Karas

Ukrainos prezidentas nesutinka eksportuoti grūdų per priešišką Baltarusiją ir sako iki galo nežinantis, kokį grūdų eksporto planą su turkais kurpia Rusija, šantažuojanti pasaulį ir bandanti primesti savo žaidimo taisykles. Tiesos Rusija nenori girdėti – Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose, išgirdęs Ukrainos karo tiesą, nesugebėjo nuryti tokio kąsnio ir pasišalino. Tuo metu fronte situacija sudėtinga.

Rusijos teismas antradienį nurodė suimti mokslinės fantastikos rašytoją Dmitrijų Gluhovskį, kuriam gresia iki 10 metų kalėjimo už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką. 42 metų rašytojas, kuris, kaip manoma, yra užsienyje, pasisakė prieš šią kampaniją savo komentaruose socialiniuose tinkluose ir nuomonių skiltyse Vakarų žiniasklaidoje.

Vis daugiau Suomijos moterų nerūpestingą laisvalaikį išmaino į išgyvenimo stovyklas, kur mokosi naudotis ginklais, teikti pirmąją pagalbą, orientuotis miškuose. Stovyklų organizatoriai sako, kad jų populiarumas šoktelėjo iškart po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Karinėje Suomijos bazėje – trijų dienų išgyvenimo kursai moterims. Juose dalyvauja net 300 suomių, o dar 500 laukia savo eilės. Išgyvenimo kursų populiarumas Suomijoje šoktelėjo po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Rusijos saugumo tarnybų taikiniu tapo Dmitry Shkrebets, kreiseryje „Moskva“ žuvusio kario, tėvas. Jis pagrasino atskleisti slepiamą informaciją apie tai, kas nutiko dingusiai „Moskva“ įgulai. Jo 20-metis sūnus šauktinis Jegoras nuskendo laive „Moskva“, nors Vladimiras Putinas viešai tvirtino, kad šauktiniai į karą nebus siunčiami. D. Škrebecas tvirtina, kad buvo apklaustas dėl įtariamų teroristinių nusikaltimų po to, kai žvalgybos pareigūnai jį apkaltino grasinus bomba.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcijos procedūrą. Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą nežeminti Rusijos, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas E. Macrono raginimą įvertino interviu „Financial Times“ metu. „Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kokia Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones.

NATO turi įsitraukti į karą Ukrainoje ne tik ginklais, bet ir kariais, nes tai karas prieš visą Europą, teigė buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ P. Vaitiekūnas teigė, kad laikas tai suprasti ir paaiškinti visam pasauliui.

Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje. Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Ukraina antradienį pareiškė nepritarianti jokiam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi vizitui Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri yra užimta Rusijos pajėgų. „Ukraina nekvietė Grossi aplankyti Zaporižios jėgainės ir anksčiau nesutiko, jis surengtų tokį vizitą. Vizitas elektrinėje būtų įmanomas tik kai Ukraina susigrąžins tos vietos kontrolę“, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame Ukrainos atominės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pareiškime.

Rusų kariai, bandydami išvengti karinės tarnybos ir pabėgti iš karo, bando sudaryti fiktyvias santuokas. Tačiau Rusijos pajėgos iš tarnybos paleidžia tik trimis atvejais: susižeidus, žuvus ar mirus artimiesiems. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paviešino rusų kario pokalbį, kuriame jis kitam vyrui pasakoja turėjęs planą inscenizuoti savo vestuves, kad būtų paleistas iš tarnybos.

Rusijos pajėgos, prižiūrinčios patikros punktus laikinai okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje, iš civilius gyventojus evakuojančių vežėjų reikalauja jiems atvežti brangių koldūnų ir prezervatyvų. Anot vieno iš vairuotojų, Rusijos kariai kontrolės postuose Vasiljevkos kaime, Melitopolyje, norinčius pravažiuoti evakuacinius ekipažus reikalauja juos aprūpinti prekėmis, skelbia vietos leidinys „RIA-Melitopol“. Tiesa, už tai rusų kariai susimoka patys.

Invaziją į Ukrainą inicijavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nėra pasirengęs esminėms taikos deryboms, teigia Razumkovo centro karinių programų direktorius Mykola Sungurovskis. Eksperto teigimu, Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano iniciatyva dėl trišalio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir V. Putinu yra labai tinkama. Tačiau jos metu nereikėtų aptarti politinių klausimų.

