Karas

Virtinėje Ukrainos didžiųjų miestų sekmadienį vakare vėl sukaukė oro pavojaus sirenos, raginančios jų gyventojus slėptis dėl galimo Rusijos okupantų raketų smūgio. Pasak ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“, oro pavojaus sirenos sukaukė Lubnuose, Svitlovodske, Kameneco-Podolske, Umane, Starokonstantinovkoje, Chmelnickyje, Žytomyre, Korostenėje, Vasilkove, Biloje Cerkvoje, Kirovogrado srityje, Voznesenske, Voluinės srityje, taip pat Sumų ir Rivnės regionuose, Hostomelyje ir Vinicoje.

Ukrainiečių šeimos bėga nuo karo ir beldžiasi į lietuvių namus. Vaizdas, kaip moteris pati viena gelbėja vaikus, jau tapo klasika. Vilniuje apsistojusi jauna mama dalinasi, kaip nuo bombų slėpė savo mažylius, kaip pėsčiomis kirto šalies sieną. Net ir būdama saugi, ji eina iš proto dėl Ukrainoje esančio vyro likimo. Kateryna į Lietuvą atvyko su dviem vaikučiais ant rankų. Germanui ką tik sukako 5-eri, o mažoji Agata dar visai kūdikis – gimė vos prieš 8 savaites.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje sekmadienį įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Maskvos Didžiojo teatro muzikinis vadovas ir pagrindinis dirigentas Tuganas Sochijevas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, teigdamas, kad jaučia spaudimą dėl raginimų užimti poziciją karo Ukrainoje klausimu.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.  „Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.  „Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį  Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Maskva planuoja savo tikslų Ukrainoje pasiekti diplomatijos arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.

Kruvinas sekmadienis Ukrainoje – Kremliaus okupantai šalyje šiandien įvykdė kraupių atakų prieš taikius žmones. Sprogimai griaudėjo Kijivo priemiestyje, iš kurio skubėjo evakuotis šeimos, mina pražudė mažiausiai du vaikus. Didelį aviacijos smūgį Putino pakalikai generolai sudavė ir Vinicos oro uostui. Kijivas skelbia, kad Kremlius ruošiasi didelei, antrai puolimo Ukrainoje bangai. Jautresnius žiūrovus perspėjame – reportaže rodomi vaizdai gali šokiruoti.

Karo vaizdai Ukrainoje daugelį stipriai sukrečia, tačiau šioms naujienoms ypač jautrūs vaikai. Nepaisant to, mažųjų ir paauglių jokiu būdu negalima palikti nežinioje, atvirkščiai, suaugusieji turi nušviesti, kas iš tikrųjų vyksta XXI amžiuje Europos karo lauke. Pedagogai ir psichologai atskleidė, kaip dera kalbėtis su vaikais šia jautria tema. Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir pranešti tik patikimą informaciją, neklaidinti vaikų spėlionėmis ar pamąstymais.

Jungtinių Valstijų karinių pajėgų vadas generolas Markas A. Milley sekmadienį pranešė, jog į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių. Pasak generolo, jie bus paimti iš rytiniame NATO sparne dislokuojamos JAV brigados. Pajėgos bus dislokuojamos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą. „Šiuo metu vyksta čia atvyksiančių karių dislokavimas“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone sakė M. A. Milley.

Medicinos darbuotojai nežino, ko tikėtis, kai jų traukinys sustoja Ukrainos-Lenkijos pasienio tamsoje. Tačiau netrukus pasirodo autobuso šviesos, medikai sukrunta, rašo CNN. Tai, ne šiaip traukinys, o traukinys iš Charkivo gabenantis mirtinai sergančius vaikus. Šiems vaikams reikia paliatyvios slaugos, o slauga mirtinai sergančiam vaikui karo metu yra ypatingai sunkus ir skaudus dalykas. Maži ir trapūs kūnai linguoja mamų rankose, kai juos neša iš traukinio vagono į autobusą.

