Karas

Tėvo dieną, kurią Ukraina minėjo birželio 19-ąją, šalį apskriejo širdį draskanti nuotrauka iš Rytų Ukrainos. Joje užfiksuota, kaip Lysyčanske, Luhansko srities mieste, kurį Rusijos karinės pajėgos atakuoja ne vieną savaitę, tėvas aptinka savo ką tik nužudyto sūnaus kūną. Sūnų pražudė sprogmens skeveldros. Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą.

Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjų šeimos jau ilgą laiką neturi ryšio su savo artimaisiais, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje. Apie tai pranešė pulko „Azov“ kovotojo Aleksejaus Lijašuko žmona Viktorija Lijašuk. „Žinau tik tiek, kad jiems išvykstant iš „Azovostal“, gegužės 16 dieną, jo brolis man pasakė, kad jis gyvas ir viskas su juo gerai. Dabar žinau tik tiek, kad jis yra kalinių sąraše. Su vyru nebendravau labai ilgai“, – sakė ji, praneša UNIAN.

Rusija nuo karo pradžios surengė mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atskleidė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. O. Danilovas interviu „The Globe and Mail“ sakė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą apėmė penkis atskirus bandymus nužudyti Ukrainos lyderį V. Zelenskį – visi jie įvyko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.

109 dienas Rusijos karinių pajėgų nelaisvėje praleidę keturi ukrainiečiai civiliai vyrai papasakojo apie išgyventą fizinį ir psichologinį terorą.  Šiuo metu Mykolajive esantys ukrainiečiai vyrai rusų nelaisvėje praleido 109 dienas. Visi jie buvo civiliai ir dirbo lentpjūvėje bei arklidėje netoli Hostomelio. Okupavę Kyjivo sritį, rusai juos išvežė į Kurską, o iš ten – į Sevastopolį, praneša Ukrainos Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras.

Rusijos leidinys „Moskovskij Komsomolec“ pavadino invaziją Ukrainoje vykdančią Rusijos kariuomenę „okupantais“, bet vėliau už tai viešai atsiprašė. Rusijos žiniasklaidos priemonė „šiurkščią klaidą“ padarė pranešdami apie Ukrainos medikės Julijos Pajevskajos (geriau žinomos kaip Taira) paleidimą iš rusų nelaisvės.

Ukrainos parlamentas balsavo už du įstatymus, kuriais bus griežtai apribotos rusiškos knygos ir muzika, siekiant nutraukti kultūrinius abiejų šalių ryšius. Vienas įstatymas draus Rusijos piliečiams spausdinti knygas, nebent jie atsisakys Rusijos paso ir prašys Ukrainos pilietybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai laukiant sprendimo dėl kandidatūros į Europos Sąjungą statuso, ne tik Ukraina šią savaitę turėtų tikėtis Rusijos priešiško aktyvumo padidėjimo. „[Pirmadienį] prasideda istorinė savaitė. Savaitė, kai išgirsime iš Europos Sąjungos dėl kandidatūros į Ukrainą statuso... Manau, visiems akivaizdu, kad nuo 1991 metų tokių lemtingų sprendimų Ukrainai, kokių tikimės, buvo nedaug.

Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.

Brutalus Rusijos karas Ukrainoje privertė Taivaną susimąstyti apie tikimybę būti užpultiems savo didesnės ir žymiai galingesnės kaimynės Kinijos. Ši invazija tik dar labiau atšviežino autoritarinio Kinijos lyderio Xi Jinpingo viziją, pagal kurią Taivanas turi būti prijungtas prie Kinijos. Panašūs yra ir prezidento Vladimiro Putino užmojai.

Kai praėjus trims savaitėms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rusijos saugumo agentai pasibeldė į Dmitrijaus Domovetskicho duris, jis suprato, kad atėjo laikas bėgti iš šalies. Taip prasidėjo net kelias savaites turkusi odisėja, kurios metu 38-erių elektros inžinierius iš Rusijos pietuose esančio Orenburgo, nakties prietemoje brisdamas per pelkes ir vandens pilnus griovus, kirto Baltarusijos sieną bei pateko į saugią Lietuvą.

