Karas

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad Kyjivas iš savo partnerių pradeda gauti sunkiąją ginkluotę tam, kad karas prieš Rusiją būtų laimėtas. „Mūsų bendradarbiavimas su šalimis sąjungininkėmis tęsiasi ir viskas, ką galiu pasakyti, kad mes pradėjome gauti suniąją ginkluotę“, – socialiniame tinklę „Telegram“ sakė A. Jermakas.  Ukrainos atstovas viliasi, kad Ukraina ir toliau sulauks pagalbos iš savo partnerių.

Rusija skelbia užėmusi Soledaro miestą, dėl kurio pastaruoju metu vyko kruviniausi mūšiai. Savo ruožtu Kyjivas šią informaciją kategoriškai neigia – esą ukrainiečiai laiko miesto kontrolę ir vykdo kontrpuolimą. Stumiasi reikalai ir dėl sunkiųjų vokiškų tankų „Leopard“ – Vokietijos vicekancleris pareiškė, kad Berlynas neturėtų prieštarauti Lenkijos norui juos perduoti Ukrainai. Tik esą Varšuva į Berlyną šiuo klausimu dar nesikreipė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai penktadienį pateikė daugiau detalių apie Rusijos kariuomenės planuojamą naują ataką prieš Ukrainą.  Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk sako, kad rusai vykdo skyrdžių kontrolę, treniruojasi su bombonešiais. Jos teigimu, įprastai tokie veiksmai atliekami prieš naują atakos bangą. N. Humeniuk užsiminė, kad Juodojoje jūroje stebimi 4 rusų laivai, tačiau raketnešiai yra savo bazėse, kadangi jūra yra audringa.

Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras. Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai. „Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo.

Rusija penktadienį pranešė, kad perėmė Soledaro – miesto Rytų Ukrainoje, kuris per Maskvos puolimą tapo karščiausiu kovos tašku, – kontrolę. „Sausio 12 dienos vakare užbaigtas Soledaro miesto išlaisvinimas, kuris yra svarbus siekiant tęsti sėkmingas puolamąsias operacijas“ Donecko srityje, pareiškė Gynybos ministerija, turėdama omenyje Rytų Ukrainos regioną, kurį Maskva siekia visiškai užimti.

Mūsų kova už laisvę dar nesibaigė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, „nuožmus mūsų laisvės priešas ir toliau bando atgauti prarastą galybę“. Apie tai G. Nausėda kalbėjo skaitydamas kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos laisvės gynimo metinėms paminėti. „Geriausias asmens, bendruomenės ar tautos savybes atskleidžia jiems tenkantys išbandymai.

Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius sako, kad Lietuva prieš daugiau kaip 30 metų sovietų tankams žlegant Vilniaus gatvėmis pasaulio šalių su keliomis išimtimis buvo palikta likimo valiai. Pasak jo, po kelių dešimtmečių imperinei Rusijai sukėlus beprasmį ir žiaurų karą Ukrainoje visi civilizuoto pasaulio žmonės šiandien tarsi Baltijos kelyje vėl sukibę rankomis stovi prieš griūvančios imperijos tankus – tik šįkart Ukraina nėra viena.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje rodo, kad Lietuva nuolat privalo būti pasiruošusi karui, sako parlamentaras, konservatorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Vykstančio Ukrainos karo kontekste kalbėdami apie Lietuvos saugumą, visų pirma, turime kalbėtis, kaip mes ginsimės, ar kiekvienas žinome savo pareigas, kas ką darys, jeigu prireiks ginti Lietuvą nuo agresoriaus.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija užsiminė apie derybas su Ukraina. Tiesa, derybų atveju ministerija nori, kad jos vyktų be tarpininkų. „Jei ir kai šie ryšiai atsinaujins, jie greičiausiai bus ir tiesioginiai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Poliščiukas, skelbia UNIAN. Anot jo, Vakarai, turėdami „savo tikslų“, neturėtų dalyvauti Maskvos ir Kyjivo derybose.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms vis dar prekiaujant su Rusija, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, jog verslas turi suprasti, kad Lietuva su Rusija gerų ekonominių santykių neturės dar dešimtmečius.     „Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos tikriausiai jau užėmė Rytų Ukrainoje esantį Soledaro miestą, tačiau tai neprives prie strategiškai svarbaus Bachmuto apsupimo. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja daug, jei ne visą Soledarą, ir joms, atrodo, pavyko išstumti Ukrainos pajėgas iš vakarinio miesto pakraščio.