Rusijos pajėgos smogė taikiniams visoje Ukrainoje ir užgrobė dalį objektų bei teritorijų. Nors Ukrainos kariuomenė neprilygsta Rusijos kariuomenei dydžiu ir pajėgumais, Ukrainos kariai atsilaikė prieš atakas tam tikrose šalies vietose, rašo foreignaffairs.com. Tad nebūtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kiek toli Rusija įžengs į Ukrainą.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“. N. Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Nuolat girdime šūkį „Slava Ukraini! Heroyam slava!“. O po šiais žodžiais slypi tikrų žmonių istorijos. Didvyrių titulą pelno ne tik fronte likę vyrai – šeimos vedlės moterys vertos tiek pat pagarbos. Dvi ukrainietės metė viską ir atvyko į Lietuvą tik su vaikais ir močiute. Šios moterys didvyrės pasakoja tv3.lt savo istoriją, kaip perėjo ugnį ir vandenį, kad pasiektų saugią šalį.

Įvairiuose Rusijos miestuose sekmadienį per protestus prieš Maskvos invaziją Ukrainoje buvo sulaikyta daugiau kaip 1,1 tūkst. žmonių, pranešė protestus stebinti nepriklausoma grupė „OVD-Info“. Iki sekmadienio 14 val. 20 min. Maskvos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku 35 miestuose sulaikyti 1 103 žmonės, nurodo grupė. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, Rusijoje jau sulaikyti 9 472 demonstrantai.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams. „Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius.

Klaipėdos uoste nuo šeštadienio lankosi Vokietijos karo laivas „Sachsen-Anhalt“, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak pranešimo,  draugiško vizito bei logistiniais aprūpinimo tikslais apsilankė Vokietijos fregata – kovai skirtas laivas, kurio ilgis siekia beveik 150 metrų, o keliamoji galia – 7,2 tūkst. tonų. Laivo įgulą paprastai sudaro apie 110 žmonių.

Televizijos ekranuose Vladimiras Putinas šiomis dienomis atrodo itin vienišas. Galima net pamanyti, kad jis vienas veda šalį į karą su Ukrainą, karą, kuriuo baisisi visas likęs pasaulis, rašo BBC. Visgi Putinas nėra vienas, vos dieną prieš paskelbiant karą Ukrainai jis suorganizavo choreografiškai tikslų savo pasirodymą su artimiausiais patarėjais, žmonėmis, kurie lydi jį kiekviename žingsnyje. Saugumo taryboje visi sėdėjo, klausė ir vaidino jiems priskirtus vaidmenis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai. „Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai į tai žiūrime“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

Dar prieš kylant Rusijos karo pradžią Ukrainoje, JAV prezidento Joe Bideno administracija reguliariai rinkosi atskleisti itin jautrią informaciją. Dabar aišku, kodėl buvo imtasi tokių neįprastų veiksmų. Didelės svarbos diplomatiniuose ir kariniuose manevruose, supančiuose karą Ukrainoje, JAV nuolat viešai skelbė įslaptintą informaciją.

Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad viename iš miestų ginkluoti Rusijos kariai siekdami patekti ant pastato stogo nutarė pasinaudoti liftu, bet pastato administratorius atjungė elektrą ir taip paspendė spąstus priešams. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ ir „Facebook“ skelbia „Visegrad 24“.  „Rusijos karių grupė norėjo pasinaudoti liftu ir taip pasiekti pastato stogą. Pastato administracija įkalino juos lifto viduje nutraukę elektros tiekimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų.  „Pagrindinės žinutės, kurios skiriasi nuo prieš tai buvusių susitikimų arba kur matome reikšmingą pokytį, tai sakyčiau, kad NATO vadovybėje (ir tai jau viešai komunikuojama) keičiasi požiūris į Baltijos šalių saugumą.

