Karas

„The Atlantic“ aprašė galimas versijas, kaip išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti beveik trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje. Kaip pastebi straipsnio autorius Eliotas Cohenas, buvo metas, kai atrodė, kad Ukraina gali jėga susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Kinijos gamintojai pradėjo riboti pagrindinių komponentų, naudojamų dronų gamybai, pardavimą JAV ir Europai, rašo „Bloomberg“. Šie veiksmai yra įžanga į platesnius dronų dalių eksporto apribojimus, kuriuos Vakarų pareigūnai tikisi, kad Pekinas pradės taikyti naujaisiais metais, teigia minėti asmenys.

ES ambasadoriai planuoja aptarti sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes. Kalbama apie kišimąsi į rinkimus, kibernetines atakas ir ekonominį sabotažą, praneša „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:23 | Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: sutriko prekybos konvejeris su Kinija Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.

Ukrainiečių jūriniai dronai smogė Rusijos orlaiviams Kerčės įlankoje esančioje baržoje, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo žuvusių ir sužeistų rusų karių. Apie tai patvirtino Ukrainos saugumo tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išreiškė viltį, kad Europos sąjungininkės siųs savo pajėgas į Rusijos karą šalyje, kol jo vadovaujama šalis įstos į NATO. Tuo metu Kremlius reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ambicijų Aljanse, ir kalba apie tariamą nepriimtiną grėsmę saugumui.

Rusijos ekonomika kai kuriuose sektoriuose rodo „reikšmingus“ lėtėjimo požymius, nes susiduria su mažėjančiu augimu ir didele infliacija, penktadienį perspėjo didžiausio šalies skolintojo vadovas. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio per du dešimtmečius lygio – 21 proc., nes Maskva stengiasi stabdyti ekonominį karo Ukrainoje ir daugybės Vakarų sankcijų poveikį.

Rusija penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė vieną kaimą netoli logistinio centro Pokrovsko ir kitą kaimą netoli pramoninio Kurachovės miesto. Tai reikštų rusų pasistūmėjimą į priekį dviejose svarbiose fronto Rytų Ukrainoje vietose. Rusų pajėgos „išvadavo gyvenvietes“ Suchi Jalus ir Pustynką Donecko srityje, pranešime teigė Gynybos ministerija.

Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai fronto linijoje pasirodė pirmosios Šiaurės Korėjos prieštankinės raketos, ukrainiečių dronų operatoriai surado vieną iš jų sistemų, rašo „Forbes“. Kai ją ukrainiečiai pamatė, šešių ratų „Bulsae-4“ važiavo keliu Charkivo srityje. Sistemai smogė dronas Sistemą aptiko Ukrainos kariuomenės 3-iosios puolamosios brigados „Vitrolom“ bepiločių orlaivių grupės dronas.

Kerčės sąsiauryje penktadienio rytą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN, remdamasi „Telegram“ kanalais. Skelbiama, kad Kerčės sąsiauryje dirba jūriniai dronai, Rusija užblokavo Krymo tiltą ir bando dronus sunaikinti iš jūros ir iš oro. Taip pat skelbiama apie sprogimus Kerčės laivų statyklos „Zaliv“ apylinkėse. Liudininkai teigia, kad nuo Kerčės pusės ant tilto susidarė didžiulė spūstis. Jūrų dronų puolimas tęsiasi, sprogimai girdimi nuo penktos valandos ryto.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2025 metų kovą, sako karo ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Ivanas Stupakas, rašo UNIAN.

Jungtinės Karalystės Veteranų reikalų ministras Alistairas Carnsas sako, kad didelio karo atveju Didžiosios Britanijos kariuomenė būtų sunaikinta 6-12 mėnesių.  Apie tai rašo leidinys „Politico“. A.  Carnsas per konferenciją Londone sakė, kad dabartinis Didžiosios Britanijos kariuomenės dydis reiškia, kad pajėgos per 12 mėnesių būtų sunaikintos, jei kiltų panašaus masto konfliktas kaip Ukrainoje. Jo teigimu, kare Ukrainoje kasdien žūsta arba būna sužeista apie 1500 Rusijos karių.

Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenės nuostoliai pasiekė rekordinį lygį, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot žvalgybos, Rusija kiekvieną dieną netekdavo vidutiniškai 1 523 žmonių. Lapkričio 28 d. buvo pasiektas naujas rekordas – Rusija neteko 2 030 karių per vieną dieną. Šis skaičius apima ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius.

