoliniu būdu sekti mažylių gyvybines funkcijas. Dalis įrangos įrengta šeimos palatose, o monitoriai stovi personalo darbo vietose – į juos realiuoju laiku perduodami naujagimių būklės duomenys.
„Medicinos personalas nuolat stebi naujagimių būklę. Vos pasikeitus rodmenims, reaguojama nedelsiant – einama į palatą ir sprendžiama, ar tai rimta problema, ar tik nedidelis normų nukrypimas“, – pasakojo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė Ilona Aldakauskienė.
Slaugytojos mažylių būklę stebi ne tik monitoriuose, bet ir telefonuose – taip nepraleidžiami svarbūs pokyčiai.
„Telefonus turime visada su savimi. Jei esame vienoje palatoje ir matome, kad kitoje palatėlėje kažkas keičiasi, galime iš karto reaguoti ir eiti padėti. Įranga – visada po ranka“, – pasakojo slaugytoja Danguolė Dacienė.
Atskleidė, kiek kainavo naujoji įranga
Pasak medikų, tokia sistema suteikia šeimai daugiau privatumo ir ramybės – darbuotojams nebereikia nuolat varstyti palatos durų tikrinant ar reguliuojant aparatūrą. Į palatas jie užsuka tik tada, kai to iš tiesų reikia.
„Privatumo suteikimas besiformuojančiam mamos ir kūdikio ryšiui yra labai svarbus. Tai užtikrina šeimos psichologinę gerovę ir kartu skatina naujagimį greičiau sveikti“, – sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Prireikus centrinė monitoravimo stotis gali vienu metu stebėti kelias dešimtis naujagimių. Šiuo metu Kauno klinikose įrengtos trys šeimos palatos, kuriose tėvai gali būti kartu su sveikstančiais kūdikiais.
„Ši technologija leidžia stebėti ir labai sunkiai sergančių naujagimių būklę, tačiau pačių nestabiliausių pacientų šioje erdvėje dar negalime slaugyti. Čia gydomi jau šiek tiek pasveikę arba lengvesnės būklės naujagimiai“, – aiškino I. Aldakauskienė.
Apie 90 tūkst. eurų kainavusią įrangą asociacijos „Neišnešiotukas“ iniciatyva nupirko verslininkai. Kauno klinikų medikai kalba ir apie ambicingus planus ateičiai.
„Tai gali būti reikšmingas technologinis šuolis į ateities mediciną. Galbūt ateityje pavyks didinti atstumą tarp personalo ir šeimos, o mažuosius pacientus net anksčiau išrašyti į namus, kur jie galėtų sveikti namų aplinkoje, tačiau būti nuotoliniu būdu stebimi medikų“, – teigė K. Stašaitis.
Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 500 sunkiai sergančių naujagimių. Didžioji dalis jų – ankstukai.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