Rusijoje mažmenininkai ribos būtiniausių maisto produktų pardavimą, kad suvaržytų spekuliavimą juodojoje rinkoje ir užtikrintų prekių įperkamumą, sekmadienį paskelbė vyriausybė. Pranešimas pasirodė pasijutus sankcijų, įvestų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, poveikiui.

Europos Sąjunga (ES) derina naują sankcijų Rusijai paketą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Praktiškai visi yra sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų ir naujas pavardes, ir tam tikrus sektorius, ir taip pat įmones, neatmetant galimybės, kad gali būti plečiamas ir bankų, kurie atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

Dėl karo Ukrainoje dalis lietuvių nebeplanuoja naujų atostogų, o pavienės šeimos perka lėktuvo bilietus į vieną pusę, stengiasi išvykti gilyn į Vakarus, kuo toliau nuo karo ir tėvynės. O skrydžių rinkos specialistai pasakoja, kad naujų draudimų skraidyti, pakilusių kuro kainų atsilieps ir skrydžiams, kurie turėtų brangti. Vilniaus oro uoste keliautojų netrūksta.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja gyventojus Lietuvoje laikyts rimties ir visais būdais vengti provokacijų ar nesusipratimų, kurie galėtų būti išnaudoti Kremliaus propagandai.  „Matyt, pastebėjote, kad vakar taip ir buvo padaryta, buvo tam tikrų pareiškimų iš (Rusijos) užsienio reikalų ministerijos atstovės. Tai tikrai komentuoti jų nėra labai didelės vertės.

Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė, kad pradės evakuoti civilius gyventojus po to, kai ankstesnes pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai. „Nuo 12 val. (vietos ir Lietuvos laiku) pradedama civilių gyventojų evakuacija“, – sakoma miesto pareigūnų pareiškime, kuriame teigiama, kad su miestą apsupusiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“. „Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo.

Lietuviai organizacijai „Blue/Yellow“, tiekiančiai paramą Ukrainos kariams, paaukojo 17 mln. eurų. „Šiuo metu Ukrainą jau pasiekė sunkvežimis su uniformomis, batais, miegmaišiais, šarvinėmis liemenėmis, medicinos priemonėmis ir kt. Taip pat Ukrainą pasiekė ir 20 visureigių, prikrautų Ukrainos kariams reikalingais daiktais“, – informuojama organizacijos feisbuke. Organizacija „Blue/Yellow“ remia Ukrainos karius, savanorius, teritorinės gynybos dalinius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kalbėjosi telefonu su savo kolega iš JAV Joe Bidenu ir aptarė finansinę paramą ir sankcijas Rusijai, Ukrainai patiriant vis intensyvesnį Maskvos puolimą. „Vykstant nuolatiniam dialogui, turėjau dar vieną pokalbį su @POTUS, – tviteryje parašė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV prezidentą. – Į darbotvarkę buvo įtraukti saugumo, finansinės paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai tęsimo klausimai.

Vokietijos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje negalėjo neatsakyti, kai Rusijos ambasada toje pačioje valstybėje pradėjo aiškinti, jog Ukrainoje kovoja prieš nacizmą. Tai tipiniai Kremliaus teiginiai bandant pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Vladimiras Putinas nuolat kaltina ukrainiečius ir jų prezidentą nacizmu, nors, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal kilmę yra žydas.

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje, prisidėdamos prie daugelio stambių JAV bendrovių, atsiribojusių nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Jau antrą kartą nepavyksta evakuoti gyventojų iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio, praneša „The Guardian“. Rusijos pajėgos su separatistais ir Ukrainos Nacionalinė gvardija kaltina vieni kitus dėl neatveriamo humanitarinio koridoriaus.   Televizija „Ukraine 24“ parodė Ukrainos Nacionalinės gvardijos Azovo pulko karį, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos ir jas remiantys separatistai toliau tęsia apšaudymus tose vietovėse, kurios turėjo būti saugios.