Rusija paskelbė kare prieš Ukrainą sunaikinusi „Bradley“ kovos mašinų, rašo UNIAN. Pabrėžiama, kad Rusijos teiginys yra netiesa, mat šių kovos mašinų Ukraina dar net negavo. Jungtinės Valstijos sausio pradžioje paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį, kaip sakė Baltieji rūmai, bus įtraukta ir šarvuočių „Bradley“. Nors jų Ukrainoje dar nėra, Rusija jau skelbiasi mašinas naikinanti.

Baltarusija šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos palaipsniui didina savo pajėgumus pasienyje, „Ukrinform“ cituoja ukrainiečių generolą Serhijų Najevą. „Šiuo metu situacija Baltarusijoje nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai. Nuolat bendraujame su užsienio partneriais. Ypač su partneriais iš JAV, Lenkijos ir kt. Mūsų žvalgyba taip pat nuolat veikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl vyks į Baltarusiją, rašo „Sky news“. Čia paskutinį kartą jis lankėsi prieš kelias savaites, gruodžio 19-ąją, kai į Baltarusiją vyko pats režimo lyderis Vladimiras Putinas. Pranešama, kad ateinantį ketvirtadienį S. Lavrovas vyks į Minską susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nariais. Vakarų ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Sankcijos nėra veiksmingiausia priemonė pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į agresiją Ukrainoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcijos kol kas nepasiekė norimo rezultato, o svarbiausios Rusijos agresiją galinčios stabdyti priemonės šiuo metu yra karinė ir politinė parama Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Lenkijos pažadą tiekti modernius vokiškus tankus išgirdę ukrainiečiai netveria džiaugsmu. Lvive lenkų prezidentą užplūdo iki ašarų dėkingumo emocijos persmelkta ukrainiečių minia. Tačiau tankai Ukrainą pasieks tik dėl to apsisprendus Vokietijai. Tuo metu Ukrainos rytuose tęsiasi įnirtingi mūšiai už Soledarą. O Kremliaus propaganda jau kviečia rusus mirti Ukrainoje ne tik už baltą „Ladą“, bet ir už išmanų laikrodį.

Ukrainos Luhansko srityje buvo rasta kankinimo kamerų, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo „Ukrinform“. Anot jo, informaciją apie kankinimo kambarius pateikė jose apsilankę žmonės. „Kalbant apie kankinimų kameras, deja, turime informacijos apie jų egzistavimą Luhansko srityje. Ten buvę žmonės sako, kad net siaubo filmuose nėra matę, ką kankintojai daro su vyrais ir net moterimis. Pirmiausia informaciją apie kankinimo kameras gavome iš Rubižnės.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Kremlius, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines norėdamas pademonstruoti rusams bent kokią nors pergalę, gali imtis žaidimo va bank. O. Danilovas Ukrainos televizijai sakė, kad Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ artėjant 2023 metų vasario 24-ajai – Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.  Pareigūnas mano, kad V. Putinui bus svarbu pranešti apie bent tam tikrą pažangą fronte.

Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas anksčiau sakė, kad Lietuva Ukrainą turėtų remti ne tik finansiškai, bet ir siųsti ten karius. Apie tai pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Klausimas – dėl ko? Ar dėl to, kad Ukrainai trūksta ginkluotės? Čia yra ta tema, kur mes esame tarp valstybių, kurios visais būdais bando įtikinti savo didžiuosius partnerius, kad nėra prasmės ir niekada nebuvo prasmės diskutuoti, ar čia ginamoji ginkluotė, ar puolamoji ginkluotė.

Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaus nebe generolas Sergejus Surovikinas, o pats Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad už šios rokiruotės slypi Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras dar ilgai tęsti karą Ukrainoje.

