Karas

Rusijoje kartu su migrantais gali būti mobilizuojami ir deportuoti ukrainiečiai, skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, rašo UNIAN.   Skelbiama, kad Kremlius gali žengti tokį žingsnį, kad sumažintų įtampą tarp rusų dėl mobilizacijos.  „Kalbame ir apie vyrų, deportuotų iš laikinai okupuotų teritorijų, mobilizaciją. Tai yra viena iš priežasčių, lėmusių Rusijos valdžios sprendimą išduoti pasus“, – rašoma pranešime.

Donecko srityje Ukrainos gynybos pajėgos numušė dar vieną Rusijos Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“  Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.  „Šiandien Ukrainos gynybos pajėgos Donecko srityje numušė kitą priešo lėktuvą „Su-25“, – rašoma pranešime.  Per pusvalandį ukrainiečiai sunaikino tris rusų sraigtasparnius „Ka-52“ – padarė žalos už 48 mln.

Lenkija kreipėsi į Vokietiją dėl leidimo perduoti tankus Ukrainai. O Berlynas pareiškė, kad jau laikas treniruoti ukrainiečius sėsti už „Leopardų“ vairo, mat sprendimas dėl tankų bus greitai. Lenkija sugalvojo ir papildomai išbandyti Europos vienybę – skelbia, kad prašys kompensacijos už tankus iš bendro Europos iždo. O Ukrainoje dėl korupcijos skandalų įsisuko tikras aukštų pareigūnų atleidimų viesulas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto teigė, kad Rusija šiuo metu kaupia jėgas ir ruošiasi keršyti, tačiau akivaizdu, kad agresorius turi pralaimėti, skelbia UNIAN.   „Informavau prezidentą apie situaciją mūšio lauke, Rusijos artimiausios ateities planus. Akivaizdu, kad Rusijos vadovybė ruošiasi keršyti, kaupia jėgas, bet akivaizdu ir tai, kad teroristinė valstybė turi pralaimėti“, – sakė jis.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas antradienį pareiškė, kad Varšuva paprašė Vokietijos leidimo siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą. „Vokiečiai jau gavo mūsų prašymą duoti sutikimą siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą. Taip pat raginu Vokietijos pusę prisijungti prie mūsų koalicijos šalių, kurios remia Ukrainą „Leopard 2“ tankais, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė M. Blaszczakas. – Tai mūsų bendras reikalas, nes tai visos Europos saugumo klausimas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turi aprūpinti Ukrainą sunkesne ginkluote Rusijos invazijai atremti, nes Maskva nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą. „Nematome jokių požymių, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas būtų pakeitęs savo tikslus... Vienintelis kelias į ilgalaikę taiką – aiškiai parodyti Putinui, kad mūšio lauke jis nelaimės.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Valerijus Gerasimovas skundžiasi, kad Rusijos pajėgos dar niekada nėra patyrusios tokių blogų sąlygų kaip kare Ukrainoje. „Reikėtų pažymėti, kad mobilizuotųjų parengimo sistema mūsų šalyje nebuvo visiškai pritaikyta naujiems šiuolaikiniams ekonominiams santykiams. Todėl viskas turėjo būti ištaisyta eigoje“, – Rusijos kanalui RBK sakė V. Gerasimovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos pajėgų pareiškimas, kad joms esą pavyko pasiekti sėkmės Zaporižios srityje Ukrainos pietuose, išties yra skirtas nukreipti dėmesį nuo nesėkmių ties Bachmutu, Rytų Ukrainoje. „Tikėtina, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias 72 valandas įvykdė nesėkmingą puolimo operaciją Zaporižios srityje.

Antradienio naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sunaikino tris Rusijos sraigtasparnius „Ka-52“. „Per pusvalandį nuo 00.00 iki 00.30 val. sausio 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės pajėgos Rytų kryptimi sunaikino tris Rusijos sraigtasparnius „Ka-52“, – skelbiama Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų „Telegram“. „Ka-52“ atakos sraigtasparniai geriau žinomi „Aligatoriaus“ pavadinimu. Skaičiuojama, kad viena tokia kovos mašina kainuoja apie 16 mln. eurų.

Lenkija ketina perkelti vokiškus tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, nepaisydama kitų šalių priimtų sprendimų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau apie tai pranešė žurnalistams Briuselyje. „Mes ketiname siųsti tankus „Leopard 2“ į Ukrainą. Mes palaikysime ryšį su Vokietijos vyriausybe šiuo klausimu. Tačiau nepaisant kitų šalių sprendimo, mes pasiryžę pristatyti šiuos tankus, kaip pažadėta“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas. Kaip rašo WYBORCZA.