Nors Ukrainos kariuomenei pavyksta atsilaikyti netoli Sjevjerodonecko, Ukrainos parlamento atstovė Ivanna Klympush-Tsintzadze teigė, kad padėtis išlieka itin sudėtinga, todėl yra labai svarbu, kad Vakarai suteiktų karinę pagalbą. „Padėtis mums nelengvėja, todėl labai svarbu, kad būtų nuolatinis karinės pagalbos srautas“, – sakė ji. Be to, ji pabrėžė, kad jeigu Ukraina nori išlikti, ji neturi kito pasirinkimo kaip tik laimėti karą.

Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas savo šalies kariams pareiškė, kad jie turi „dar kartą pasiruošti kovai Europoje“ tam, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės pajėgos būtų įveiktos, rašo „Sky News“. Iš generolo sero Marko Carletono Smitho pareigas perėmęs P. Sandersas karius įspėjo apie galimus iššūkius, su kuriais jie gali susidurti tęsiantis karui Ukrainoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas G-7 stipriausių pasaulio valstybių viršūnių susitikime stengsis dar kartą įrodyti, kad Ukraina sulauks reikiamos pagalbos iki to laiko, kol bus poreikis, rašo „The Guardian“. „Mes remsime Ukraina taip ilgai, kiek reikės. Mes norime būti tikri, kad Rusijos prezidento [Vladimiro Putino] apskaičiavimai nepasiteisins“, – teigė O. Scholzas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įspėjo sąjungininkus ruoštis ilgam karui Ukrainoje ir paragino nuolat teikti paramą Kyjivui, antraip pasauliui grės „didžiausios agresijos pergalės“ po Antrojo pasaulinio karo rizika.

Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą. „Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“. „Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.

Rusijos invazijai Ukrainoje tęsiantis 116-ąją dieną, didžiausi mūšiai vyksta ties Sjevjerodonecku. Ukrainos pajėgos pranešė atmušusios Rusijos puolimą Toškivkos teritorijoje, tuo metu Rusija skelbiasi perėmusi vieną Sjevjerodonecko rajoną ir sunaikinusi ukrainiečių vadavietę Dnipropetrovsko regione. Kol kas ukrainiečių pusė nepatvirtino ir nepaneigė rusų pranešimų apie vadavietę, todėl ši informacija turi būti vertinama kritiškai.

Rusijos armijos „aukso rezervas" smarkiai sumuštas, kai kurios brigados sunaikintos 70 proc., pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius. Ypač, anot jo, stipriai nukentėjo desantas ir dalis priešo specnazo pajėgų, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Oro desanto pajėgos prarado „aukso rezervą“, t. y. ši grandis yra bataliono – štabo – vadovaujamoji dalis. Tai yra patys geriausiai parengti specialistai pačiame jėgų žydėjime. Kovotojai.

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais. Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas laikraščiui „Welt am Sonntag“. Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis. „Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H. Muenchas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Ukraina neabejotinai laimės“ per darbo kelionę į pietinį Mykolaivo miestą, tęsiantis nenumaldomoms kovoms šalies rytuose. Prezidentas įteikė medalius ir pozavo asmenukėms su kariais požeminėje slėptuvėje, rodoma jo oficialioje „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, rašo theguardian.com. „Mūsų drąsūs vyrai. Kiekvienas iš jų dirba nepriekaištingai, – sakė jis.

Rusai nesitikėjo tokių galingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimų, situacija fronto linijoje juos trikdo, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Rusų okupantai nepatenkinti situacija fronte. Į Ukrainą atvykę rasistai skundžiasi sena technika, su kuria tenka kautis. Be to, tokių galingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimų okupantai nesitikėjo. Tai liudija perimtas rusų pokalbis, kurį paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Pirmuoju melu yra tai, kad pensijas gali gauti tik tie Ukrainos gyventojai, kurie yra Ukrainoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Rusijos propaganda paskelbė melagienas apie ukrainietiškos pensijos mokėjimus užsienyje, visų pirma, kad pensijas gali gauti tik tie, kurie yra Ukrainoje. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

JAV ir jų sąjungininkės ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje. Dar prieš Rusijos karą vasarį JAV prezidento Joe Bideno administracija svarstė galimybę, kad karas Ukrainoje peraugs į užsitęsusį konfliktą, paskelbė „The Washington Post“, remdamasis aukšto rango šaltiniu JAV valstybės departamente.