Rusai turi planų užimti Zaporižią ir Chersoną, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Ihoris Romanenka. Svarbiausios dienos naujienos: 23:35 | Rusijos ir JAV kariuomenių vadai surengė retą pokalbį telefonu dėl karinių pratybų Rusijos ir JAV kariuomenių vadai praėjusią savaitę, suintensyvėjus mūšiams Ukrainoje, surengė retą pokalbį telefonu, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Vokietija kuria programėlę, kuri padėtų žmonėms puolimo atveju surasti artimiausią bunkerį. Tuo tarpu Švedija platina 32 puslapių atmintinę, pavadinimu „Jei ateis krizė ar karas“. Pusė milijono suomių jau atsisiuntė pasirengimo ekstremalioms situacijoms vadovą.

Aiškėja, kaip atrodo išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl karo Ukrainoje pabaigos. Planą dėlioja „Reuters“, remdamiesi viešais D. Trumpo ir jo komandos pasisakymais, taip pat keliais D. Trumpui artimais šaltiniais. Iki šiol D. Trumpas tik žadėjo karą užbaigti per parą nuo tada, kai taps prezidentu, tačiau niekada neįvardijo, kaip tai padarytų. Analitikai apskritai abejoja, kad tai padaryti taip greitai įmanoma.

Rusijos nelaisvėje mirė laikinai okupuoto Zaporižios srities Dnieprorudnės Vasylivskio rajono meras Jevhenas Matvejevas, rašo „Ukrinform“. Jis beveik trejus metus buvo rusų nelaisvėje. Jo kūnas buvo pargabentas namo per paskutinius mainus. Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Rusai Dnieprorudnę Zaporižios srityje užėmė 2022 m. vasario pabaigoje. Vėliau į nelaisvę pateko meras Jevhenas Matvejevas.

Karo veiksmų zonoje dislokuotiems Rusijos kariams jų vadai duoda nurodymus nusižudyti, taip siekdami atgrasyti juos nuo pasidavimo. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. „Pavadinime raginama „iki galo išlaikyti orumą“ ir apibūdinamas savižudybės algoritmas panaudojant šaunamąjį ginklą arba granatą. Jei „Didžiosios Rusijos karys“ patenka į kritinę situaciją, jam įsakyta nusišauti į smilkinį, po smakru arba į kaktą“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad ukrainiečių dronai naktį atakavo du svarbius Rusijos okupantų karinius objektus Riazanėje ir Novorosijske. Dronų atakos taikiniai buvo uostas su karo laivais Novorosijske ir Djagilevo oro bazė su strateginiais bombonešiais. „Riazanėje – smūgiai Djagilevo oro pajėgų bazei.

Rusijos kariai ruošiasi naujam puolimui prieš Chersoną, sako Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.  Svarbiausi dienos įvykiai: 23:53 | Ukraina: Maskva grąžino 2022 metais į nelaisvę paimto Dniprorudnės miesto mero kūną Ukraina trečiadienį paskelbė, kad Maskva grąžino Dniprorudnės miesto mero, kuris buvo paimtas į nelaisvę 2022 metų invazijos pradžioje ir, kaip manoma, mirė rusų nelaisvėje, kūną.

Ukrainos karinės elektronikos inovacijos leidžia ukrainiečiams veiksmingai reaguoti į masines Rusijos dronų atakas, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“. „Padidėjusi rusiškų „Shahed“ tipo dronų gamyba šalies viduje leido Rusijai padidinti dronų, kuriuos ji naudoja smogiamosioms atakoms prieš Ukrainą, skaičių, tačiau Ukrainos elektroninės karybos inovacijos leidžia Ukrainos pajėgoms efektyviau atsakyti į Rusijos dronų atakas“, – sako analitikai.

Artėjant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, Aljanso vadovas Markas Rutte įvardijo sritis, kuriose NATO gali padėti karo draskomai šaliai. Svarbiausios dienos naujienos: 21:10 | Kuo dar NATO gali padėti Ukrainai: Rutte įvardijo svarbiausius punktus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš prasidedant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, įvardijo tris pagrindines pagalbos Ukrainai sritis.  Pirmiausia, pasak M. Ruttės, reikia padėti Ukrainos energetikos sistemai.

Rytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai. Generalinio štabo Kyjive duomenimis, iš atskirų fronto ruožų šeštadienį pranešta apie iš viso 153 susirėmimus dėl rusų puolimo. Pirmiausiai aplink Donbasą rusų daliniai vis mėgina pralaužti Ukrainos gynybos linijas. Įnirtingiausi mūšiai vyksta Pokrovsko ir Kurachovės apylinkėse. Prie Pokrovsko Rusijos daliniai surengė 28 puolamąsias atakas, teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.

Nepaisant kelių ribojimų, grynaisiais pinigais lietuviai vis dar gali atsiskaityti daugelyje vietų. Vis tik mokėjimų kortele ar bankiniu pavedimu Lietuvoje įvyksta dešimtis kartų daugiau.

