Pasak tyrimo, iki pilnos laimės lietuviams tereikia poilsio, ramybės ir apsipirkimo parduotuvėje.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Štai, ką žmonės sako:
„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad esu laiminga.“
„Tiesiog reikia į gyvenimą žiūrėti lengvai ir tiek.“
„Laimė yra iš vidaus. Niekas jos neduoda, niekas jos neatneša. Jeigu tu žmogus optimistas ir į viską žiūri su gera nuotaika, tai čia ir yra laimė.“
„Visko pilna, prekių kiek nori – ne taip, kaip mūsų jaunystėje.“
„Turime darbus, namus, šeimas, dėl to ir laimingi.“
„Turiu šeimą, esu laimingas, esu tėtis dviejų vaikų, turiu darbą – ko daugiau reikia.“
„TV3 Žinių“ sutikti vilniečiai net nedvejodami tvirtina, kad yra laimingi ir įvardija kodėl. Pernai apklausus 2 tūkst. 18–74 metų lietuvius paaiškėjo, kad tikrai gerai jaučiasi tik kas penktas tautietis.
Tą atskleidė pamatuotas fizinės bei emocinės sveikatos ir laimės indeksai, kurie parodė, kad nacionalinė savijauta siekia 64 balus iš 100. Tad lietuviai yra tik vidutiniškai laimingi, o labiausiai susirūpinimą kelia – emocinė sveikata.
„Kas reiškia, kad jau esame tokioje ribinėje situacijoje ir kur reikėtų imtis veiksmų“, – komentavo „Eurovaistinė“ farmacinės veiklos procesų vadovė Eglė Laskauskaitė.
Jaučia stresą ir nerimą
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad 39 proc. apklaustųjų jaučia kasdienį stresą ir net kas antras žmogus nerimauja be aiškių priežasčių.
„Daugiausia kelia stresą darbas ar mokymasis. Taip pat apklaustieji sakė, kad juos neramina ir sveikata, finansiniai iššūkiai, taip pat santykiai“, – aiškino E. Laskauskaitė.
Lietuviai labiausiai stresuojantys dėl darbo ar darbe ir moksluose, galvą suka ir dėl politinių procesų tiek savo šalyje, tiek pasaulyje.
„Gal geriausia nesileisti į tai. Negalvoti net apie tai? Negalvoti apie tai, nes viskas yra laikina. Šiandien gal kelia nerimą. Rytoj jau bus geriau.“
„Bendravimas su žmogumi gali pabloginti tą nuotaiką.“
„Gal niurzgėjimas politikų. Šitas kažkaip užkrečia blogai? Jie įsivaizduoja, kad jeigu skiriam, poligonus statome – apie tai nereikėtų šnekėti – reikia imti ir daryti.“
„Atsiguli pagalvoji, kad nėra taip blogai. Ir tikrai nėra. Kad būtų nors taip kaip yra ir būtų labai nieko.“
„Darbas. Kažkokios asmeninės gal problemos. Aš esu toks žmogus visą laiką per pozityvumą – visose dalykuose galima matyti teigiamų dalykų.“
Turi artimus žmones
Tiesa, lietuvių stiprybė – socialiniai ryšiai. 73 proc. gyventojų jaučiasi turintys artimų žmonių ar stiprų socialinį ratą. O psichoterapeutai aiškina, kad vidutiniškai laimingi esame ne vien tik dėl mūsų pačių pastangų, bet ir dėl mus supančios aplinkos.
„Matėme, kad ta laimė priklauso ir nuo finansinės situacijos. Kai kurie žmonės tikrai nesaugiai jaučiasi su savo finansais ir tai iš karto daro įtaką mūsų tiek emocinei, tiek laimės būsenai“, – tikino psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
O štai kad pačiuptų savo laimės paukštę už uodegos ir jaustųsi geriau net 24 proc. apklaustųjų teigia, kad nesiima nieko, kad valdytų stresą. Daugiausiai tai – vyrai. Tiesa, specialistus labiausiai stebina, kad sumenko lietuviai susidomėjimas gyvenimu – jie nebeįsitraukia, mažiau domisi ir dėl to jiems trūksta malonumo jausmo.
Anot psichoterapeuto, lietuvius paveikė kovidas ir karas Ukrainoje.
„Daug to nerimo patyrė ir daug nemalonių emocijų. Tai gali būti, kad tas labai paveikė mus. Mes tiesiog esame slogesnės nuotaikos ir nenorime domėtis, nes tiesiog prastai jaučiatės“, – sakė jis.
O rūpinimąsi ir meilę sau dauguma lietuvių supranta kaip poilsį ir ramybę, o antroje vietoje rikiuojasi lepinimasis ir prekinimasis. Pasak specialistų, tai psichologiškai keista, nes labiau priskiriama prie impulsų nevaldymo negu kad prie pagalbos sau.
„Žmonės taip galvoja – jeigu kažką gero nusipirksiu – geriau pasijausiu. Ir jie, iš tikrųjų, jaučiasi tada, kai perka. Tada jie geriau jaučiasi, bet, kai grįžta namo – kai kurie iš jų, pamatę, ką nusipirko – staiga pagalvoja: o, ir kam aš tai nusipirkau“, – pridūrė jis.
Tad apsipirkinėjimas ne pati geriausia priemonė jaustis geriau. O receptas – ne pats lengviausias – sportuoti, miegoti, valgyti, atlikti kvėpavimo pratimus, praktikuoti dėmesio nukreipimą.
„Stresas, įtampa, pyktis gali nuolat sukelti mums lėtinį uždegimą organizme, o tai jau reiškia, kad padidėjo rizika ir širdies kraujagyslių ligoms, diabetui, autoimuninėms ligoms“, – apibendrino E. Laskauskaitė.
Kaimynai lenkai, latviai, estai jaučiasi daugmaž panašiai kaip lietuviai, o štai nuo savo siekiamybės – skandinavų atsiliekame. Jei 68 proc. švedų jaučiasi linksmi ir geros nuotaikos, tai lietuviai tempia tik iki 47 proc.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
