Karas

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.    Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Nuo karo tėvynėje pabėgusius ukrainiečius apgyvendinę Lietuvos gyventojai ir verslas 59 iš 60 šalies savivaldybių birželį gaus kompensacijas – paskirstyta daugiau kaip 1,1 mln. Eur. Gegužės mėnesį šalies gyventojams, priėmusiems ukrainiečius, dar išmokėta beveik 300 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų birželį už gegužės mėnesį daugiausiai valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta didžiųjų šalies miestų savivaldybėms – Kauno (183,4 tūkst. Eur), Vilniaus (158,4 tūkst.

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos karinės pajėgos įsteigė mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų. Tai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Nuolatinės tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos atstovas Jevhenas Cimbaliukas, skelbia „Ukrinform“. „Vis dar yra daug vietų, kur nusikaltimai nesiliauja. Okupuotose teritorijose nustatyta mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė norimų rezultatų, tačiau mano, kad šias derybas būtina tęsti.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje analizėje įspėja, kad Rusijos karinės pajėgos gali surengti provokacinę ataką netoli Chersono, kad pakirstų ukrainiečių gyventojų palaikymą kontratakai. Pasak JAV analitikų, kadangi laikinai okupuoto Chersono gyventojai palaiko Ukrainos gynėjus ir tikisi miesto išvadavimo greitu metu, Rusijos karinės pajėgos gali suorganizuoti provokacinę ataką, kurioje neva apsimestų, kad Chersonui ar jo gyventojams žalą daro ne Rusijos, o Ukrainos pajėgos.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad JAV žinojo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą, kurių nežinojo net 90 proc. Rusijos saugumo pareigūnų ir žmonių iš Kremliaus vadovo aplinkos. JAV Ukrainą apie tai, kad Rusija ketina įsiveržti į jos teritoriją, įspėjo vėliausiai pernai rudenį. „Kaip tai buvo galima pasiekti? Tik turint „kurmį“ aukščiausiame lygyje.

Rusijos pajėgos smarkiai apšaudė šalia Sjevjerodonecko esantį Lysyčanską. Anot vietos valdžios, yra „daug žuvusiųjų“, tačiau tikslus skaičius nenurodomas. Taip pat pranešama, kad įnirtingi mūšiai tęsiasi ir Sjevjerodonecke. Vietos valdžia pabrėžia, kad miestas vis dar nebuvo užimtas Rusijos pajėgų, kaip mėgsta sakyti rusai. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:05 | Sprogimai Charkive UNIAN praneša, kad vėlyvą penktadienio vakarą Charkive nugriaudėjo sprogimai.

Mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas, o pakeisti jį gali prireikti ir 50 metų, ketvirtadienį duodama interviu JAV nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepakaks Aleksejaus Navalno paleisti iš kalėjimo ar kitų politinių oponentų. Manau, mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas.

Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Išskirtiniame interviu britų žurnalistui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nėra švari ir to nesigėdija. S. Lavrovas BBC žurnalistui Steve Rosenbergui davė išskirtinį interviu. Kaip rašo žurnalistas, beveik keturis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą kainavo tūkstančius civilių gyvybių, Ukraina buvo sugriauta, tačiau S. Lavrovas žiūrėdamas tiesiai į akis aiškina, kad viskas nėra taip, kaip atrodo. „Mes neįsiveržėme į Ukrainą“, – aiškina jis.

Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti savo misiją Donbase, CNN pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat pripažino, kad Maskva dėl Vakarų sankcijų atsidūrė nepatogioje padėtyje. Paklaustas apie Rusijos ketinimus užimti dalį Ukrainos, D. Peskovas teigė, kad tai esą priklausys nuo „vietos žmonių valios“. „Tikslas numeris vienas – apsaugoti Donbaso ir Luhansko gyventojus nuo tų, kurie, pavyzdžiui, dabar apšaudo Donecką ir žudo ten civilius gyventojus.

Ukraina sulaukė galingų svečių – į karo siaubiamą Ukrainą traukiniu atvažiavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Tiesa, rusų karo nusikaltimų simbolyje – Irpinėje – apsilankiusius Macroną, Šolcą ir Dragį vienija ne tik parama Ukrainai, bet ir noras kalbėtis su agresoriumi Vladimiru Putinu. Dėl to Macronui net teko teisintis. Savo ruožtu Rusijos elitas iš jų tyčiojasi.

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę. „Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

Ketvirtadienį Ukrainoje pirmą kartą lankantis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiams Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į šį vizitą.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta. „Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M. Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

Rusijos centrinio banko vadovė ketvirtadienį perspėjo, kad šalies ekonomika patiria stiprų išorinį spaudimą, kuris gali tęstis neribotą laiką, ir sumažino viltis, kad sąlygos gali grįžti į tas, kurios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią. „Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.