Ukraina tikisi gauti anksčiau pažadėtų „Patriot“ raketų sistemų ir žvalgosi į „Abrams“ tankus, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip rašo UNIAN, apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į JAV prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyvius. „Pasaulinei laisvei jau seniai trūksta pasaulinių pergalių. Ukraina kartu su Amerika ir mūsų partneriais sprendžia šį trūkumą“, – teigė jis.

Augant spaudimui Vokietijai dėl tankų „Leopard 2“ siuntimo Ukrainai, CNN aiškina, kuo šie tankai Ukrainai svarbūs. Anot leidinio, šie Vokietijoje gaminami tankai yra laikomi gyvybiškai svarbia modernia karine technika, kuri sustiprintų Kyjivo pajėgas kovojant su Rusijos agresija. Ukrainos sąjungininkės per penktadienio susitikimą JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje pažadėjo milijardų eurų vertės karinę pagalbą Kyjivui.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5 proc.

Ukrainoje karas ne tik su okupantais, bet ir su korupcija. Zelenskis skelbia karą kyšininkams. Generatorių pirkimais užsiėmusio viceministro namuose pareigūnai rado 400 tūkstančių dolerių kyšį. O Briuselyje tęsiasi bandymas įtikinti Vokietiją tiekti tankus Ukrainai. Tiesa, pati Vokietija į diskusiją įvėlė dar daugiau sumaišties. Vokiečių užsienio reikalų ministrė dar vakar sakė, kad netrukdys Lenkijai perduoti vokiškų tankų Ukrainai – šiandien jau vengia pakartoti vilties teikusius žodžius.

Ukrainos pajėgos sunaikino katerį, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti Rusijos diversinė grupė, rašo „Ukrinform“. Anot Chersono regiono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus, rusai apsimetė civiliais. „Mūsų gynėjai sunaikino laivą, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversinė grupė. Apie tai pranešė Pietų vadavietė. Civiliais apsimetę priešo diversantai vyko į vieną iš Potiomkino salų netoli Chersono.

Ukrainos teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė vieną Rusijos pseudoreferendumo Beryslavo rajone Chersono srityje organizatorę. Apie pirmąjį tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). SBU sako surinkusi išsamių įrodymų apie vieną Rusijos pseudoreferendumo organizatorę, kuriais remiantis teismas priėmė nuosprendį. Ukrainoje nuteista buvusi vietinės „rinkimų komisijos“ Chersono srityje, kurią Maskva sukūrė laikinai okupavusi teritoriją, narė.

Netrukus skaičiuosime metus laiko, kai Rusija plačiu frontu pradėjo bombarduoti Ukrainą. O kol karas nesibaigia, karybos ekspertai tikina, jog apie savo gynybinius pajėgumus čia ir dabar garsiai turėtume pradėti kalbėti ir Lietuvoje.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad Rusija nebegali ginklais ir įranga aprūpinti naujai mobilizuojamų savo piliečių. Maža to, jei bus mobilizuota dar 500 000 žmonių, kaip planuoja Rusija, Valdybos teigimu, kils dar daugiau problemų. „Šiandien Maskvoje, mūsų skaičiavimais, yra pašaukta ne 300 000, o 315 000 karių. Dabar jie vykdo dar vieną mobilizaciją laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko sričių teritorijose.

Ukrainos sostinės Kyjivo gynybos pajėgų daliniai toliau tobulina gynybos linijų inžinerinę įrangą sostinėje ir regione. Apie tai „Telegram“ paskelbė Kyjivo gynybos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas, praneša „Ukrinform“. Kyjivo gynybos linijos stiprinamos ilgalaikiais įtvirtinimais. Inžineriniai darbai atliekami bendradarbiaujant su Kyjivo regionine karine administracija. Be to, potencialiuose Rusijos pajėgų veržimosi keliuose įrengiamos kovinės pozicijos.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba per dantį traukia naujai paskirtą Rusijos puolimo Ukrainoje vadą generolą Valerijų Gerasimovą, kad šis savo dėmesį kare Ukrainoje skiria labai netipiniams dalykams. Pasak britų žvalgų, nuo tada, kai V. Gerasimovas pradėjo vadovauti Ukrainą puolantiems rusų kariams, jam pavaldūs karininkai ėmėsi karių drausmės – bando užkirsti kelią reglamentų neatitinkančioms uniformoms, naudojimusi mobiliaisiais telefonais ir nestandartinėms šukuosenoms.