JAV kartu su sąjungininkėmis rengia naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos naftos produktų eksportą, skelbia „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, šią savaitę vykusiuose susitikimuose Europoje JAV iždo departamento pareigūnai aptarė būsimų sankcijų Rusijos naftos produktams detales, kurios įsigalios vasario 5 d. Sankcijomis būtų nustatytos dvi Rusijos naftos produktų kainų viršutinės ribos – viena brangių eksporto prekių (pavyzdžiui, degalų) kaina, o kita – žemos kainos, ...

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ne veltui pakyrė naują rusų pajėgų Ukrainoje vadovą, mano politikos analitikas Markas Galeotti, rašo UNIAN. Anot eksperto, gali būti, kad Kremlius ruošiasi dideliam puolimui. Rusija trečiadienį vėl pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje ir paskyrė savo pajėgoms šiame konflikte vadovauti kariuomenės vadą Valerijų Gerasimovą.

Į frontą Ukrainos rytuose atvykę Rusijos kariai pasipiktino sąlygomis, rašo UNIAN. Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip savo vadams rusai skundžiasi neparuoštomis ir apledėjusiomis pozicijomis. Įraše taip pat matoma, kaip rusų grupė kasa ledu ir sniegu padengtas tranšėjas. „Ar mes turime čia gyventi?“ – suglumę klausia jie. „Beje, dabar minus 20, mums siūloma gyventi čia – lede.

Sunkiųjų tankų perdavimo klausimas Ukrainai pagaliau juda iš vietos – ir pirmą žingsnį čia žengia mūsų kaimynai lenkai. Prezidentas Andžejus Duda kartu su mūsų prezidentu Gitanu Nausėda šiandien slapta apsilankė Ukrainoje, susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo jam kuopą vokiškų tankų „Leopard“. Apie svarbų sprendimą Varšuva skelbia tuo metu, kai Rusija giriasi neva jau kontroliuojanti visą Soledarą. Ir visus nuopelnus už tai bando prisiimti samdinių kariaunos vadas Jevgenijus Prigožinas.

TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje apsilankė Charkive praėjus vos kelioms valandoms po to, kai ten dangų nušvietė tikras fejerverkų šou. Kai kurie gyventojai netgi pamanė, kad kažkas pavėluotai švenčia Naujuosius metus, nors leisti pirotechniką karo metu Ukrainoje ir uždrausta. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai rusų raketa pataikė į sandėlį, kuriame buvo laikomi fejerverkai. Rusų propaganda meluoja, neva sunaikino ukrainiečių amunicijos sandėlį.

Ukrainiečiai užfiksavo aktyvų Rusijos pasirengimą naujam masiniam raketų išpuoliui prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Apie tai liudija žvalgybinių dronų veikla, sako Ukrainos pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Anot jos, rusams paprastai prireikia nuo 10 iki 14 dienų persiginkluoti ir pasiruošti naujam puolimui. Šiuo metu Ukrainai yra iškilęs mišraus oro puolimo pavojus, kai gali būti naudojami ir dronai, ir raketos.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Rusų pareiškimai apie Soledaro užėmimą neatitinka tikrovės, trečiadienį transliuotojui „Suspilne“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas. „Rusai sako, kad Soledaras yra jų kontroliuojamas, bet tai netiesa. Išsamesnės informacijos laukite generalinio štabo ataskaitoje“, – sakė jis.

Praėjusį lapkritį Turkija Ukrainai pradėjo slapta perdavinėti Šaltojo karo laikų kasetinius sprogmenis, skelbia leidinys „Foreign Policy“, kuriame cituojami anoniminiai JAV ir Europos pareigūnai. Leidinys rašo, 2022 metų pabaigoje Turkija į Ukrainą pradėjo siųsti amerikiečių sukurtus kasetinius artilerijos sviedinius.