Ukrainos kariai į nelaisvę paėmė 20-metį Rusijos snaiperį, kuris, kaip paaiškėjo, gimė Žytomyro srityje, Šiaurės Ukrainoje. Ukrainos kariuomenės Strateginės komunikacijos centro „Telegram“ kanale buvo paskelbta į nelaisvę paimto rusų snaiperio dokumentų nuotrauka. Rusiškame Maksimo Igorevičiaus pase nurodyta, kad jis gimė Povčo kaime, Luginskio rajone, Žytomyro srityje. Gegužės pabaigoje jam sukako 20 metų. Ukrainos brigada, kuri sugavo priešo snaiperį, taip pat yra iš Žytomyro.

Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė atstūmęs Rusijos Juodosios jūros laivyną daugiau nei 100 km nuo Ukrainos krantų. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), tai greičiausiai sumažins Rusijos blokados spaudimą pietiniams Ukrainos uostams. Institutas rėmėsi Ukrainos karinio jūrų laivyno ir Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešimais, kad Rusijos karinis jūrų laivynas buvo priverstas pakeisti taktiką Juodojoje jūroje.

JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse įsakė išslaptinti žvalgybos informaciją, nes JAV partneriai ir sąjungininkai skeptiškai sutiko Jungtinių Valstijų pareigūnų pareiškimus, kad Rusija ketina veržtis į Ukrainą. Apie tai CNN pranešė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haynes. Rusijos plataus masto atakos prieš Ukrainą išvakarėse JAV žvalgybos pareigūnai paaiškino situaciją JAV politikams, sakė A. Haynes.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Ukrainos laukia labai sunki savaitė, per kurią rutuliosis įnirtingos grumtynės dėl miestų šalies rytuose. Jis prognozuoja, kad Rusijos pajėgoms Slovjanską gali pavykti perimti per savaitę. Anot O. Arestovyčiaus, Rusijos kariai veržiasi greitkelio Bachmutas–Lysyčanskas kryptimi, jo užėmimas leistų įsibrovėliams blokuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupę Luhansko srityje. „Jie ten žengia į priekį.

Rusija ruošia pajėgas miesto Ukrainos rytuose – Slovjansko – puolimui, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Taip pat pranešama, kad rusai tęsia atakas iš oro ir toliau bando perimti Severodonecko kontrolę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:03 | Antradienį Ukraina susigrąžino 210 žuvusių karių kūnus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, antradienį Ukraina susigrąžino 210 žuvusių ukrainiečių karių kūnus.

Ukrainos prezidentas apsilankė prie fronto linijos, kurią nuolat apšaudo rusų pajėgos. Ten šalį ginantiems kariams jis įteikė apdovanojimus, o paskui susitiko su iš Mariupolio pabėgusiais civiliais. Savo ruožtu Rusijos diplomatijos vadovui Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Bulgarija tėškė antausį. Šios šalys neleido Lavrovo lėktuvui pasinaudoti jų oro erdve, jam teko paskutinę minutę atšaukti skrydį į Serbiją. Valstybiniai apdovanojimai iš prezidento rankų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse. Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus. „Dabar mes turime 20–25 mln. neišvežtų tonų. Rudenį šis skaičius gali siekti 70–75 mln. tonų“, – nurodė V. Zelenskis. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia pasaulio grūdų eksportuotoja.

Grūdai iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus negali būti gabenami per Baltarusiją, nes sugadinti ir tam tikslui vėl suremontuoti geležinkeliai Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje galėtų pasitarnauti naujiems kariniams išpuoliams, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Neteisėtai išrinktas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka imasi šantažo: leistų vežti per Baltarusiją Ukrainos grūdus, jei Lietuva leistų per mūsų šalį keliauti baltarusiškoms trąšoms.