Volodymyras Zelenskis pasiūlė sudaryti paliaubų susitarimą, jei Ukrainos šiuo metu kontroliuojama teritorija būtų paimta „po NATO skėčiu“, o dėl likusios teritorijos grąžinimo jis galėtų derėtis vėliau „diplomatiniu būdu“. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Smūgis Krymui: ukrainiečiai pataikė į rusų priešlėktuvinės gynybos sistemą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pra...

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nepalaiko sąjungininkų karių dislokavimo Ukrainoje, nepaisant kitų šalių įsitraukimo į karą Rusijos pusėje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte „Fox News“ eteryje, praneša „Voice of America“. „Manau, kad tai daryti būtų neprotinga“, – sakė M. Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, nes šalis agresorė gauna Šiaurės Korėjos paramą savo kariuomene.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Atsargos generolas Keithas Kelloggas, kurį išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas skiria savo specialiuoju pasiuntiniu derybose dėl Ukrainos, dar liepos mėnesį stočiai „Amerikos balsas“ buvo išdėstęs savo viziją dėl karo užbaigimo – jis tada rekomendavo, kad JAV pradėtų taikyti oficialią politiką „siekti paliaubų ir suderėto Ukrainos konflikto sprendimo“. K. Kelloggas tuo metu sakė, kad dar nebuvo pristatęs savo vizijos D. Trumpui, tačiau atitinkamas planas galėtų būti vien...

Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas teigia, kad dabar nėra prasmės mažinti dabartinį šaukimo į kariuomenę amžių, nes šalis laiku negauna tarptautinių partnerių pažadėtų ginklų sistemų. D. Lytvynas šiuo klausimu pasisakė platformoje „X“, Vakarų žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kuriuose teigiama, kad JAV ragina Ukrainą mažinti mobilizacinį amžių.

Ukrainos sostinės Kyjivo Dniprovskio ir Darnyckio rajonuose ant žemės nukrito Rusijos raketų nuolaužos. Kaip praneša „Ukrinform“, tokius duomenis pateikė savivaldybės administracija. Pasak administracijos vadovo Serhijaus Popko, po Rusijos raketų smūgio Kyjivui atviroje teritorijoje Dniprovskio rajone buvo pastebėta nuolaužų. Tuo tarpu Darnyckio rajone nuolaužos nukrito vienos įmonės teritorijoje. „Nežymiai apgadinti keli priestatai ir sunkvežimis.

Rusija ketvirtadienį masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė ukrainiečių energetikos ministras, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbus oro pavojų. „Energetikos sektorius vėl patiria didžiulę priešo ataką. Išpuoliai prieš energetikos objektus vyksta visoje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | Kyjive nugriaudėjo sprogimai Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad dėl raketų grėsmės visoje šalyje paskelbtas oro pavojus ir kad į kelis regionus skrenda raketos. „Visoje Ukrainos teritorijoje dėl raketų pavojaus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime „Telegrame“, o kitose žinutėse priduriama, kad aptiktos raketos, nukreiptos į Mykolajivo, Kirovohrado ir Odesos sritis.

Trečiadienį aukštas JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti karinės tarnybos amžių savo kariams iki 18 metų. Šiuo raginimu JAV siekia paskatinti Kyjivą stiprinti savo kovines pajėgas kare su Rusija, praneša „Reuters“. Karių trūkumas Ukrainoje Kreipdamasis į žurnalistus, neįvardytas JAV pareigūnas teigė, kad Ukraina nemobilizuoja ir neapmoko pakankamai naujų karių. „Šiuo metu reikia žmogiškųjų išteklių“, – sakė jis.

Nauji JAV prezidento Joe Bideno sprendimai dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Rusijos branduolinio arsenalo naudojimo vargu ar iš esmės pakeis karo eigą, rašo „The New Yorker“, kurį cituoja UNIAN. Visų pirma, abejojama, ar ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai. „Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai“, – leidiniui sakė Ukrainos karinis šaltinis. – „Raketomis savo pozicijų mūšio lauke nepagerinsi.

Laikinai okupuotame Kryme judėjimo ATESH partizanai tiesiai iš Rusijos karių gauna rusiškų ilgo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų S-400 „Triumf“ koordinates. Apie tai pasipriešinimo judėjimas pranešė savo „Telegram“ puslapyje. „Rusijos kariškiai, tarnaujantys pusiasalio oro gynybos daliniuose, pradėjo reguliariai susisiekti su mūsų judėjimo koordinatoriumi Kryme.

Rusų okupantai, kiekviename okupuotame regione įsteigę vadinamuosius „daugiafunkcinius centrus“, dabar nusprendė juos sujungti į vieną tinklą. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras. „Priešai Ukrainos LOT toliau steigia pseudostruktūras, kuriomis siekia sustiprinti savo kontrolę ir integruoti okupuotas teritorijas į administracinę ir teisinę Rusijos erdvę.