Ukrainos atstatymo darbams vien šiemet bus skiriami milijardai dolerių, o tam yra numatytas finansavimas iš keturių šaltinių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Šiuo metu bendra rekonstrukcijai skirta suma iš mums jau žinomų šaltinių yra apie 110 mlrd. grivinų. Iš viso šiais metais tikimasi gauti 17 mlrd. dolerių, arba 680 mlrd. grivinų, prioritetiniam sugadinto ir sunaikinto turto atstatymui“, – UNIAN cituojamas D. Šmyhalis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bet kokia kaina nori laimėti karą prieš Ukrainą. Vis dėlto, anot Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, V. Putinui yra likęs tik vienas scenarijus, kurio jis nenori pripažinti – pralaimėjimas. Apie tai D. Kuleba kalbėjo interviu NPR, rašo „Kanal 24“. „Žvelgdamas į mūšio lauką ir dabartinę situaciją, manau, kad Putinas neturi daug galimybių. Tiesą sakant, manau, kad jis turi tik vieną galimybę, bet nenori jos priimti.

Prastos karinės naujienos iš Ukrainos. Kelis mėnesius Bachmute prasiveržti nesugebėję okupantai sukaupė pastiprinimą ir nukreipę samdinius į Soledarą, veikiausiai jau kontroliuoja didelę dalį miesto. Dabar ten verda aršūs gatvių mūšiai ir kasdien žūsta šimtai karių. Maskva telkia pajėgas ir naujiems dideliems visos Ukrainos puolimams, tad Kyjivas vis labiau prašo Vakarų sostinių pagaliau tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus.

Rusija ugnį kai kuriose Ukrainos vietose sumažino net 75 proc., CNN sako JAV ir Ukrainos pareigūnai. Jie kol kas neturi vieningo paaiškinimo, kodėl rusų artilerijos griausmas Ukrainoje sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių gali būti senkančios rusų atsargos. Dar viena galima priežastis – dėl sėkmingų ukrainiečių žingsnių fronte rusai galimai persvarsto savo taktiką.

Iš Šiaurės Osetijos kilęs rusų kareivis balso žinutėje papasakojo apie savo paskutines gyvenimo akimirkas Ukrainos fronte. Jis kariavo netoli Rusijos okupuoto Melitopolio, kur sviediniai sproginėjo taip arti, kad jam, jo žodžiais, teko ryti jų keliamas dulkes. Vienas iš tokių sviedinių jam buvo lemtingas.

Vilniuje viešintis Eurojusto vadovas sako, kad kaltųjų patraukimas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje užtruks ne vienus metus. „Prognozuočiau, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų surinkimas, tinkama jų analizė, kuri nuves ne tik prieš išvados, jog Ukrainoje šie nusikaltimai buvo padaryti, bet ir prie pačių kaltinimų, bus ilga kelionė, kuri užtruks ne vienus metus“, – interviu BNS sakė Ladislavas Hamranas.

JAV nepriklausomas senatorius Angusas Kingas, praėjusią savaitę Kyjive susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai Ukrainoje primena nacių diktatorių Adolfą Hitlerį. „Būtų pražūtinga šiuo metu nustoti padėti Ukrainai. Aš tiesiog paprašyčiau tų žmonių, kurie piktinasi [teikiama parama – red.], paskaityti šiek tiek istorijos.

Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras skelbia, kad okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rusai sudaro sąrašus moksleivių, kurie gali būti mobilizuoti sulaukę pilnametystės. „Vaikai, gimę 2005–2006 m. laikinai okupuotose teritorijose, privalo būti „registruojami kariuomenėje“. Vadinamoji registracija vyksta laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko sričių teritorijose. Pogrindžio žiniomis, okupantai sudaro sąrašus tų, kurie gali būti mobilizuoti iškart baigę mokyklą.

