Karas

Perimto rusų kario telefoninio pokalbio su artimaisiais metu paaiškėjo, kad didžioji dalis okupantų atsisako tęsti karinę invaziją Ukrainoje, rašo UNIAN. Rusų karys išreiškė viltį, kad Kremlius galiausiai bus priverstas sugrąžinti atgal savo karius į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau dabar pasiduoda, mat ne tik palieka savo pozicijas mūšio lauke, bet ir atsisako kovoti.

Ukrainos žurnalistas Romanas Cymbaliukas teigia, kad Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų vadovybės atstovai yra priversti sumažinti karinių dalinių skaičių dėl vis mažėjančio karių skaičiaus, rašo UNIAN. Teigiama, kad didžioji dalis rusų kariškių palieka karinę tarnybą, daugiausiai dėl sveikatos problemų ar pasibaigus karinės tarnybos sutarčiai. Priduriama, kad karių skaičius, atsisakančių toliau tęsti karinę invaziją Ukrainoje, nuolat didėja.

Tai buvo ypač pavojingas laikas kovoti tinkamo amžiaus vyrams rusų okupuotoje šiaurės Ukrainoje, kur pavasarį Rusijos kariai buvo priversti atsitraukti dėl atkaklios ukrainiečių kontratakos. Būtent tuomet okupantų pajėgų kariai sulaikė jauną automechaniką, jam einant savo kaime kartu su žmona ir kaimyne.

UNIAN skelbia, kad grėsmė, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti paleistos raketos arba suduoti smūgiai iš oro, išlieka. Pranešama, kad netoli prie Ukrainos sienos rusų okupantai Baltarusijos teritorijoje dislokuojo oro gynybos sistemas. “„Voluinės ir Polesės kryptimis pastebėta, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos  Baltarusijos Respublikos teritorijoje dislokuoja oro gynybos sistemas“, – rašoma Ukrainos generalinio ginkluotųjų pajėgų štabo pranešime.

Jei šalis pasiskelbia neutralia, jos statusas priklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo teisinių bei politinių interpretacijų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. O štai Moldovos neutralumas yra nekodifikuotas sutartimi ir nepripažįstamas tarptautiniu mastu. Kišiniovo atveju valstybės silpnumas ir Vakarų įsipareigojimų nevykdymas leido Rusijos interpretacijai apie Moldovos neutralumą de facto nugalėti tarptautinę teisę ar net pačios Moldovos konstituciją, rašo Jamestown Foundation.

Šiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos nuomonės dažnai išsiskiria. Tačiau kalbant apie Taivaną, bent jau vienu aspektu, jų požiūriai sutampa. Abiejų valstybių pareigūnai sutinka, kad šios savivaldą turinčio salos status quo pavojingai kinta, nors Kinija toliau Taivaną laiko savo teritorija, o salos demokratijos klestėjimą palaiko JAV.

Albanijoje du kariai buvo sužeisti, kai mėgino neleisti dviem Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui patekti į karinę gamyklą, šeštadienį vakare pranešė šalies Gynybos ministerija. Kaip pranešama, vienas iš įtariamųjų užpuolė sargybinius, kai bandė fotografuoti įmonę Gramšio mieste Albanijos centrinėje dalyje, kurioje utilizuojama pasenusi ginkluotė, sakoma ministerijos pranešime.

Artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai šalis ruošiasi galimoms naujoms atakoms iš Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau perspėjo, kad Rusija rugpjūčio 24-ąją, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, veikiausiai bandys įgyvendinti ką nors šlykštaus ir žiauraus. Todėl vyriausybinio Kyjivo kvartalo darbuotojams tą dieną patariama dirbti iš namų, mat raketos vėl gali atskrieti į sostinę. Charkive tai dienai nustatyta komendanto valanda, nekursuos traukiniai.

Stebuklas rusofašistų subombarduoto Charkivo rajone. Dėl oro atakos po griuvėsiais atsidūrusi ukrainiečių šeima liko gyva. Tiesa, šeimos galva ir jo žmona atsidūrė medikų rankose. Jų laukia gausybė operacijų, o moteris, panašu, liks neregė. Tačiau optimizmo nestokojanti moteris neatsidžiaugia – ir ji pati, ir kaimynai netrukus grįš į jau pradėtus atstatyti namus. Pirmos minutės po to, kai Rusijos lėktuvas numetė bombą ant gyvenamojo namo viename Charkivo rajone.

