Karas

Rusijos karinės pajėgos okupuotame Ukrainos pietiniame Enerhodaro mieste bando įsteigti savo valdžią ir alteisti vietos valdininkus. Ukrainos įmonė „Energoatom“ praneša, kad okupantai kuria valdžios „pseudoorganus“ ir „atleido“ iš darbo dabartinius valdininkus. Rusijos pajėgos Enerhodarą, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė, užėmė kovo pradžioje.

Rusijos karinės pajėgos pamažu išstumiamos iš šiaurinių Ukrainos miestų ir traukiasi į Rytus. Tačiau pasitraukdami invaziją pradėję kariai į namus grįšiantiems ukrainiečiams, panašu, paspendžia mirtinus spąstus. Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose dalinasi miestuose, iš kur buvo išstumtos Rusijos karinės pajėgos, aptikę užminuotų namų, mašinų stovėjimo aikštelių. Vienoje nuotraukoje matyti prie durų pritaisyta granata, kuri, atidarius duris, sprogtų.

 Jemeno prezidentas ketvirtadienį paskelbė įkūręs naują tarybą, turinčią vadovauti karo krečiamai šaliai, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis sprendimas žymi reikšmingą pokytį koalicijoje, kovojančioje su Irano remiamais husių sukilėliais. „Neatšaukiamai perduodu prezidentinei vadovaujančiajai tarybai visus savo įgaliojimus“, – per televiziją paskelbtame pranešime prezidentas Abedrabbo Mansouras Hadi sakė anksti ketvirtadienį, Saudo Arabijoje vykstančių taikos derybų paskutinę dieną.

Italijoje aktyvistai trečiadienį surengė akivaizdžią protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vilą ir nudažė jos baseino vandenį raudona spalva.

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:22 | Okupantų veiksmai gali būti dar žiauresni, nei buvo prieš tai JK Karališkųjų oro pajėgų vado teigimu, karas Ukrainoje šiuo metu yra nesaugioje fazėje, o Rusijos kariuomenė kaupia atsargas ir strateguoja pozicijas prieš pradedant galimas dar žiauresnę ataką Ukrainos t...

Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina pasaulio vyriausybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, perspėdamas, kad to nepadarius jai būtų prilyginamas „leidimas“ tęsti atakas prieš Ukrainą. „Šiandien Vakarų šalys paskelbė apie naują sankcijų Rusijos Federacijai paketą. Šis paketas įspūdingai atrodo. Tačiau to nepakanka“, – kalbėjo V. Zelenskis. „Vis dėlto vargu ar tai galima pavadinti proporcinga blogiui, kurį pasaulis matė Bučoje.

JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti, rašo CNN. JAV atstovas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare susiduria su dideliu Ukrainos kariuomenės pasipriešinimu, tačiau smurto atvejų gali padaugėti mažesnėse geografinėse zonose.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Kaip rašo „The Guardian“, kad Rusijos karinės pajėgos taip pat bombardavo miesto ligonines, o vienoje iš jų po įvykdytų atakų sudegė 50 žmonių. Be to, miesto meras pažymėjo, kad dėl okupantų paleistų raketų, miesto infrastruktūra sugriauta daugiau kaip 90 proc.

Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Sinegubovas pareiškė, kad Ukrainos valdžia negali evakuoti įstrigusių gyventojų iš Rusijos kontroliuojamo rytinio Iziumo miesto arba nusiųsti ten maisto atsargų, rašo „Sky News“. Pastaroji situacija susiklostė praėjus dienai po to, kai Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko pareiškė, jog Rusijos pajėgos nužudė 93 Iziumo gyventojus, kai šie bandė pasitraukti iš šios teritorijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“. „Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.

Ukrainos žvalgyba pareiškė, kad yra ruošiamas perversmas prieš Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, rašo kyivindependent.com. Nors tokiais žvalgybos teiginiais galima abejoti, analitikai įvertino perversmo galimybę Rusijoje, atsižvelgdami į ekonominę ir politinę situaciją Rusijoje. Kai kurie iš jų teigia, kad perversmas yra mažai tikėtinas, o kiti mano, jog tai beveik neišvengiama dėl V. Putino sprendimo pulti Ukrainą.

Labiausiai bombarduojamo Ukrainos miesto Mariupolio meras pasmerkė Rusijos karinių pajėgų veiksmus, teigdamas, kad Mariupolis dabar priliygsta koncentracijos stovyklai Aušvice. Socialinio tinklo „Facebook“ įraše Vadymas Boičenka rašė: „Rasistai [rusų karinės pajėgos] pavertė visą mūsų miestą mirties stovykla. Deja, ši klaiki analogija įgauna vis daugiau įrodymų. Tai jau ne Čečėnija ar Alepas. Tai naujasis Aušvicas ir Maidanekas.

Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas Ukrainoje būtų sustabdytas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.

TV3 Žinių žurnalistas Ukrainoje apsilankė žiauraus okupantų susidorojimo su ukrainiečių žmonėmis vietoje – nužudytus civilius rusai bandė sudeginti. Aiškėja, kad žiauriausiai su civiliais elgėsi kadyrovcai, o seksualinę prievartą patyrė ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai, ir senukai.  Dauguma ukrainiečių, kurių kūnai šiuo metu guli tiesiog Bučos gatvėse, slėpėsi savo namuose, nešaudė, nesprogdino.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Černihivo regione tūkstančiai žmonių randa savo namus sugriautus arba sudegintus po to, kai ukrainiečių žemę savo karo batais mindė Rusijos okupantai ir terorizavo beginklius žmones.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius viešėdamas JAV su šios šalies pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius. Kaip pranešė ministerija, M. Abukevičius susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą. „Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad įtariamas Rusijos karių vykdytos ukrainiečių civilių žudymas Bučos mieste „man mažai kuo skiriasi nuo genocido“. „Net neabejoju, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Didžiąją Britaniją priešakyje, vėl vieningai imsis veiksmų, kad įvestų daugiau sankcijų ir bausmių Vladimiro Putino režimui“, – sakė jis žurnalistams.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem Vladimiro Putino dukterims dėl Maskvos karo Ukrainoje, sakydami, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą. JAV taip pat paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos valstybinėms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ ir pareiškė, kad uždraustos visos naujos JAV investicijos Rusijoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai. „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo. „Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte. „Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją naudojant badą kaip karo ginklą ir sąmoningai nusitaikius į būtiniausias Ukrainos maisto atsargas.

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu. Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino galimybę karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams mokytis ukrainiečių kalba. Politikai apsisprendė pakoreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą – pakeitimai turėtų būti aktualūs bent daliai iš jau daugiau nei tūkstančio vaikų, kurie registravosi sostinės mokyklose. „Esminis pakeitimas atsiranda dėl atvykusių ukrainiečių vaikų, kurių mokyklose turime beveik 1,3 tūkst. ir beveik 400 darželiuose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lietuvių kilmės asmenų perkėlimui iš karo niokojamos Ukrainos. Būti perkelti į Lietuvą gali tikėtis Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, bei jų šeimų nariai. Pirminiais duomenimis, iš šiuo metu Rusijos užpultos karo niokojamos šalies į Lietuvą gali būti perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių. Tokie žmonės prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galės pateikti iki šių metų pabaigos.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kreipėsi į Rusijos žmones su žinute: „Jūs nusipelnėte tiesos. Jūs nusipelnėte faktų“.   Vaizdo įrašo pradžioje B. Johnsonas į Rusijos žmones kreipėsi jų gimtąją kalba.  Savo kalboje Jungtinės Karalystės premjeras pabrėžė, kokius žiarumus įvykdė Rusijos kariuomenė Ukrainoje.

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių. „Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. „Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu.

Vuhledare, Doneckro srityje, Rusijos karinės pajėgos apšaudė humanitarinės pagalbos skirstymo tašką. Donecko srities gubernatorius Pavelas Kirilenka praneša, kad, pirminiais duomenimis, žuvo du civiliai, penki buvo sužeisti, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Savo ruožtu Rusija ir toliau neigia kare nusitaikiusi į civilius gyventojus.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo jaunas ukrainiečių pilotas Dmitrijus Čumačenka, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Skelbiama, kad jis žuvo gelbėdamas šimtų žmonių gyvybes. D. Čumačenka buvo Sevastopolio taktinės aviacijos brigados aviacijos eskadrilės padalinio vadas.  D. Chumačenka žuvo oro mūšyje Žitomyro srityje virš Trigorjės kaimo.

Tvenkinys šalia Rusijos ambasados Vilniuje trečiadienį nudažytas raudonai, taip reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje. Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protesto akcija suderinta su gamtos apsauga, dažai yra nekenksmingi. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas BNS teigė, kad tai – meninis performansas, skirtas atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus.

Dėl pranešimų apie minas buvo evakuotos visos mokyklos Belgorodo regione, Rusijoje, pranešė Belgorodo meras. Apie tai paskelbė „Nexta“. Tikimės papildyti. Primename, kad praėjusią savaitė Belgorode, esančiame Rusijos–Ukrainos pasienyje, liepsnojo naftos bazė. Rusija dėl gaisro kaltino Ukrainos karines pajėgas, kurios esą apšaudė kuro saugyklą iš sraigtasparnių.