Ukrainai minint Vienybės dieną – netikėtas buvusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono vizitas Kyjive. Jis apsilankė miesto apylinkėse, kur rusai paliko žiaurius karo nusikaltimų pėdsakus. Kartu ir darkart pademonstravo, kad Jungtinė Karalystė nežada palikti Ukrainos.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako apgailestaujantis dėl vėluojančių sprendimų Ukrainai siųsti tankus, tačiau tikisi, kad šie sprendimai bus padaryti. „Tenka apgailestauti, kad nepaprastai svarbūs sprendimai, kuriuos turime padaryti kaip galima greičiau, vėluoja dėl įvairiausių priežasčių.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Kruviną agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija toliau spjaudosi grasinimais. Šįkart Rusijos Dūmos pirmininkas, Vladimiro Putino sąjungininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai, keliantis grėsmę Rusijos teritorijoms, sukels „pasaulinę katastrofą“, rašo „Sky news“. Savo „Telegram“ kanale jis perspėjo, kad JAV ir NATO parama Ukrainai neva veda pasaulį į „baisų karą“. „Jei Vašingtonas ir NATO šalys tieks ginklus, kuriais bus smogiama civiliams miestams ir bandoma užgr...

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

2022 m. Rusija tapo vienu pavojingiausių autoritarinių režimų pasaulyje. Ši išorinė transformacija atspindi vidinį politinį poslinkį, kurio pagrindinis simptomas metų eigoje buvo didėjanti valdžios koncentracija Vladimiro Putino rankose. Tapo aišku, kad arba Putinas, arba niekas kitas. Dėl to Rusija priklauso nuo prezidento, kurio niekas nestabdo, malonės.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.

Vokietijai vis nesakant, ar ji atsiųs Kyjivo prašomų kovinių tankų „Leopard“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad „nėra jokių alternatyvų“, kaip tik Vakarams perduoti Ukrainai sunkiųjų tankų. Ukrainos lyderis palankiai įvertino pastarosiomis dienomis padarytą pažangą ir Jungtinių Valstijų bei įvairių Europos šalių duotus pažadus perduoti Ukrainai ginklų.

Kipras įšaldė apie 1,5 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) su Rusija susijusių indėlių ir kitų aktyvų laikydamasis Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė šalies finansų ministras Konstantinas Petridis (Constantinos Petrides). Ministras spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad Rusijos indėliai Kipro bankuose sumažėjo nuo stulbinančių 40 proc. visų indėlių sumos prieš 2013 metų finansų krizę iki vos 3,8 procento.

Apie 400 žmonių prie Vokietijos ambasados Vilniuje penktadienio vakarą ragina Berlyną perduoti „Leopard“ tankų Rusijos užpultai Ukrainai. Susirinkusieji yra apsigaubę Ukrainos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Nustokit krūpčioti ir duokit tankų Ukrainai“, „Tiekite Ukrainai ginkluotę rusų teroristams įveikti dabar“, „Pacifizmas žudo“. „Norime, kad Ukraina kuo greičiau pradėti kontrpuolimą, nes kitaip bus trečiasis Minsko susitarimas ir mes turėsime 2014-ųjų atkartojimą, kai pasaulis nepa...

Dabar ne metas sulėtėti, o reikia daryti daugiau – tokiais žodžiais Ramsteine prasidėjo istorinis Ukrainą remiančių valstybių susitikimas. O baigėsi tuo, kad Vokietija pareiškė kol kas netieksianti savo tankų Ukrainai ir neuždegsianti žalios šviesos juos tiekti kitoms šalims. Tiesa, naujasis Vokietijos gynybos ministras pažadėjo paruošti tankus tam atvejui, kai sprendimas bus priimtas.

Sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi jis pridūrė, kad Vokietijos pareigūnai patikrins turimas šių tankų atsargas tam atvejui, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jų perdavimo.

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje susirinkę gynybos vadovai penktadienį išklausė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą suteikti daugiau pagalbos, bet jiems sunkiai sekasi išspręsti nesutarimus dėl to, kas teiks ukrainiečiams kovinius tankus. „Tai labai svarbus momentas. Rusija persigrupuoja, verbuoja ir bando iš naujo apsirūpinti“, – susitikimo pradžioje perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas Vakarų sąjungininkams tariantis dėl papildomos paramos Ukrainai, perspėja, kad dabar išaušo lemiamas momentas kare Ukrainoje. Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje 50 šalių atstovai aptaria tolesnę karinę paramą Ukrainai.