Ukrainiečiai nesiliauja stebėtis Rusijos kariuomenės triukais. Užuot naudoję naujausias technologijas, rusai randa savo būdų, kaip vykdyti karines operacijas pigiau. Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdus, kokia įranga naudojama okupantų dronuose. Ukrainos naujienų agentūra „Telegram“ paskyroje pranešė, ką ukrainiečiai rado, perėmę Rusijos kariuomenės droną. Pasirodo, okupantų dronas viską filmavo įprasta kamera.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau 178-ąją dieną. Ukrainiečiai apšaudė Rusijos pozicijas pietinėje šalies dalyje, o Rusija atnaujino intensyvų puolimą Donbase, net keliomis kryptimis. Tuo metu chaosą rusų logistikoje žadėję sukurti ukrainiečiai toliau neduoda ramybės rusams Kymo pusiasalyje, kuriame įsikūrusi Juodosios Jūros laivyno bazė. Net keliose vietose Kryme buvo atakuota bepiločiais orlaiviais, pažeistas laivyno bazės pastato stogas.

Viena Ukrainos nevyriausybinė organizacija paprašė Šveicarijos ištirti įtariamą Rusijos karių išpuolį prieš šveicarų fotožurnalistą Ukrainoje šį pavasarį, penktadienį patvirtino prokurorai.

Rusams šiandien kaip niekada prastas penktadienis. Ne tik sproginėja jų didžiausia aviacijos bazė okupuotame Kryme, bet ir amunicijos sandėlis pačioje Rusijoje – Belgorode. Ukrainiečiai dalinasi ir vaizdais iš prabangaus Monako, kur Putino padlaižį Kirkorovą atpažinę ukrainiečiai jį išplūdo gatvėje visų praeivių akivaizdoje. Rusija savo ruožtu galimai kurpia katastrofą Zaporižios atominėje elektrinėje – šiandien į objektą neįleidžia beveik visų darbuotojų.

JAV gynybos departamentas penktadienį paskelbė skirsiantis dar vieną 775 mln. JAV dolerių (772 mln. eurų) vertės gynybos įrangos ir šaudmenų paketą Ukrainai, įskaitant raketas „Himars“, artileriją ir išminavimo sistemas. „Norime užtikrinti, kad Ukraina turėtų nenutrūkstantį šaudmenų tiekimą savo poreikiams tenkinti, ir to siekiame šiuo paketu“, – žurnalistams sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Rusijos karys teigia, kad jam buvo duotas įsakymas išvesti Ukrainos civilius gyventojus į lauką, kad juos „nušautų“ ir „sunaikintų jų telefonus“. 21-erių Daniilas Frolkinas prisipažino tai žurnalistų komandai, kai jie jį susekė, praneša themirror.co.uk. Jaunas karys pasakojo, kad jam buvo įsakyta „juos išvesti, nušauti, sunaikinti jų telefonus ir dokumentus.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Ukrainos žiniasklaidai paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti. „Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi“, – sakė JT generalinis sekretorius, lankydamasis Odesos uoste pietų Ukrainoje.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu (Urmo Reinsalaus), labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.