Kyjivo „Dinamo“ ekipos vartininkas ukrainietis Georgijus Bushchanas aplankė ligoninėje gydomus tautiečius kareivius, kurie gina tėvynę nuo rusų invazijos.  „Tai nebuvo man pirmas kartas. Karas prasidėjo 2014-aisiais. Tokie vizitai visada nelengvi, kadangi vaikinai jauni, bet kartu stirpios dvasios ir jie atsidūrė pavojingiausiose vietose (fronte, – aut. past.). Sunku jiems žiūrėt į akis.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Ukrainoje atsisveikinama su žuvusiu garsiu aktyvistu Romanu Ratušnu. Jam buvo 24-eri. Jį pažinoję aktyvistai, kariškiai ir draugai negailėjo šilčiausių žodžių apie žuvusį jaunuolį, rašo euronews.com. Jaunuolis buvo gerai žinomas Ukrainoje dėl savo proeuropietiškų pažiūrų, kai protestavo Maidane, jam buvo vos 15 metų.

Jungtinės karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad ukrainiečiai „nusipelnė“ savo šalyje surengti 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą po to, kai Europos transliuotojų sąjunga pareiškė, kad JK gali surengti konkursą, vietoj šių metų nugalėtojų, skelbia BBC. „Euroviziją“ laimėjo ukrainiečiai. Žinau, kad turėjome fantastišką pasirodymą, kad užėmėme antrąją vietą, ir norėčiau, kad konkursas vyktų mūsų šalyje.

Šimtai ukrainiečių šeštadienį susirinko vienuolyne Kyjivo centre į 24 metų aktyvisto, žuvusio per kovas su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje, laidotuves. Romanas Ratušnas, gerai žinoma Ukrainos 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos figūra, žuvo birželio 9 dieną netoli Iziumo rytiniame Charkivo regiono. Jo laidotuvių apeigos vyksta Šv. arkangelo Mykolo vienuolyne. Keturi kariai įnešė R. Ratušno karstą, velionį pasveikino minia, kurioje buvo daug kariškių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Ukrainoje prasidėjęs karas Lietuvoje lėmė beveik iki priešpandeminio lygio šoktelėjusį buitinių kietojo kuro katilų užsakymų skaičių – tai susiję su žmonių siekiu apsisaugoti ir tapti labiau nepriklausomais. „Tai prasidėjo nuo karo pradžios praėjus 2-3 savaitėms. Manau, kad tai susiję su tuo, kad žmonės nori jaustis saugūs, kad patys be elektros galėtų šildytis namus senoviniu būdu ir jų pirkimas vis dar yra ir šiandien. Teko atnaujinti intensyvesnę jų gamybą, nes buvome pristabdę“, – delfi.

Kare Ukrainoje kovojantis rusų pulkininkas Olegas Korotkevičius, laikinai einantis 41-osios armijos vado pareigas, prašo Novosibirsko mero Anatolijaus Loktajaus padėti rinkti humanitarinę pagalbą Rusijos kariams Ukrainoje, rašo „Nexta“ ir dalinasi kreipimosi raštu.  Pasirodo, „supervalstybė“ pati negali aprūpinti savo kariuomenės apatiniais ir tualetiniu popieriumi. Apie tai su ironija skelbia ir UNIAN. Benamių armija liko be kelnaičių, rašo jie.

Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos. JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas.

Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas įsitikinęs, kad iš Baltarusijos Ukrainai kyla reali grėsmė. Pasak jo, Baltarusija ir toliau vilkina invaziją į Ukrainą, tačiau jau dabar aišku, kad ji ruošiasi karui, rašo jis portale NV. „Visi tie pasirengimo karui veiksmai, kuriuos atlieka Lukašenka, deja, neturėtų būti traktuojami kaip dulkių mėtymas Putinui į akis.

