Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba mirusios mergytės mama Smiltėja Žlabienė ir advokatas Valdemaras Bužinskas. Taip pat komentarą paruošė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.
Susitikimas su vaiko teisių atstovais
Norėčiau, kad prisimintumėte momentą, kai į visą šią istoriją įsitraukė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ar atsimenate pirmąjį susitikimą su vaiko teisių atstovais?
S. Žlabienė: Kai tik vaikelis pateko į reanimaciją, gavome raštą ir skambutį iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kalbėjomės su Kauno klinikomis ir klausėme, kas čia vyksta, ar tai buvo jų iniciatyva. Jie sakė: „Taip, čia pas mus bendra tvarka.“
Bendra tvarka – prie reanimacijos sėdi tėvai, kurie išgyvena dėl vaiko gyvybės, tačiau dėl jų visų parašomas skundas Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tuomet vaiko teisių atstovai reikalauja dėmesio, laiko ir energijos, o visa ši energija atimama iš vaiko.
Gavę skambutį pirmiausia įtarėme, kad tai galėjo padaryti socialinė darbuotoja. Vos patekę į reanimaciją ir taip išgyvendami dėl vaiko jau buvome kalbėję gal su penkiais ar šešiais žmonėmis. Socialinė darbuotoja su mumis kalbėjo labai agresyviai – su priekaištais, kaltinimais ir dideliu spaudimu.
Vyras jai pasakė: „Mes dabar su jumis kalbėti neketiname, nes esame įsitempę, pavargę ir jau su penkiais ar šešiais žmonėmis aptarėme viską. Ateikite pas mus, kai turėsime palatą ir viskas bus aiškiau. Tada pasikalbėsime.“
Ji įsižeidusi nuėjo, todėl manėme, kad visa tai galėjo būti susiję su jos įsižeidimu, nes tuo metu su ja nekalbėjome. Jai buvo pasakyta: „Jūs nesate medikė ir šiuo metu tiesiogiai vaikui padėti negalite, o mes tikrai esame pavargę nuo pokalbių ir tos pačios istorijos pasakojimo vis iš naujo.“
Turime prielaidą, kad visą procesą galėjo pagreitinti įsižeidusi socialinė darbuotoja. Klinikų vadovas Vaidotas Gurskis sako, kad tai yra bendra tvarka ir skundai rašomi dėl visų. Jaučiau pyktį ir liūdesį. Tos pačios klinikos viena ranka padeda ar bent jau bando padėti vaikui, nors tas bandymas galiausiai pasibaigia mirtimi, o kita ranka daro spaudimą. Taip viskas ir prasidėjo.
„Kai pamačiau jų akis, išsigandau“
Prieš laidą minėjote, kad turite naujienų. Kokių naujienų sulaukėte?
S. Žlabienė: Turiu nemalonių naujienų. Buvome pasilikę erdvės pabūti su savo jausmais, savo namuose, tačiau staiga pro galinius vartus įsiveržė Ukmergės meras Darius Varnas ir seniūnas Žilvinas Dirsė. Nuo Dariaus Varno, mano manymu, sklido alkoholio kvapas, o jo žvilgsnis buvo keistas.
Jie turi mūsų telefono numerį, daug kartų esame bendravę telefonu, tačiau staiga įsiveržė pro vartus į mūsų kiemą. Jie sakė norintys pabendrauti. Su teisininkais buvome visiems parašę, kad, išskyrus iš anksto suplanuotą pokalbį su jumis, su niekuo nekontaktuosime ir nebendrausime.
Norime pasilikti ramybėje, nes gedėjimas turėtų vykti kaip įmanoma sąmoningiau. Dabar nuo ryto iki vakaro dirbame tam, kad atlaikytume vykstančią ataką. Apie tokį mero ir seniūno bandymą pasikalbėti pranešėme savo teisininkams. Iš karto su jais susisiekėme, tačiau ataka vis tiek tęsiasi kitokiu pavidalu. Kai pamačiau jų akis, išsigandau.
Vaiko teisių tarnybos komentaras
L. Baranauskienė: Šeštadienį vaiko teisių gynėjai apsilankė šeimos namuose, kur susitiko ir pasikalbėjo su mama. Tėčio su vaikais tuo metu namuose nebuvo. Susitikimo tikslas buvo susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo galimybių ir įvertinti pirminį paslaugų poreikį šeimai. Šiuo metu galutiniai sprendimai dėl šeimos dar nėra priimti.