Ukrainos nepriklausomybės dieną, kurią šalis minės rugpjūčio 24-ąją, Rusijos pajėgos planuoja surengti parodomąjį „teismą“ iš Mariupolio į nelaisvę paimtiems „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjams. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, skelbia UNIAN. Ukrainos žvalgų teigimu, okupacinė valdžia Mariupolyje skuba atnaujinti Mariupolio filharmonijos patalpas, rusai scenoje esą montuoja geležinius narvus, kuriuose laikys į nelaisvę paimtus Ukrainos karius.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas skelbia turintis naujos informacijos apie tai, kad Rusijos pajėgos rugpjūčio 19 dieną, penktadienį, planuoja teroro aktą Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Iš „Azovostal“ plieno gamyklos evakuotas Mariupolio gynėjas Dmytro Kozackis, šaukiniu „Orestas“, pagaliau susisiekė su savo artimaisiais. Po kelių mėnesių tylos vaikinas savo šeimai galėjo pranešti esantis gyvas, tačiau rusų nelaisvėje. Jo sesuo Darija Jurčenko papasakojo apie pokalbį su broliu, praneša Ukrainiečių televizija „24 Kanal“. Dabar „Orestas“ yra rusų okupuotoje Donecko srities teritorijoje.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas pareiškė, kad šiuo metu Rusijos kariai atsidūrė situacijoje, kai dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės „negali judėti“ Ukrainoje. „Karas yra tokioje situacijoje, kai rusai negali judėti toliau dėl ginklų, kuriuos mums suteikė Vakarai. Dabar mums pavyko juos sustabdyti“, – CNN M. Zagorodniukas. „Tačiau, deja, tuo pačiu metu mes neturime pakankamai ginklų visaverčiam, rimtam kontrpuolimui“, – pridūrė jis.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas pulkininkas Richardas Kempas sako manantis, kad Vakarų šalys gali išduoti Ukrainą ir leisti Rusijai laimėti. Jo teigimu, Rusijos invazijos į Ukrainą baigtį lems žiema ir tai, kiek Putinas galės manipuliuoti rusiškų dujų klausimu.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija ruošia provokacinę operaciją, ketindama apkaltinti Ukrainą užpuolus didžiausią Europoje branduolinį objektą – Zaporižios atominę elektrinę.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja gyvai dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Indonezijoje šių metų lapkritį. Tai pareiškė Indonezijos prezidentas Joko Widodo, rašo „Bloomberg“. „Xi Jinpingas ateis. Prezidentas Putinas taip pat man pasakė, kad ateis“, – teigė J. Widodo.

Vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas Pentagone pareiškė, kad rusams Ukrainoje baigiasi šaudmenys, o tai spartina jų puolamojo potencialo mažėjimą. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:55 | Ukrainos žmonės nupirko kariuomenei palydovą: rusai jau perspėja savus nebesinaudoti internetu Ukrainos žmonės, rinkę pinigus trims „Bayraktar“ bepiločiams, įsigijo bendrovės ICEYE palydovą.

Siriją pasiekė Rusijos krovininis laivas, kuriuo, kaip įtariama, buvo atgabenti iš Ukrainos pavogti grūdai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo ambasada Beirute.  Tai vienas iš virtinės klausimų keliančių krovinių, pasiekusių šią karo draskomą šalį.  „Mūsų duomenimis, „SV KONSTANTIN“ prisišvartavo Sirijoje“, – sakoma ambasados pranešime naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atmetė galimybę sudaryti taiką su Rusija, kol ši išves savo pajėgas iš jo šalies. Kalbėdamas po derybų Lvive su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi  Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), V. Zelenskis žurnalistams sakė buvęs „labai nustebintas“, kai iš turkų lyderio išgirdo, jog Rusija „pasiruošusi kažkokiai taikai“. „Pirmiausiai jie turėtų paliktų mūsų te...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis palaiko Ukrainą, ir perspėjo dėl pavojaus atsirasti „naujam Černobyliui“ atominėje jėgainėje, užimtoje įsiveržusių Rusijos pajėgų. Turkijos lyderis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko Lvive praėjus dviem savaitėms po jo derybų Sočyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurias abi šalys pažadėjo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks Zaporižios atominės elektrinės, šiuo metu užimtos Rusijos pajėgų, apgadinimas būtų „savižudybė“. Šią poziciją jis išsakė suintensyvėjus kariniams veiksmams aplink šią jėgainę pietryčių Ukrainoje.

Rusų okupantai surengė kruviną išpuolį – atakavo Charkivą. Per dvi galingas raketų atakas žuvo mažiausiai 11 žmonių, dešimtys sužeisti. Smūgiai sudrebino du bendrabučius. Viename jų gyveno klausos negalią turintys žmonės. Manoma, kad jie negirdėjo oro pavojaus signalo ir dėl to nesugebėjo pasislėpti. Kruviną išpuolį Ukrainoje okupantai surengė Turkijos prezidento vizito išvakarėse.

