Karas

Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas net neabejoja, kad Rusijos Federacija smarkiai smogs Ukrainai būtent trečiadienį, kuomet šalis mini nepriklausomybės dieną. „Manau, kad Putinas taip nepaliks, o tikrai bandys padaryti mums kokį nešvarų triuką. Tikimybė labai didelė“, – Ukrainos televizijai sakė O. Ždanovas, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad padėtis aplink didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę dabar pasiekė itin pavojingą tašką. „Atominė elektrinė veikia. Šiandien ten nebuvo išmetamų teršalų. Pavojus – šimtaprocentinis! Net ne 99 proc., o 100 proc.! Nes mes nekontroliuojame, kas ten vyksta“, – per savo kalbą antrajame Krymo platformos viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tvirtina, kad Ukraina jau peržengė etapą, kai buvo galima tikėtis „blogiausio scenarijaus“ kare su Rusija. CNN paklaustas, ar Rusijos ir Ukrainos karas nepateko į aklavietę, ministras sakė, kad blogiausias Ukrainos įvykių scenarijus jau liko už nugaros. „Mes stabilizuojame mūšio lauką su nedideliu vienetų judėjimu, ir mes sukūrėme daug gerų atgrasymo priemonių“, – kalbėjo O. Reznikovas.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis paskelbė, kad Ukraina pasiruošusi vykdyti Krymo, kurį Rusija okupacijos metais pavertė didžiule karine baze, demilitarizaciją. „Dabar apskaičiuoti Ukrainos nuostoliai dėl laikinos Krymo okupacijos siekia apie 118 milijardų dolerių (118 mlrd. eurų)“, – per savo kalbą antrajame Krymo platformos viršūnių susitikime, kuris vyko nuotoliu, sakė D. Šmyhalis, skelbia UNIAN.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl individualių garantijų žemės ūkio bendrovėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo Ukrainoje.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, siekiama sumažinti neigiamą įtaką  žemės, maisto, miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų dėl išaugusių pašarų, trąšų, energetinių išteklių kainų.

Sveikindami Ukrainą 31-ųjų nepriklausomybės metinių proga Lietuvos vadovai jai linki pergalės ir įsitvirtinti Europos šalių šeimoje. „Šią prasmingą dieną minint tokiu įtemptu metu, besitęsiant Rusijos karui, linkiu Jums, Jūsų šaliai ir visiems jos gyventojams kuo didžiausios stiprybės ir susitelkimo. Ukraina nugalės. Lietuva visada buvo ir bus su Jumis“, – rašoma trečiadienį paskelbtame prezidento Gitano Nausėdos sveikinime Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.  Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų,.. tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Trečiadienį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus minima Ukrainos nepriklausomybės diena, taip reiškiant solidarumą su karo alinama šalimi. Ta proga pastatai Lietuvoje bus apšviečiami mėlyna ir geltona – Ukrainos vėliavos –  spalvomis. Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankysis Lietuvos sostinėje įsikūrusiame Ukrainos centre.

Rusijos pajėgos trečiadienį smogė geležinkelio stočiai Dniepropetrovsko srityje, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atakos metu užsidegė keli keleiviniai vagonai, yra bent 22 žuvusieji. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:00 | Žuvusiųjų skaičius Dniepropetrovsko srityje išaugo iki 22 Per raketų ataką prieš geležinkelio stotį Dniepropetrovsko srityje žuvo 22 žmonės, patikslino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.

Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967 546 nuo karo bėgantys žmonės, 36 proc. iš jų – vaikai, sakoma ministerijos pranešime. Maždaug 97 proc. jų yra Ukrainos piliečiai. Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją. Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus, pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas įvardijo, kokiu atveju Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas išsaugotų Krymo tiltą, Rusijai kainavusį šimtus milijardų rublių. Apie tai A. Danilovas kalbėjo interviu laikraščiui „Wyborcza“, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putinas išsaugotų tiltą, jungiantį Rusiją su aneksuotu Krymo pusiasaliu tik tuo atveju, jei iš Krymo išvestų visus okupantus. „Žinoma, apie tai jau kalbėjau kovo mėnesį.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“. Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams. JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį dalyvavęs nuotoliniame Krymo platformos viršūnių susitikime. „Turime visuomet prisiminti, kad Ukraina kovoja už visus mus. Šio karo pabaiga nulems Europos ateitį“, – teigė šalies vadovas. Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką.

Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo. Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.