Rytų Ukrainos mieste Makijivkoje žuvusių mobilizuotų rusų karių sąrašai nebus skelbiami, sako Rusijos Federacijos Samaros srities karinis komisaras Aleksejus Vdovinas. „Sąrašai neskelbtini. Visa turima informacija kariniuose komisariatuose yra pateikiama asmeniškai karinio personalo šeimų nariams – arba kreipiantis, arba, kalbant apie daugybę karių, karinių komisariatų darbuotojai informuojami asmeniškai. Sąrašai negali būti paskelbti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį Vilniuje pristatys naują informacinę kampaniją apie gyventojų ir valstybės institucijų pasirengimą galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms.  Informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ pristatymas vyks priedangos vietoje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Teritorijos prie Ukrainos rytuose esančio Soledaro yra nusėtos rusų karių lavonais, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot Ukrainos, rusai pirmadienį pradėjo galingą Donecko srityje esančio Soledaro puolimą. „Mūšis dėl Donbaso tęsiasi“, – kreipdamasis į ukrainiečius pirmadienį sako jų prezidentas V. Zelenskis. „Ir nors okupantai didžiausias pastangas sutelkė į Soledarą, šio sunkaus ir ilgo mūšio rezultatas bus viso mūsų Donbaso išlaisvinimas“, – pabrėžia jis.

Mirė „Kalibr“ raketų, kuriomis rusai atakuoja Ukrainą, kūrėjas Pavelas Kamnevas, rašo UNIAN. Jis buvo Rusijos koncerno „Almaz-Antey“ mokslinis direktorius. P. Kamnevas mirė pirmadienį, sausio 9-ąją, eidamas 86-uosius metus Jo laidotuvių data ir vieta kol kas neatskleidžiama, taip pat nežinoma ir jo mirties priežastis. „Kalibr“ yra sparnuotosios raketos, pirmą kartą pradėtos naudoti 1994 m. Šias raketas Rusija ne kartą naudojo savo kare prieš Ukrainą.

Kremlius bando reabilituotis ukrainiečiams keliais smūgiais sunaikinus šimtus mobilizuotų rusų Makijivkoje ir skleidžia melą neva dabar jie sunaikino 600 Ukrainos karių dviejuose bendrabučiuose Donecko srityje. Tiesa, Maskvos melas išaiškėjo labai greitai. Ne tik raketos nepataikė į bendrabučius, bet ir Ukrainos karių juose, veikiausiai, nebuvo nei kvapo.

Pokalbio su bendražygiu metu rusų karys pripažino Rusijos kariuomenės padarytus nusikaltimus Ukrainoje, rašo UNIAN. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perimtą pokalbį tarp rusų. Įraše girdėti, kaip vienas pripažįsta jo bendražygių atsitraukiant iš Lymano padarytus nusikaltimus. Anot jo, rusai žudė civilius gyventojus ir prievartavo moteris. „Kai pasidavėme Lymanui, ten visus išžudė, k*****… Jie jas prievartavo, pjaustė ir šaudė. Lymane, Torskoje jie tiesiog nuėjo ir visus sušaudė.

Putinas ir vėl sutelkė viso pasaulio dėmesį. Naujausias jo planas – mobilizuoti iki pusės milijono rusų ir mase paimti niekaip nepasiduodančią Ukrainą. Tačiau ar tai padės laimėti karą? O gal Vakarų valstybės pagaliau pradės ukrainiečiams tiekti tankus, naikintuvus ir Putino režimas bus sutriuškintinas? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasvarstyti, kokie yra galimi karo scenarijai.

Į Baltarusijos Baranavičių-Poleskio geležinkelio stotį atvyko dar vienas traukinys su Rusijos ginkluotųjų pajėgų įranga ir personalu, skelbia stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“, rašo UNIAN. Anot grupės, traukinys į minėtą stotį atvyko sausio 8 d. 13:00. Traukinį sudarė apie 30 platformų su įranga, du krovininiai vagonai su amunicija ar įranga ir du keleiviniai vagonai, kuriuose buvo apie šimtas žmonių.

Rusų laikinai okupuotame Mariupolyje susidarė kritinė padėtis. Miesto ligoninės perpildytos, o morgai nebespėja priimti mirusiųjų kūnų. Apie tai pasakoja miesto taryba, rašo „Ukrinform“. „Okupuotame Mariupolyje ligoninės perpildytos. Jie (rusai – red. past.) atsisako hospitalizuoti žmones. O morgai neturi laiko paimti mirusiųjų kūnų“, – teigia taryba. Anot vietos valdžios, tokią informaciją perduoda mieste likę gyventojai.