Savaitgalį į Lietuvą pajudėjo jau penktas traukinys iš Ukrainos, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Pasak LTG atstovo Manto Dubausko, jis gabena apie 1,3 tūkst. tonų kukurūzų. „Mūsų tikslas – po vieną traukinį kasdien. Tai realu su dabartiniais apribojimais, nedarant jokių infrastruktūros pakeitimų“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pametė skaičių“, bandydamas prisiminti, kiek laiko pokalbiuose telefonu su Vladimiru Putinu jis praleido nuo 2021-ųjų gruodžio. E. Macronas pažymėjo, kad su Rusijos prezidentu jis bendravo Volodymyro Zelenskio paprašytas. Pasakodamas apie bendravimą su V. Putinu E. Macronas teigė, kad kalbėjo su juo telefonu nuo 2021-ųjų gruodžio apie 100 valandų ir žadėjo, kad palaikys kontaktą tiek, kiek reikės taikos deryboms pradėti.

Rusijos žiniasklaida bandė apšmeižti Mariupolyje kovojusius pulko „Azov“ karius, išplatindama esą „slaptus“ jų planus, tačiau padarė vertimo klaidą. Apie tai skelbia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras, praneša UNIAN. Pranešama, kad Rusijos žiniasklaida paskelbė apie Marupolyje esą rastus slaptus pulko „Azov“ dokumentus. Plane esą kalbama apie pasirengimą karinėms operacijoms Mariupolyje ir jo apylinkėse. Dokumentuose buvo pažymėta, esą „70p proc.

Ukrainos karinės pajėgos Zaporižios srityje sužeidė čečėnų specialiojo pulko pajėgų pulkininko pavaduotoją pulkininką leitenantą Mežedą Ucmigovą. Čečėnų karys iš Achmato Kadyrovo pulko, pravarde Modžahedas, buvo sužeistas birželio 2 dieną Zaporižios srityje, Kamyševachos kaime, kai jį sėkmingai kontratakavo Ukrainos pajėgos, praneša „Baza“ „Telegram“ kanalas. M. Ucmigovas su Čečėnijos specialiojo pulko kovotojais sužeidimo metu buvo pasaloje viename iš Kamyševachos kaimo namų.

Internete plinta vaizdo įrašas iš Armėnijos, kuriame vietinė gyventoja piktinasi dėl į jos šalį atvykusių ukrainiečių. Jos teigimu, nuo karo iš savo šalies bėgantys civiliai – naciai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip armėnė moteris rusiškai su ryškiu armėnišku akcentu šaukia ant kelių žmonių, kad jie, jei jau nori pasisakyti prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, turėtų tai daryti nuvažiavę į Rusiją.

Liudininkai praneša, kad Rusijos karinės pajėgos vasario pabaigoje nužudė Hostomelio, miesto Kyjivo srityje, merą, skelbia tyrimą atlikę CNN. Vasario pabaigoje Rusijos pajėgoms prisiartinus prie Hostomelio, Kyjivo srityje, miesto meras Jurijus Prylypko paragino vietos gyventojus rūpintis vieni kitais. „Aš čia su jumis. Turime priešintis, – vaizdo žinutėje sakė jis. – Ginklai atvyksta. Atvyksta mūsų kariai. Mes tai įveiksime. Mums tereikia išlikti ramiems ir saugoti aplinkinius žmones.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, „Lietuvos Caritas“ trečią kartą skelbia paramos rinkimo akciją Ukrainos žmonėms. Ji vyks tris dienas – nuo pirmadienio iki trečiadienio Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse, Lazdijuose, Šakiuose, Tauragėje ir taip pat daugelyje kitų rajonų centrų. Šįkart renkami daiktai ir priemonės bus skirti Odesos, Poltavos, Mykolajevo, Kyjivo miestų gyventojams.

Praėjus trims mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė ir okupavo Enerhodarą, miesto meras atvirai Dmytro Orlovas papasakojo apie situaciją mieste. Okupantai nesivaržydami plėšikauja miestiečių butuose, mieste beveik negalima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis, trūksta grynųjų, taip pat – būtiniausių prekių ir vaistų.  Birželio 4 dieną suėjo lygiai trys mėnesiai, kai Zaporižios srities miestą Enerhodarą okupavo Rusijos pajėgos.

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar teigia, kad Ukrainos sostinė Kyjivas vis dar yra pagrindinis Rusijos besiveržiančių karinių pajėgų taikinys. „Visada atvirai sakydavome, kad Kyjivui nuolat gresia pavojus. Iš tiesų, žmonės grįžta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie tiesiog neturi pinigų, kiti labai ilgisi [namų]. Žinote, gimtosios sienos įkvepia ir palaiko“, – Ukrainos televizijai sakė jį. Anot H. Maliar, visi turėtų suprasti, kad karas dabar yra karštoje fazėje.

Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės. JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo likvidavimą. Pranešama, kad aukšto rango karininkas buvo nukautas, kol asmeniškai vadovavo puolimui Severodonecke. Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas. „Išskirtinė naujiena. Susipažinkite – 1-ojo armijos korpuso (orkų) vadas generolas majoras Romanas Kutuzovas buvo oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, – rašoma ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad šalies rytuose Rusijos pajėgos turi persvarą. Pasak jo, rusų kariuomenė čia laimi kiekybe. Jo vertinimu, du Ukrainos miestai – Sjevjerodoneckas ir Lysyčanskas – dabar yra praktiškai mirę. Tačiau nepaisant to, prezidentas sako, kad ukrainiečiai laikosi prieš rusus.

Andrejus Kostinas yra vienas žinomesnių Putino Rusijos oligarchų ir korumpuotų pareigūnų, kuris nuo 2002 m. birželio mėn. iki dabar yra VTB banko prezidentas – valdybos pirmininkas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Andrejus Kostinas gimė 1956 m. rugsėjo 21 d. Maskvoje TSKP CK darbuotojo Leonido Kostino šeimoje.

Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bent taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.  Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln.

Karas Ukrainoje jau tris mėnesius nedingsta iš televizijos ekranų ir politikų kalbų, visgi kasdien jam skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės, pasak specialistų, nuo karo ima pavargti. Nuovargis kankina tiek ukrainiečius, tiek karą per televiziją stebinčius vakariečius. Bet užvis labiausiai, regis, pavargo kai kurie Vakarų politikai, raginantys atiduoti Rusijai tai, ką ši okupavo ir baigti šį karą. Bent kuriam laikui.

Rusijos pajėgos prarado dalį pozicijų Severodonecke – svarbiame Rytų Ukrainos mieste, kuris, Maskvai siekiant perimti Donbaso kontrolę, pastaruoju metu tapo įnirtingų mūšių centru, sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas. „Rusai kontroliavo maždaug 70 proc. miesto, tačiau per pastarąsias dvi dienas buvo atstumti“, – platformoje „Telegram“ parašė Serhijus Haidajus. „Miestas padalytas į dvi dalis. Jie bijo laisvai judėti mieste“, – pridūrė jis.

Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir Lietuvoje apsigyvenę šios šalies piliečiai jau vyksta namo: jiems organizuojami specialūs reisai šiuo metu užpildyti maždaug mėnesiui į priekį. Daliai ukrainiečių išvykstant, o atvykstančiųjų srautams slopstant, nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pagalba pabėgėliams tebėra labai reikalinga.

Per karą Ukrainoje pabudo partizaniškos prigimties žmonės. „Azovstal“ gynėjai – tarsi pusdieviai, turintys daug ką bendro su Lietuvos miško broliais. O patys rusai neteko sielos, paskutinio sąžinės grūdo ir nežinia, kas Rusiją gali „atvesti namo“. Taip mano rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas V. Landsbergis. Su V. V. Landsbergiu kalbamės apie meno vaidmenį kare, ukrainiečių ir Lietuvos partizanų panašumus bei Rusijos nuosmukį.

Tam, kad istorija eitų teisingu keliu, Amerika ir Europa turi dirbti kartu, rašo foreignaffairs.com. Rusijos invazija į Ukrainą žymi lūžį istorijoje. Baigiasi skyrius, prasidėjęs Šaltojo karo pabaigoje, kai Vakarų šalys bandė integruoti Rusiją į tarptautinę taisyklėmis pagrįstą tvarką. Prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija tapo atstumta valstybe. Kaip ir Šaltojo karo metu susidūrus su Sovietų Sąjunga, JAV ėmėsi iniciatyvos atremti akivaizdų V. Putino išpuolį prieš civilizaciją.

Karas Ukrainoje į paviršių iškėlė rusų karių brutalumą. Dieną po dienos okupantai vykdo karo nusikaltimus: prievartauja, žudo beginklius civilius, grobia ukrainiečių turtą ir kitaip „smaginasi“. Pasaulio kriminologai sutaria dėl vieno – karo nusikaltėliai žudo, kad patirtų malonumą. Diskusijoje „Karo meto kriminologija: ribos ir už jų“ apie karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą kalbėjo Lietuvos ir JAV kriminologai, psichologijos, teisės ir propagandos ekspertai.