Krymas turėtų būti grąžintas Ukrainai, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Apie tai jis kalbėjo Krymo platformos konferencijoje, rašo UNIAN. „Manome, kad Krymo užgrobimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai. Tokia yra mūsų principinė pozicija moraliniu ir teisiniu požiūriu. Pagal tarptautinę teisę Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, – teigė jis. R. T. Erdoganas taip pat paminėjo Krymo totorius.

Jungtinės Valstijos ragina savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Ukrainos dėl ypač padidėjusio pavojaus. Esą per Ukrainos nepriklausomybės dieną, rytoj Rusija gali surengti masinį teroro aktą sostinėje Kyjive ir kituose miestuose. Okupantai rytoj gali surengti ir tribunolą Mariupolyje „Azov“ kariams, kuriuos Donecko okupantai trokšta nuteisti mirties bausme.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar du rusų amunicijos sandėlius ir dvi rusų vadavietes šalies pietuose, rašo UNIAN. Apie tai socialiniuose tinkluose antradienį pranešė pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas. Skelbiama, kad rusai smūgių metu neteko 23 karių, vieno tanko ir vieno lengvojo šarvuoto vilkiko. Anot vadovybės atstovo, situacija pietų operatyvinėje zonoje Južnobugsko kryptimi išlieka įtempta, tačiau yra kontroliuojama.

Vizų apribojimas Rusijos piliečiams paskatintų juos pasidomėti, ką šalies kariuomenė veikia Ukrainoje, kur jau pusmetį vyksta karas, sako Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Mano asmenine nuomone, turistinės vizos, jų apribojimas būtų tikrai paveiki priemonė Rusijos piliečiams pasidomėti vis dėlto, ką veikia jų kariuomenė Ukrainoje ir kokius žiaurius karo nusikaltimus ten vykdo“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė Europos Komisijos narys.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Estijos prezidentas Alaras Karis subtiliai išsako, ką mano apie Rusijos invaziją į Ukrainą, vilkėdamas marškinėlius, ant kurių išsiuvinėta jau legendine tapusi frazė „Rusų karinis laive, eik n****“. Estijos lyderio teigimu, šiuos marškinėlius jam padovanojo pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Su savo komanda gaminau kamufliažinius tinklus Ukrainos gynėjams. Savanoriai visoje Estijoje sunėrė daugiau nei 9000 kvadratinių metrų, kad padėtų Ukrainai.

Atvirai prieš karą pasisakantis ir dėl to iš Rusijos pabėgęs rusų desantininkas Pavelas Filatjevas atvirai prabilo apie tai, kokia padėtis susiklostė karo lauke Ukrainoje. Jis akcentavo, kokie neaprūpinti ir praradę moralę yra rusų kariai.

JAV gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis tvirtina, kad norint pasiekti, jog Vladimiras Putinas būtų nuverstas iš valdžios Rusijoje, ukrainiečiai turi išvaduoti Chersoną bei sunaikinti Krymo tiltą. „Užtikrinu, kad po šių dviejų įvykių Putinas bus pašalintas iš valdžios. Į valdžią ateis tokie niekšai kaip jis pats – tie žmonės, kurie bunkeryje.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos parodė išskirtinius savo darbo Donecko srityje kadrus, kuriuose matyti, kaip sunaikinamas tiltas Rytų Ukrainoje. Tiltą Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sunaikino prieš kelias savaites, tačiau atakos akimirkas savo oficialioje „Telegram“ paskyroje paviešino tik dabar. Sunaikinus šį tiltą Donecko srityje, užkirstas kelias rusų kariams. „Didelį dėmesį skiriame Rusijos įsibrovėlių logistikos, tiekimo maršrutų ir manevrų naikinimui.

Rusija ir toliau formuoja naujus vadinamuosius savanorių būrius, ypač Primorsko krašte, ir žada „savanoriams“ priedus ir atlyginimus, siekiančius daugiau nei 3 000 eurų, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Rusija ir toliau kuria vadinamuosius savanorių būrius ir verbuoja savanorius Rusijos specialiosioms pajėgoms. Primorsko krašte, Rusijos Vakaruose, rugpjūčio 22 dieną buvo paskelbta apie naujo remonto ir priežiūros savanorių bataliono formavimą.

Remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, „Reuters“ skelbia, kad Rusijos Federacija artimiausiu metu planuoja smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir valstybiniams objektams. Agentūros šaltinio teigimu, artimiausiomis dienomis kyla grėsmė taikiems ukrainiečiams. „Turime informacijos, kad Rusija artimiausiomis dienomis stiprins savo pastangas smogti civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams Ukrainoje.