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, yra „beprotiškos ir neapgalvotos“, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC. Kalbėdamas per forumą Sankt Peterburge, jis sakė, kad esą „ekonominis žaibinis karas su Rusija nuo pat pradžių neturėjo jokių šansų pasisekti“. Jis teigė, kad apribojimai buvo „daugiau žalingi“ esą juos įvedusiems asmenims.

Šeštadienio vakaras Ukrainoje – neramus. Sprogimai vėl fiksuojami rytinėje Ukrainos dalyje, kur pranešama apie stiprias atakas. Per ataką Dnepropetrovsko srityje, Novomoskovskio raj., kurios metu sunaikinta naftos bazė, nukentėjo daugiau nei 10 žmonių. Tuo pat metu aiškėja nauji faktai apie Rusijos planuotą perversmą Ukrainoje: nuo karo pradžios Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį bandyta nužudyti 5 kartus, o jo šeima vis dar jaučia, kad yra taikiniu Nr.

Ukrainos gynybos ministerija pirmą kartą nuo karo pradžios pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrangos nuostolius, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, šiuos duomenis interviu „National Defence“ įvardijo Ukrainos gynybos viceministras Volodymyras Karpenko. „Šiai dienai dėl aktyvių kovinių veiksmų prarandame apie 30–40, o kartais net iki 50 proc. įrangos. Taigi praradome apie 50 proc. Prarasta apie 1300 BMP (kovos mašinos – aut. past.

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos. Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Naujame amunicijos, ginklų ir karinės įrangos pakete, kurį JAV perduos Ukrainai, yra daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, kurias Ukrainos kariuomenė jau seniai norėjo gauti. Kol kas Vašingtonas į Kijevą išsiuntė tik keturis tokius įrenginius, bet jie turėtų būti panaudoti svarbiems mokymams, o po to, tikėtina, šių ginklų bus siunčiama ir daugiau, skelbia BBC. „HIMARS leis jiems (ukraniečiams) gauti daugiau galimybių pasipriešinimui vykdyti.

Latvija atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, tačiau nedidelėmis apimtimis, rodo Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys. Ketvirtadienį į Latviją iš Izborsko dujų apskaitos stoties Rusijoje įtekėjo 42 546 megavatvalandės (MWh) dujų, o penktadienį pranešta apie 41 800 MWh įtekančių gamtinių dujų kiekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Rusijos gynybos ministerijai paskelbus, kad kare Ukrainoje kovojo 130 lietuvių, o 50 iš jų žuvo, sureagavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Naujienų portalui tv3.lt ministras pakomentavo Rusijos pareiškimus. Šiuo metu A. Anušauskas yra Briuselyje. „Negaliu Rusijos duomenų patvirtinti, kaip ir Rusija negali patvirtinti, nes yra dezinformatorė ir informacinio karo dalyvė. Siūlau nepasimauti ant šio kabliuko“, – atsakė ministras.

Kremlius sureagavo į Europos Komisijos siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusija atidžiai stebi šalių bandymą tapti Bendrijos narėmis.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“. „Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

16-metės Valerijos iš Charkivo nuotrauka su raudona progine suknele apskriejo pasaulį. Birželį, tą dieną, kai turėjo vykti Charkivo moksleivių išleistuves, ji atėjo prie rusiškų raketų sunaikintos savo mokyklos, Nr. 134, griuvėsių. Valerija prisipažįsta, kad tokio rezonanso nesitikėjo. „Tai visai ne apie mane. Tiesiog norėjau atkreipti dėmesį į situaciją“, – BBC sakė mergina. Mokykla, kurioje mokėsi Valerija, buvo sunaikinta pirmosiomis karo dienomis – vasario 27 d. „... Man 16 metų.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja. „Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime. Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį.

Nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“ penktadienį perspėjo dėl kritinio būsto poreikio ukrainiečiams karo pabėgėliams. Organizacija teigia, kad daugelis žmonių, savanoriškai užleidusių būstus ukrainiečiams, sudarydavo panaudos sutartis trims mėnesiams, ir šis terminas pasibaigė. Anot jos, pabėgeliams iš Ukrainos tampa beveik neįmanoma rasti butą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.