Vos 2020 metais veiklą pradėjusi Japonijos pigių skrydžių bendrovė „Zipair“ jau priversta keisti savo logotipą – raidę „Z“, kuri dabar siejama su Rusijos invazija į Ukrainą. Raide „Z“ yra pažymėta dalis į Ukrainą siunčiamų Rusijos tankų ir kitos technikos, ją taip pat galima matyti ant Ukrainą užpuolusių rusų karinių uniformų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Laikinai okupuoto Pietų Ukrainos miesto Melitopolio ūkininkai pavaišino Rusijos karius užnuodytomis vyšniomis, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Mūsų ūkininkai parengė dar vieną dovaną rašistams – tai „pagerintos“ vyšnios, sukėlusios negalavimus jas iš ūkininkų pavogusiems [kariams]. Tai dar viena partizaninio pasipriešinimo forma Melitopolio srities teritorijoje. Nereikia nieko iš mūsų vogti! Visa tai užauginta mūsų ūkininkų triūsu“, – pranešė I. Fiodorovas. Jo teigimu, „99 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pranešė, kad kasdien Rytų Ukrainos regione Donbase žūsta arba sužeidžiama iki 1000 Ukrainos karių. Šis skaičius reikšmingai didesnis nei skelbta iki šiol. Anot D. Arachamijos, vidutiniškai per dieną žūsta apie 200–500 Ukrainos gynėjų, o dar daugiau – sužeidžiama, skelbia UNIAN.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai. Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

JAV generolas Markas Milley teigia, kad Ukraina efektyviai valdo jai tiekiamus vakarietiškus ginklus ir puikiai naudoja savo įgūdžius kovodama su karių skaičiumi jos pajėgumus viršijančiomis Rusijos pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pasikalbėjęs su JAV vadovu Joe Bidenu, sakė esąs dėkingas už naują amerikietiškų ginklų paketą Kyjivui. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos pastiprinimą, apie naują 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) paramos paketą, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai Donbase.

Sklindant gandams, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas serga ir gali mirti, daugelis domisi tolesniais Kremliaus veiksmais. Ukrainos karo ekspertas Aleksandras Kovalenka įvertino, ar karas baigsis, jei Rusijos prezidentas mirs.  Kaip Ukrainos televizijai „24 kanalas“ sakė A. Kovalenka, jei V. Putinas mirs, karas Ukrainoje klostysis pagal skirtingus scenarijus. Vienok, situacija priklausys nuo to, kas užims jo vietą.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Rusijos karinės pajėgos įnirtingai atakuoja Rytų Ukrainos Luhansko sritį ir vienu metu ją bando pulti devyniomis kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. V. Zalužno teigimu, Rusija Luhansko srities šiaurėje sutelkė savo pagrindines smogiamąsias pajėgas.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenijus Jeninas pranešė, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią teroristiniam išpuoliui prieš šalies vadovybę. „Mūsų šaltinių informacija leido užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui prieš mūsų šalies vadovybę. Daugiau detalių galėsime atskleisti po mūsų pergalės [kare]“, – J. Jeniną cituoja „Ukrainska Pravda“. Anot J. Jenino, civiliai Ukrainos gyventojai padeda policijai vykdyti kovos su sabotažu operacijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Jungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“. „Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pakomentavo JAV sprendimą Ukrainai skirti dar 18 haubicų, rašo UNIAN. Anot jo, tiek haubicų privers rusų karius mūšio lauke jaustis nepatogiai, tačiau iš tikrųjų Ukrainai reikėtų bent du kartus daugiau. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pranešė, kad JAV skirs Ukrainai papildomą vieno milijardo vertės paramą ginkluote. Planuojamų Ukrainai siųsti ginklų sąraše yra 18 155 mm haubicų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti. „Negalime sau leisti atsipalaiduoti ir negalime nuleisti rankų. Ant kortos per daug pastatyta. Ukrainos laukia lemiama akimirka mūšio lauke“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Jungtinės Valstijos skiria Ukrainai dar 1 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje, praneša „The Guardian“. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai bus tiekiami papildomi artilerijos ir pakrančių gynybos ginklai, taip pat šaudmenys, pažangios raketų sistemos, kad padėtų šaliai kovoti Donbase. Apie tai J. Bidenas pranešė telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pranešė buvęs perkeltas į griežto režimo pataisos koloniją, kurią jo bendražygiai vadina „vienu baisiausių Rusijos kalėjimų“. Pagrindinis prezidento Vladimiro Putino kritikas, remdamasis kitų kalinių pasakojimais, praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusijos valdžios institucijos jam rengia „kalėjimą kalėjime“. A. Navalnas yra nuteistas kalėti pustrečių metų už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą senoje sukčiavimo byloje, jo šalininkų vadina...

Unikali išgyvenimo istorija karo siaubiamoje Ukrainoje. Putino armijai paleidus raketas į Charkivo regiono administracijos pastatą, per sekundę po griuvėsiais atsidūrė beveik trisdešimt žmonių. Žuvo beveik visi. Kas nuo raketų skeveldrų, kitus prispaudė  griūvančio pastato konstrukcijos. Ir tik per stebuklą išgyveno ukrainietė savanorė, nepatyrusi beveik jokių sužalojimų. Kovo pirmąją Rusijos raketa pataiko į Charkivo centre esantį regiono administracijos pastatą.

Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.

Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti  daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai. „Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ trečiadienį pranešė ketinanti „sumažinti“ savo veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje, kuri Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo sustabdyta, apimtis. Kovo pradžioje „Ikea“ kartu su virtine kitų Vakarų įmonių paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei įspėjo, kad sprendimas paveiks beveik 15 tūkst. šioje šalyje esančių įmonės darbuotojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui. „Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.