Jungtinės Valstijos šiuo metu yra susitelkusios į praktinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau remia Kyjivo „būsimą narystę“ Aljanse, sako JAV ambasadorė NATO Julianne Smith. „Norime užtikrinti, kad Ukrainos kariai galėtų laimėti mūšio lauke, ir tai yra svarbiausias dalykas, kurį dabar galime padaryti dėl Ukrainos“, – penktadienį interviu BNS teigė Vilniuje viešinti diplomatė.

Vos už 10 km nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo Ogariovo mieste, Maskvos elitiniame rajone, pastebėtas oro gynybos kompleksas. Vaizdo įraše, kurį, kaip manoma, sausio 6 d. užfiksavo liudininkas, užfiksuota oro gynybos sistema, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Kaip pranešė vaizdo įrašu pasidalijęs skaitytojas, gynybos sistemą jis pastebėjo dėl didelio jos keliamo triukšmo.

Nuo ketvirtadienio vakaro Rusijos žiniasklaida skelbia nuotraukas ir įrašus, kuriuose užfiksuotos, panašu, priešlėktuvinių raketų sistemos „Pancir-S1“, sumontuotos ant kelių Maskvos pastatų stogų. Vienas iš pastatų – Rusijos gynybos ministerija. Apie pastebėtą įrangą taip pat pranešė „Meduza“, „Novaja Gazeta“ bei BBC Rusijoje.

Rusijos Federacija ruošiasi slaptai mobilizacijai Kryme, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Laikinai okupuotose Krymo Autonominės Respublikos teritorijose Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai.

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris daro prielaidą, kad Rusijai pralaimėjus karą, jos planai išliks nepakitę, skelbia UNIAN.   Apie tai admirolas Robas Baueris kalbėjo spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio generalinio štabo viršininkų lygmeniu.

Iki šiol buvo įmanoma atblokuoti beveik visų rūšių ginklų tiekimą Ukrainai iš partnerių, išskyrus naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas, Davose sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.  „Taip, tam reikia laiko ir taip, norėtume, kad partneriams neprireiktų tiek laiko apsispręsti, bet galiausiai gauname viską, ko prašome, išskyrus du didelius dalykus – vakarietiški naikintuvai ir tolimojo nuotolio raketos.

Kol vokiečiai stabdo ir kelia sąlygas tankų tiekimui, prancūzai svarsto tiekti Ukrainai savo sunkiuosius tankus, švedai žada modernias automatines haubicas, o britai – kelis šimtus modernių raketų. Kremlius šiandien, rodos, įsiuto. Visais įmanomais kanalais ėmė grasinti Europai ir pasauliui branduoline apokalipse. Ginklų laukianti Ukraina gedi sraigtasparnio katastrofos aukų. Ligoninėse iki šiol gydomi sužeisti darželinukai, o mažųjų tėvai neatsigauna po patirto šoko.

Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.

Lenkijos prezidentas trečiadienį vėl pažėrė įspėjimų dėl rusiškų energijos išteklių ir Davose susitinkančiam pasaulio politiniam ir verslo elitui pareiškė, kad Maskva energiją naudoja kaip ginklą ir kaip priemonę daryti politinę įtaką, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tiriamos kelios sraigtasparnio katastrofos, per kurią išvakarėse netoli Kyjivo žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, versijos. „Tyrimas tęsiamas. Yra kelios teorijos, bet aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Davose susirinkusiai auditorijai, paklaustas, ar avarija buvo nelaimingas atsitikimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Rusija greičiausiai svarsto galimybę Ukrainoje dislokuoti nedidelį skaičių savo naujųjų pagrindinių kovos tankų T-14 „Armata“. Tačiau Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba mano, kad toks sprendimas Rusijai bus „labai rizikingas“. Naujausioje savo ataskaitoje britų žvalgai skelbia, kad 2022 m. gruodį T-14 tankai buvo užfiksuoti mokymų zonoje pietų Rusijoje – ši vieta siejama su pasirengimu dislokavimui kare Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, trečiadienį pareiškė Pentagono aukšto rango pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į sunkumus dėl techninės priežiūros ir apmokymo.