Per 35 Rusijos okupacijos dienas Ukrainos miestelyje Hostomelyje dingo daugiau nei 400 žmonių. Liudininkų pasakojimai rodo, kad kai kurie jų mirė, tačiau jų buvimo vieta vis dar nėra nežinoma. „Žinome apie žuvusius žmones, yra įrodymų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, bet vis dar negalime jų rasti. Kai buvo mobiliojo telefono ryšio paslauga, liudininkai sugebėjo su mumis pasidalinti šia informacija. Tačiau mes vis dar negalime jų rasti ir dabar.

Ketverių metų ukrainietis berniukas, kurio paieška pradėta dar kovo viduryje apvirtus valčiai, su kuria bandė pabėgti, buvo rastas negyvas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė „Nexta“ remdamiesi vaiko motinos Annos Yakhno „Instagram“ paskyra. Pati berniuko mama savo „Instagram“ vėlų antradienį pranešė, kad buvo rastas jos sūnaus kūnas. „Šiandien radome Sashenkos kūną. Dėkoju visiems, kurie tikėjo, padėjo ieškoti, dėkoju visiems už maldas ir tikėjimą, dėkoju už palaikymą.

Lietuvoje registruota beveik 40,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Remiantis departamento duomenimis, pabėgėlių srautas į Lietuvą slopsta – jis mažėja nuo kovo 17-osios piko, kai buvo sulaukta 2234 karo pabėgėlių. Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 531 asmuo, iš jų – 169 nepilnamečiai, 46 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Civilių žmonių žudynės Ukrainoje rodo, kad Rusijos valstybė greitai pagyti nepajėgs, su jos atstovais sėsti prie bendro stalo dar ilgai nebus galima, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. „Akivaizdu, kad po pastarųjų savaičių, ypač to žiaurumų Bučoje, kituose Ukrainos miestuose, nebegalima kalbėti tik apie Putino karą, vien apie Kremliaus režimą, turint galvoje koks didžiulis palaikymas Rusijos visuomenėje yra šiems veiksmams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai. „Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas.

Čekija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tiesiogiai tiekiančia Ukrainai puolamųjų ginklų nuo tada, kai Rusija prieš pusantro mėnesio pradėjo invaziją į Ukrainą. Aukšti Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis į Ukrainą išsiuntė sovietų pagamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1, patvirtindama vietos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo matyti traukinys su penkiais tankais ir penkiomis kovos mašinomis.

Sostinėje nekilnojamo turto (NT) skelbimuose padaugėjo pasiūlymų įsigyti  į slėptuves karo atveju panašias patalpas. Anksčiau jas pirkę patalpų savininkai, šiandien jas bando parduoti už dvigubai didesnę kainą, praneša portalas delfi.lt.  NT ekspertai pripažįsta, kad šis laikotarpis yra tinkamas tokio turto pardavimui, tačiau kartu teigia, kad potencialus pirkėjas taip pat turėtų pagalvoti ką šiose patalpose įrengti.

JAV ir Europos Sąjunga trečiadienį ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, įskaitant Kremliaus pareigūnus ir jų šeimas. Šį sprendimą išprovokavo civilių gyventojų skerdynės Ukrainos mieste Bučoje. Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pareiškė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir įves tolesnes sankcijas Rusijos finansų institucijoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo įraše apibūdino dabartinę karo padėtį savo šalyje kaip „lemtingą momentą“ Vakarų lyderiams. „Darbas kartu Kyjive bus tai, ką girs daugelis pasaulio tautų. Ir ne tik Europoje. Nes dabar Kyjivas yra pasaulinės demokratijos sostinė, kovos už laisvę visiems Europos žemyne sostinė. Dabar yra lemiamas momentas, ypač Vakarų lyderiams.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:56 | Ukraina gali laimėti karą JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti.

Sankcijas Rusijai reikia taikyti šiuo metu ir nelaikyti kaip svertų ateičiai, nes „patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Karo nusikaltimai, padaryti Ukrainoje, yra tokie akivaizdūs, ir tokie baisūs, kad normalūs žmonės supras, kad mes turime būti ryžtingi, vieningi, ir mes negalime laikyti kažkokių svertų ateičiai, kadangi patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, – antradienį interviu televizijai CNN sakė Lietuvos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“. „Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“. „Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro.

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas. „Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrįstai kelia klausimus dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ateities, kritikuodamas jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teisus, keldamas šituos klausimus, ypač dėl JT Saugumo Tarybos.