Po šeštadienį įvykusio susitikimo, mamai sutikus bendradarbiauti ir kartu ieškoti geriausiai vaikų interesus atitinkančių sprendimų, nutarta iš naujo įvertinti vaikų situaciją. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ketina patikslinti informaciją apie vaikų sveikatą gydymo įstaigose, o vaikų nuomones ketina išklausyti psichologas. Atlikusi šiuos veiksmus tarnyba priims sprendimus.
Kaip įvertinti, ar vaikais buvo pasirūpinta tinkamai?
Dalis visuomenės dabar puola pačią šeimą, teigdama, kad ji neva nesirūpina vaikais. Kaip teisiškai įvertinti, ar vaikais buvo pasirūpinta tinkamai?
V. Bužinskas: Tai įvertinti labai sudėtinga. Tam turi būti atliekamas tyrimas. Net ne spėju, o manau, kad kilus tokiam visuomenės rezonansui tikriausiai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Galbūt jis jau ir pradėtas. Tai nebūtinai reiškia, kad vėliau kas nors bus pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju, tačiau dėl paties įvykio ikiteisminis tyrimas greičiausiai bus pradėtas, jeigu dar nėra pradėtas.
Tuomet bus profesionaliai ištirti ir įvertinti kiekvieno asmens veiksmai. Gavus išvadas bus nustatyta, ar padarytas nusikaltimas, administracinis nusižengimas ir kas tokius pažeidimus galėjo padaryti.
Dabar nenorėčiau nei spėlioti, nei ką nors ginti. To nesiūlyčiau daryti ir kitiems. Visuomenėje vieni smerkia, kiti gina, tačiau man nepatinka pats procesas, kai visuomenė tampa ir tyrėjais, ir teisėjais.
Siūlyčiau šią situaciją palikti profesionalams. Man taip pat nepatinka, kai iš tokių skaudžių įvykių bandoma susikurti reklamą, pateikti save kaip besirūpinantį, nors iki tol nė piršto nebuvo pajudinta, arba kaip viską žinantį.
Bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išsiaiškinta, kaip viskas vyko, kas buvo padaryta ir ko nebuvo padaryta. Kalbant apie tėvus, bus vertinama, ar tėvų valdžia buvo panaudota tinkamai, ar ji buvo naudojama vaiko interesams, ar prieš vaiko interesus. Tik tada bus galima daryti išvadas.
Kaip ir kitų rezonansinių įvykių atvejais, čia galėčiau pritarti motinai – leiskime dabar ramiai ištirti įvykius. Prie jų būtų galima grįžti jau turint konkrečias išvadas ir tuomet jas aptarinėti. Puikiai suprantu, kad motinos požiūris vienoks, o specialistų, kurie dalyvavo arba privalėjo dalyvauti, bus kitoks.
Ar jie dalyvavo, ar nedalyvavo, taip pat paaiškės. Nuomonių gali būti labai daug, tačiau kol nėra atliktas tyrimas, susilaikyčiau nuo kaltinimų ar gynimo. Mano supratimu, dabar nereikėtų nei ko nors kaltinti, nei ginti, nes visiškai neaišku, ar apskritai ką nors reikia kaltinti ir ar ką nors reikia nuo ko nors ginti. Visa tai sužinosime.
Kauno klinikų gydytojo komentaras
Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Martynas Žemaitis portalui lrt.lt komentavo, kad į ligoninę išsekęs kūdikis atvežtas liepos pradžioje.
„2 mėnesių kūdikis svėrė mažiau nei 2 kilogramus, beveik neturėjo poodinio riebalinio sluoksnio. Jo būklė, anot mediko, buvo gana sunki. Įtarta, kad vaikelis išseko dėl nepakankamos mitybos“, – rašo lrt.lt.
M. Žemaičio žiniomis, „Esveikatoje“ nebuvo duomenų apie tai, kad vaikeliui jau yra diagnozuotas Patau sindromas. Anot gydytojo, jis oficialiai nustatytas tik patekus į ligoninę, tačiau kai kurie simptomai pastebėti iškart vizualiai.
Tai reikštų, kad vaiko, nors ir su akivaizdžiais sutrikimais, specialistai nematė, iki kol mergaitė nepateko į klinikas. „Į Vaiko teisių tarnybą kreiptasi, nes dirbusiems kolegoms kilo įtarimų dėl galimos nepriežiūros“, – lrt.lt kalbėjo M. Žemaitis.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