Kaip ir skaičiavo Putinas branduolinio karo šmėkla išgasdino Vakarus. Po Zaporižės elektrinės užėmimo, nei Zelenskio maldavimai, nei vaizdai kaip rusų raketos žudo civilius, Vakarų nuomonės nepakeitė. NATO aiškiai paskebė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų. Vakarų lyderiai sako, kad tai – ne jų konfliktas, o neskraidymo zonos įvedimas sukeltų branduolinį karą su Rusija.

Pasaulio šalys taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Palikusios vyrus ginti tėvynės, Ukrainos moterys gelbėja šeimą – čiumpa vaikus, senelius ir masiškai traukia į Vakarų šalis. Nuo karo bėgančios šeimos viena po kitos pasiekia Lietuvą, tačiau net ir čia, būdami saugūs, pabėgėliai neranda ramybės. Net radę priebėgą Trakų krašte, ukrainiečiai vis tiek lieja širdgėlą ir negali pamiršti niokojamos tėvynės vaizdų. Vietą, kur apsistojo 2 ukrainiečių šeimos, supa miškai, kalvos papėdėje plyti ežeras, pievose ganosi elniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija. „Žinant, kad nauji smūgiai ir aukos yra neišvengiami, NATO sąmoningai nusprendžia neužverti Ukrainos dangaus“, – sakė V. Zelenskis Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše. „Šiandien Aljanso vadovybė uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – pridūrė jis.

Rusijai pradėjus blokuoti prieigą prie socialinių tinklų, panašu, savo eilės sulaukė ir „Youtube“. Kaip skelbia „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu, surinkti duomenys liudija, kad „Youtube“ platforma Rusijos teritorijoje yra blokuojama.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos žiniasklaidos reguliuotoja „Roskomnadzor“ apriboja prieigą prie socialinio tinklo „Twitter“, pranešė šalies naujienų agentūros.

Ukrainoje tęsiasi karas. Rusijos invazija į Ukrainą jau privertė namus palikti virš milijono žmonių. Kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir civiliai. Lietuvoje taip pat jaučiamas žmonių susirūpinimas, o atsakingi valdžios atstovai tikina, kad turėtumėme jaustis saugūs. Penktadienį Gitanas Nausėda TV3 studijoje kalbėjo apie situaciją Ukrainoje. Vladimiro Putino veiksmus vadindamas beprotiškais prezidentas atsigręžė ir į Lietuvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos šalis palaikyti jo valstybės kovą prieš Rusijos invaziją. Jo kalba penktadienį buvo transliuota protestuotojams prieš karą įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių, Prahą, Lioną, Frankfurtą, Vilnių ir kitus. Prezidentas paprašė minių netylėti dėl to, kas darosi jo šalyje. „Neužmerkite prieš tai akių, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos Mariupolio miesto meras prašo pagalbos atveriant humanitarinį koridorių. Mariupolio miestas iškentė ne vieną Rusijos kariuomenės ataką.  Meras Vadymo Boychenko, šiuo metu mieste atjungtas šildymas, vanduo ir elektra, o žmonėms trūksta maisto ir vaistų, todėl prašoma nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, antrą savaitę tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą. V. Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas. Šalis pastaruoju metu patiria precedento neturinčius ekonominius suvaržymus, kuriuos Vakarų šalys įvedė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Iš devintą dieną rusų karių niokojamų Ukrainos miestų – sugriautų gyvenimų atgarsiai. Ukrainos lietuviai atskleidžia, kaip dabar atrodo jų kasdienybė. O viena tautiečių sako, kad net Sibiro tremties patirtys nebuvo tokios baisios kaip išgyventos Charkive. Kalbinti žmonės viliasi, kad pavyks sėkmingai palikti Rusijos okupantų griaunamą šalį. Charkive – sugriauti pastatai, ant gatvių besimėtančios nuolaužos liudija ne tik okupantų agresiją, bet ir sudaužytus žmonių likimus.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.