„Klausimas – dėl ko? Ar dėl to, kad Ukrainai trūksta ginkluotės? Čia yra ta tema, kur mes esame tarp valstybių, kurios visais būdais bando įtikinti savo didžiuosius partnerius, kad nėra prasmės ir niekada nebuvo prasmės diskutuoti, ar čia ginamoji ginkluotė, ar puolamoji ginkluotė. <...> Reikėjo, kad įvyktų Buča, kad įvyktų Irpinė, kad įvyktų kažkoks lūžis ir ginkluotė būtų pradėta teikti.
Dabar yra truputį panaši diskusija apie tankus ir nuotolį, ilgesnio nuotolio artileriją. Akivaizdu, kad kai kurioms šalims vis dar yra sunku. Čia yra pagrindinė problema, o ne karių siuntimas. Man atrodo, kad pati Ukraina tuos poreikius aiškiai išsako. Kita vertus, Lietuva prisideda įvairiais būdais – mokymai, karių rengimai, mūsų misijos, kurios buvo iki karo ir padėjo Ukrainos kariuomenei pasirengti šitam karui, <...> tai yra labai svarbi parama“, – LRT RADIJUJE dėstė premjerė.
Ji sakė labai gerbianti Joną Ohmaną, tačiau politikai, kurie užima tam tikras pareigas ir prisiima atsakomybę, tokiais įsipareigojimais ir pažadais švaistytis negali.