JAV skelbia nepritarianti visiškam draudimui išduoti vizas Rusijos piliečiams. Jungtinės Valstijos sako nenorinčios uždaryti saugių kelių disidentams iš Rusijos.  „Jungtinės Valstijos nenorėtų uždaryti saugaus prieglobsčio ir saugių kelių Rusijos disidentams ar kitiems, pažeidžiamiems dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptars Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis susitikimo išvakarėse BNS sakė, kad jie taip pat planuoja aptarti sankcijas Rusijai, kovą su dezinformacija ir istorijos klastojimu, ES strateginių projektų Lietuvoje įgyvendinimą.

Trečiadienį, Ukrainos nepriklausomybės dieną, JAV turėtų paskelbti apie rekordinį 3 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, sako užsienio žiniasklaidos šaltiniai. Anot jų, šis paketas nuo ankstesnių skirsis tuo, kad sieks padėti Ukrainai stiprinti savo gynybinę poziciją vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Ankstesniais pagalbos paketais daugiausia dėmesio buvo skiriama neatidėliotiniems Ukrainos poreikiams.

Izraelis pirmadienį perspėjo kad bet koks Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ smūgis prieš žydų valstybės dujų infrastruktūrą gali išprovokuoti karą, kai ši organizacija pagrasino Izraeliui „nukirsti rankas“, jeigu šis pradėtų gavybą ginčijamame dujų telkinyje. Šį perspėjimą Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas paskelbė jau ilgokai tęsiantis deryboms su žydų valstybės kaimynėmis Viduržemio jūros rytinėje dalyje, siekiant išspręsti ginčą dėl jų jūrinės sienos.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J. Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste.  „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis. „Žinoma, kad tai būtų didelė misija.

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo beveik 9 000 Ukrainos karių, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariuomenės vyriausiasis vadas. Generolas leitenantas Valerijus Zalužnas sakė per vieną televizijos forumą, kad Ukrainos vaikams reikalingas ypatingas dėmesys, nes „jų tėvai išvyko į frontą ir yra galbūt beveik 9 000 didvyrių, kurie žuvo“. Ukrainos pareigūnai labai retai pateikia kokios nors konkrečios informacijos apie kariuomenės nuostolius per jau beveik šešis mėnesius besitęsiantį karą.

Ukrainos žiniasklaida dalinasi nuotrauka ir trumpu pranešimu apie tai, kaip šiuo metu atrodo Rusijos pajėgoms strategiškai svarbus Antonivkos tiltas Ukrainos pietuose. Iš UNIAN paskelbto kadro matyti, kad tiltas liepsnoja, tikėtina, po atakos. Vėliau Ukrainos kariuomenės atstovė Natalija Gumeniuk patvirtino, kad Antonivkos tiltui buvo suduotas eilinis smūgis. Šįkart, jos teigimu, jo suremontuoti jau nebepavyks.

Pasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Fronto linija kol kas yra stabili, galime  galbūt įvertinti kaip lūžį, kad vos ne mėnesį ta fronto linija keičiasi minimaliai, pajėgas abi pusės perskirsto į skirtingus fronto ruožus.

Karo analitikas Denisas Popovičius teigia, kad rugpjūčio 23–25 dienomis Ukrainai gali grėsti didžiuliai smūgiai iš Rusijos – ji pasienyje sutelkė raketų sistemas ir aviacijos pajėgas. Rugpjūčio 24-ąją Ukraina minės nepriklausomybės dieną. Pasak D. Popovičiaus, būtent aplink šią dieną Rusija gali bandyti stiprinti savo puolimą. „Atrodo, kad nepriklausomybės dienai tikrai ruošiama bėdų ir tam reikia ruoštis.

Internete buvo pasidalinta ukrainiečių nuotrauka, kurioje pavaizduotos 82 moterys, patekusios į rusų nelaisvę ir išsiųstos į karo belaisvių stovyklą. Nuotraukomis socialinėje žiniasklaidoje pasidalijo Kremliaus parankiniai, vykdydami propagandinį triuką, rašoma themirror.co.uk. Tarp belaisvių – nėščia moteris Tai sukėlė siaubą giminaičiams, beviltiškai trokštantiems žinių apie savo artimuosius, nes antradienį sukanka šeši mėnesiai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Žemuosiuose Šančiuose, Švenčionių gatvėje, nuo seno gyvenantys kauniečiai nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo sunerimę dėl suintensyvėjusio sunkvežimių, vežančių akmens anglį į taip vadinamą „Švenčionių rampą“, judėjimo. Kauniečių skundai „Netoli mūsų namų yra akmens anglies sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba. Prasidėjus karui Ukrainoje, gatvėje – dideli srautai sunkvežimių tiesiog blokuoja eismą ir kelia pastovų triukšmą.