Praėjusį trečiadienį per raketų ataką Kursko srityje buvo sužeistas Šiaurės Korėjos generolas ir žuvo keli Kim Jong Uno kariai. Apie tai praneša leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu. Smūgiavo kelis kartus Pasak pareigūno, smūgis į Maryinos kaimą buvo vienas iš „kelių“, per pastarąją savaitę nukreiptų prieš Šiaurės Korėją Kursko srityje. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos aktyviai ieškojo korėjiečių, kuriuos išsklaidė rusai, buvimo vietų.

Amerikiečių istorikas ir Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis įvardijo tris galimus Trečiojo pasaulinio karo scenarijus: įprastinio karo eskalavimą Europoje arba Ramiojo vandenyno regione, branduolinių ginklų platinimą. „Ukrainiečiai, priešindamiesi Rusijai, mažina visų tokios katastrofos scenarijų tikimybę... Nėra jokios prasmės kaltinti juos Rusijos invazija ar trukdyti jiems atlikti savo darbą. Tai jau nebe baimė, o save naikinanti panika.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) svarsto galimybę atlikti prevencinius tikslius smūgius Rusijos teritorijoje, jei kilus ginkluotam konfliktui su ja, šalys narės nuspręstų veikti. Apie tai konferencijoje Briuselyje prakalbo NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, praneša UNIAN. „Kompetentingiau yra ne laukti, o smogti į paleidimo įrenginius Rusijoje tuo atveju, jei Rusija mus užpultų.

Ukrainiečių ir NATO šalių ambasadoriai antradienį Briuselyje surengs derybas dėl praėjusią savaitę Rusijos į Ukrainą paleistos eksperimentinės vidutinio nuotolio hipergarsinės raketos.  Ketvirtadienį Maskva smogė Dnipro miestui, tam tikslui panaudodama naują hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos pajėgos keliomis bangomis naktį dronais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. „Puolimas bepiločiais orlaiviais prieš sostinę tęsiasi“, – tinkle „Telegram“ rašė meras Vitalijus Klyčko. Oro gynyba esą veikia įvairiose miesto dalyse. „(Dronai) veržiasi į sostinę iš įvairių krypčių“, – rašė V. Klyčko, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Liudininkai pasakojo apie virtinę sprogimų, kurie reiškė aktyvuotas oro gynybos sistemas.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey'is mano, kad parama Ukrainai turėtų būti padvigubinta ir kad bendra penkių kariniu požiūriu galingiausių Europos šalių pozicija padės sustabdyti Rusijos agresijos plėtrą. J. Healey'is tai pasakė brifinge po Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrų susitikimo Berlyne, praneša „Ukrinform“. „Pirmiausia su Rustemu Umerovu aptarėme būtinybę padvigubinti paramą Ukrainai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris įspėja, kad didžiųjų Vakarų bendrovių vadovai turi būti pasirengę karo sąlygoms ir pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas, kad taptų mažiau pažeidžiami galimo Rusijos ir Kinijos šantažo atveju. „Jei galėsime užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų ir prekių tiekimą bet kokiomis sąlygomis, tai bus pagrindinė mūsų atgrasymo priemonės dalis“, – „Reuters“ citavo R. Bauerį.

Lvivo pasienio apsaugos būrio pareigūnai, bendradarbiaudami su Ekonominio saugumo biuro detektyvais, atskleidė aferą, kurioje dalyvavo trys labdaros fondai: prisidengdami humanitarine pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jie į Ukrainą įvežė daugiau kaip 700 transporto priemonių.

Rusijos raketos pirmadienį priešpiet smogė Pietų Ukrainos Odesos miesto centrui, pranešė Odesos gubernatorius Olehas Kiperis. Jo pavaduotojo Oleksandro Charlovo duomenimis, nukentėjo šeši žmonės. Penkių jų sužalojimai yra vidutinio sunkumo, pavojus jų gyvybei negresia. Vieno asmens būklė rimta. Vaizdo įraše socialinėje žiniasklaidoje buvo matyti gatvė ir abiejose jos pusėse stovintys gyvenamieji namai ir automobiliai. Pastatai smarkiai apgadinti, gatvė nusėta nuolaužų.

Per Rusijos smūgį Charkivui pirmadienį buvo sužeista 15 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Ugniagesių pajėgos gesina gaisrą, teigiama pranešime. Priešas smogė į tankiai apstatytą miesto dalį, rašė O. Synehubovas. Užsidegė ūkiniai pastatai ir automobiliai. Anot duomenų, devyni sužeistieji nugabenti į ligoninę. Ataka surengta 8.30 val. Charkivo miesto Kyjivskyjo rajone.