Komsomolsko prie Amūro mieste – padegimas. Prie Rusijos nacionalinės gvardijos pastato atėjęs vyras jį padegė.  50-metis vyras, nešinas kanistru, bandė įsiveržti į pastato vidų, tačiau to jam padaryti nepavyko – durys buvo užrakintos. Visgi, kanistrą su degiu skysčiu jis padegė prie durų. Netrukus ugnies liežuviai apgaubė pastatą. Padegimu įtariamas vietos gyventojas, 50-metis vyras, rašo „Unian“. Pranešime teigiama, kad įtariamasis buvo greitai sulaikytas ir pristatytas tyrėjams.

Socialiniuose tinkluose plinta naujas ukrainiečių vaizdo įrašas, kuriame – smūgiai okupantų infrastruktūrai Ukrainos teritorijoje. Naujausiame vaizdo įraše, kuriuo pasidalinta socialiniame tinkle „Telegram“. Jame matomi vaizdai iš paukščio skrydžio. Interaktyviai pristatoma žvalgybinė medžiaga. Paaiškėja, kad ukrainiečių taikiniu tapo moderni mobili Rusijos ryšio technika. Smūgiai iš oro ir Rusijos infrastruktūra liepsnoja. Ataka įvykdyta Charkivo srityje.

Ukrainoje tęsiasi karas. Šeštadienis – jau 101-oji diena, kuomet Ukrainos kariai bando atlaikyti Rusijos okupantų puolimą. Apie Rusijos kariuomenę, kuri iki karo vadinta „antrąją pasaulio kariuomene“ pašaipiai pasisakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, raginęs atkreipti dėmesį į tai, kas iš jos liko. Tuo tarpu šeštadienį V. Zelenskis pasidalijo dar vienu vaizdo įrašu, kuriame – jau daugiau nei 100 dienų Ukrainoje tebesitęsiantis karo siaubas.

Rusijos artilerija bombardavo teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, tęsiantis įnirtingoms kautynėms dėl Sjevejerodonecko miesto, bet vietos administracijos vadovas tvirtino, kad ukrainiečiai kariai pasiekė tam tikrų laimėjimų, stengdamiesi atstumti įsiveržusias pajėgas. Per daugiau kaip 100 dienų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, o miestai virto griuvėsiais.

Ukrainoje – 101 karo diena. Nors Rusijos invazija ir itin vargina, niokoja šalį, ukrainiečiai ne kartą įrodė, kad yra nepalaužiama tauta. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į „antrąja pasaulio kariuomenę“ vadintą Rusiją. Anot jo, dabar toks įvardijimas kelia šypseną.

Nikolajus Budilo yra Rusijos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės federalinės apygardos tyrėjas ir Kremliaus režimo bendrininkas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Gimė 1977 metais Briansko srityje. Jis prižiūrėjo represinės bylos prieš „Hermitage“ vadovus ir jų advokatus Briansko srityje, tyrimą.

Vėlų penktadienio vakarą, 100-ąją karo dieną, Volodymyras Zelenskis, kaip jau tapo tradicija, kreipėsi į Ukrainos ir viso pasaulio žmones. Prezidentas vaizdo įrašu pasidalijo savo feisbuko paskyroje. Jis kalbėjo, kad jau šimtą dienų ukrainiečiai kasdien prabunda ne nuo saulės spindulių, o nuo raketų smūgių ir sprogimų. Taip pat kalbėta ir apie ukrainiečių kalbą. Apie kalbą, kurią šalis iš naujo mokytis pradėjo dar 2014-aisiais Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Ukrainoje – 101 karo diena. Penktadienį Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailas Podolyakas duodamas interviu žiniasklaidai prakalbo ir apie tai, kada gali baigtis karas, ir apie tai, kad Ukraina netrukus gali pereiti į aktyvų kontrpuolimą. Anot jo, Ukraina jau pradėjo kontrpuolimo veiksmus prieš okupantus, tačiau tai dar nėra aktyvūs veiksmai. Yra laukiama, kuomet ginkluotė iš partnerių Vakaruose pasieks šalį, skelbia Unian. „Kada gausime pakankamai ginklų? Artimiausiu metu.