Estijoje ketvirtadienį įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais. Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas teigė, kad tokia priemonė yra būtina, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas skelbia, kad Rusija gabena raketas ir amuniciją prie sienos su Ukraina ir okupuotų teritorijų. Pažymima, kad iš Ulan Udės, miesto Rytų Rusijoje, išvyko traukinys su amunicija. Jis susideda iš 28 vagonų ir gabena 32 raketas priešlėktuvinių raketų sistemoms S-300. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja, kad prie Ukrainos sienų jis atvyks rugpjūčio 20 d., skelbia UNIAN.

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Turkijos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitikdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasiūlys jam surengti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies pietuose praneša apie sėkmingus smūgius Rusijos pajėgoms. Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ teigimu, trečiadienį ukrainiečiai smogė rusų įtvirtinimams ir ginklų sandėliui bei nutraukė rusų aprūpinimą ginklais Bilohirske. Kaip pranešė OV „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas, per dieną Ukrainos kariai pietuose nukovė 29 rusų karius, priešo technikos bei amunicijos sandėlį.

Visą liepą šešios didžiausios Europos šalys nepateikė Ukrainai naujų dvišalių karinių įsipareigojimų, rodo naujausi duomenys – tai pirmas toks mėnuo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, rašo „Politico“. Toks žingsnis, kaip rašoma publikacijoje, rodo, kad nepaisant istorinių pokyčių Europos gynybos politikoje, – kai net dvejojančios šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, gabeno ginklus Ukrainai, – karinė pagalba Ukrainai gali mažėti, Kyjivui pradedant itin svarbų kontrpuolimą.

Rusija reikalauja, kad JAV išduotų vizas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai, kad ji galėtų dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainos derybose su Rusijos Federacija nėra tarpininkų, nes Rusija nenori baigti šio karo. Todėl prezidentas mano, kad derybos apskritai yra neįmanomos. Tai prezidentas pareiškė pokalbyje su Čilės studentais ir žiniasklaida, atsakydama į klausimą apie tarpininkaujančių valstybių nebuvimą Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybose.

Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ naujienų kanaluose pasirodė vaizdo įrašas iš Belgorodo (Rusija), Timonovo kaimo, kuriame užfiksuotas galingas sprogimas. Nėra žinoma, kas sukėlė galingą gaisrą, ar yra aukų. Pranešama apie aplinkinių namų gyventojų evakuaciją. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:19 | Milžiniškas gaisras karinėje bazėje šalia Belgorodo Amunicijos bazė šalia Belgorodo ir toliau liepsnoja. Pranešama, kad sprogmenys vis dar detonuoja ir ugnis tik stiprėja.

Regioninės varžovės Serbija ir Kosovas ketvirtadienį ruošiasi susėsti derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Europos Sąjungos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose, kur Rusija, tęsiantis karui Ukrainoje, bando dar labiau padidinti savo įtaką. Viltys, kad retas tiesioginis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimas Briuselyje, gali baigtis reikšmingu proveržiu, yra menkos.

Krymo geležinkelių ir autobusų stotyse – dešimtys tūkstančių išsigandusių ir bėgančių rusų. Visi jie bėga iš okupuoto Krymo po naujausių Ukrainos smūgių rusų bazėms. Zelenskis sako – rusams Kryme ne vieta, o ukrainiečius ragina laikytis toliau nuo rusų karinių objektų. Kyjivas perspėja – artimiausiu metu Kryme sprogimų tik daugės. Deja, nesnaudžia ir rusai – per dieną į ukrainiečių pozicijas fronte iššauna kelias dešimtis tūkstančių sviedinių.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi. 2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Nors dalis valstybių, įskaitant Latviją, sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjunga vis dar svarsto, ar toks siūlymas išties galėtų būti įgyvendintas visos Bendrijos mastu. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra priežasties, kodėl rusams vis dar turėtų būti išdavinėjamos vizos.

Per artimiausius du ar tris mėnesius Rusijos pajėgų kariniuose objektuose laikinai okupuotame Kryme gali įvykti ir daugiau sprogimų, interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaylo Podoliakas.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą. „Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime. Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad rugpjūčio viduryje Ukrainos gynėjai sėkmingai apšaudė Rusijos kariuomenės vadavietę Makijivkoje, Donecko srityje, kurią užėmė apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ kovotojai. Ukrainos televizija „24 Kanal“, remdamasi savo šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, skelbia, kad per operaciją Ukrainos pajėgos nukovė 70 rusų karių, 15 iš jų žuvo.