Rusų turistai fotografuodamiesi ir keldami savo nuotraukas į socialinius tinklus, netyčia atskleidžia Rusijos karinės technikos buvimo vietas Kryme. Apie vieną tokį incidentą pranešė Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo žurnalistas Markas Krutovas. „Rusų turistai atskleidžia oro gynybos sistemas S-400, esančias netoli Eupatorijos (Krymas – red. past). Vietos valdžios teigimu, oro gynyba šioje srityje veikia beveik kiekvieną dieną.

Laikinai Rusijos okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje partizanai perpjovė gerklę rusų kariui, kuris gatvėje, kaip teigiama, bandė priekabiauti prie nepilnametės mergaitės. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Prieš valandą rusų kareivis bandė priekabiauti prie nepilnametės mergaitės tiesiog vieno miesto mikrorajono gatvėje. Tačiau mūsų partizanai yra visur. Okupantui buvo perpjauta gerklė“, – rašė miesto meras, skelbia UNIAN.

Ivanas Stupakas, Ukrainos ateities instituto karinis ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto konsultantas, mano, kad tik Turkijos ir Kinijos lyderiai gali kažkaip paveikti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kare Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo Ukrainos televizijai TSN, komentuodamas Rusijos planu surengti parodomąjį teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio gynėjams.

Sulaukusios priešlaivinės ginkluotės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atstumti rusų karinio laivyno pajėgas atgal link Krymo, tačiau jos vis tiek gali atakuoti Ukrainos teritoriją sparnuotomis raketomis iš Juodosios jūros. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ kalbėjo buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo viršininko pavaduotojas Andrijus Ryženka. Kiek anksčiau britų karinė žvalgyba tvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno veiksmingumas vis dar ribotas.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusai tikriausiai taip ir negalės skirti pakankamai išteklių kokiai nors vienai puolimo operacijai ir artimiausiais mėnesiais negalės užimti daugiau teritorijų, nebent įvykiai klostysis „neprognozuojama linkme“. Institutas savo naujausioje ataskaitoje pažymi, kad Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje greičiausiai jau išsekino savo pagreitį, įgytą liepos pabaigoje.  Rusai nesugeba išnaudoti ankstesnės sėkmės, įgytos aplink Bachmutą ir Avdijivką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, jei Rusija surengs parodomąjį Mariupolio gynėjų teismą, tai bus linija, kurią peržengus, nebebus įmanomos jokios derybos su Rusijos Federacija. Taip Ukrainos lyderis atsiliepė į dar nuo praėjusios savaitės skelbiamus pranešimus, kad rugpjūčio 24-ąją, kuomet Ukraina minės nepriklausomybės dieną, Mariupolyje bus surengtas viešas Mariupolio gynėjų teismas.

Rusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:29 | Kyjivas: Rusija nori laimėti laiko naujai atakai Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.

Nuo 2014 metų Rusija okupuotose Ukrainos dalyse pastatė dešimtis amunicijos sandėlių, paslėptų civiliniuose pastatuose prie geležinkelio stočių. Rusijos logistikos sandėliai beveik visada yra šalia geležinkelių, nes Rusijos kariškiai jaučia didelį logistikos padalinių, ypač transporto, trūkumą, rašo Jamestown Foundation. Kalbant apie tiekimą tiesiogiai į Ukrainos kovos zoną, Rusijos kariuomenė labai priklauso nuo geležinkelių tiekimo.

Pasirodo, milžiniškais turtais pasigirti gali ne tik Rusijos prezidentas Putinas ir jo draugai, bet ir buvusi jo žmona – namų šeimininkė. Kalėjime uždaryto opozicionieriaus Navalno bendražygiai paviešino naują tyrimą apie tyliąją Liudmilą, kuriai skyrybos su Putinu, regis, tapo geriausiu gyvenimo sandoriu. 20-čia metų jaunesnį vyrą jai galimai parinko pats Putinas, o su juo Liudmila įsigijo milijoninės vertės vilas Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.