Karas

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, raginanti Rusiją nedelsiant baigti karą Ukrainoje ir išvesti pajėgas, yra  dar vienas Maskvos pralaimėjimas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Rusija patyrė dar vieną pralaimėjimą – kol kas tik Jungtinių Tautų būstinėje. Rusija pralaimės ir karo lauke. Turime sutelkti visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, –  Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jei tarptautiniai partneriai sumažins aktyvią paramą Ukrainai kare, tai sukels Trečiąjį pasaulinį karą, nes Rusija puls NATO šalis siekdama jas užimti, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.   Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:44 | ES susitarė dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo  ES pavyko susitarti dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo, praneša UNIAN.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Rusijai lygiai prieš metus įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karą Europoje, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako buvę vienaip ar kitaip jo paveikti. Per 40 proc. Lietuvos gyventojų aukojo Ukrainai, maždaug trečdaliui suprastėjo emocinė sveikata, panašiai tiek gyventojų ėmė ruoštis galimoms rizikoms, o ketvirtadalio karas nepaveikė, rodo BNS užsakymu vasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa. Maždaug 6 proc.

Penktadienį sukanka metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą. 2022-ųjų vasario 24-oji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.

Minint Rusijos karinės invazijos Ukrainoje metines, Lietuvoje penktadienį vyks šaliai palaikyti skirtas mitingas, solidarumo koncertai, diskusijos ir ekskursija. Penktadienį Seime bus surengta spaudos konferencija, skirta karo metams ir ateities perspektyvoms aptarti, vyks parodos atidarymas bei filmo peržiūra.   Vilniuje bus organizuojamas 45-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas, kuriame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, valstybės vadovai bei visuomenininkai.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kalbėdamas apie praėjusius karo Ukrainoje metus, prisipažino, kad jie buvo kupini įtampos ir nerimo, o kartu ir labai darbingi, nemenkai nustebinę. Tiesa, dar praeitą vasarį skaitydami žvalgybos ataskaitas kariuomenės specialistai aiškiai matė, kad Rusija ruošiasi plačiai pulti Ukrainą, o jėgų persvara buvo ne Ukrainos naudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą, BBC cituoja UNIAN.   „Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis liečia visą Ukrainą: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar Rusijos karo Ukrainoje metinių išvakarėse paskelbė apie dešimt svarbiausių pergalių, kurias pavyko šaliai pasiekti per pastaruosius metus.

Karo Ukrainoje metinių išvakarėse – dar daugiau paramos Ukrainai. Vašingtonas skelbia apie dešimties milijardų dolerių ekonominę paramą, o Europos šalys – apie siunčiamus tankus ir spartinamą artilerijos gamybą. Tuo metu Londone aktyvistai priešais rusų ambasadą surengė performansą – po jos langais nušvito milžiniška Ukrainos vėliava. Ukrainoje šiandien gedima ir ypatingo gynėjo. O patys ukrainiečiai smogė okupantų bazėms Mariupolyje – rusai sako esantys šokiruoti.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad per karo prieš Ukrainą metus Rusija prarado 10 kartų daugiau karių nei per 10 metų Afganistane.  Jis taip pat pažymėjo, kad rusai patyrė didžiulių įrangos nuostolių.  „Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Kyjivas kris per 3 dienas. Šiandien pagrindinėse vietose diskutuojama, kokia turėtų būti Ukrainos pergalė ir kaip įforminti Rusijos pralaimėjimą“, – sakė O. Reznikovas.

Kinijos vyriausybė rengdama taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, su Kyjivu nesikonsultavo, pareiškė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos aukšto rango pareigūnas. „Kinija su mumis nesitarė“, – sakė jis žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį dar kartą sukritikavo Rusijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą svarbioje sutartyje dėl branduolinės ginkluotės, bet pabrėžė, jog nėra požymių, kad Maskva artėja prie sprendimo iš tikrųjų panaudoti branduolinį ginklą. „Didelė klaida taip daryti, nelabai atsakinga“, – Varšuvoje įvykusio susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir rytinių Europos šalių lyderiais kuluaruose JAV televizijai „ABC News“ sakė J. Bidenas.

Rusijai sustabdžius dalyvavimą Naujojoje START sutartyje premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog Maskva naudoja triukus spaudimui padidinti. „Praktiškai sakyčiau, kad šis susitarimas realiai buvo įgyvendinamas labai ribotai. Vladimiras Putinas turi įprotį naudoti tokius triukus, kad padidintų spaudimą, todėl tai nieko nestebina“, – trečiadienį Jungtinių Valstijų transliuotojui CNN sakė I. Šimonytė.

Vidaus reikalų ministrė ketvirtadienį lankosi Atėnuose rengiamoje „Sienų valdymo konferencijoje“, joje bus diskutuojama apie iššūkius Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.  „Prieš metus vykusioje konferencijoje kalbėjome apie Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimą, siekiant atremti Lukašenkos režimo hibridinę ataką“, – ministerijos BNS perduotame komentare cituojama A. Bilotaitė. „Šiandien, artėjant karo prieš Ukrainą metinėms, kontekstas yra visiškai pasikeitęs.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį išvyksta į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio renginiuose, skirtuose Ukrainai paremti. Minint Rusijos Ukrainoje pradėto karo metų sukaktį, G. Landsbergis pasisakys JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje, kurioje planuojama priimti Ukrainos teikiamą rezoliuciją, apibrėžiančią taikos Ukrainoje atkūrimo principus.

„Obozrevatel“ rašo, kad Rusijos pradėtame kare su karinės amunicijos trūkumu susiduria ne tik karinės benrovės „Wagner“ samdiniai, bet ir kiti Kremliaus kariuomenės daliniai.

Po istorinio vizito Ukrainoje ir Lenkijoje, JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su savo delegacija išskrido iš Varšuvos atgal į Jungtines Valstijas. Visgi socialinėje erdvėje pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip J. Bidenas, lipdamas į lėktuvą, užkliuvo už laiptelio ir suklupo.

Mirė šešis mėnesius rusų nelaisvėje išbuvęs legendinis „Azov“ pulko 1-ojo bataliono vadas Olehas Mudrakas, trečiadienį rašo UNIAN. Teigiama, kad apie „Azov“ pulko gynėjo mirtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo sūnėnas Danilas.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie paramą, skiriamą Ukrainai, išsakė dvi pagrindines idėjas, kaip šalys, įskaitant ir Lietuvą, ateityje galėtų skirti savo pagalbą karo niokojamai šaliai.

Estija uždraudė savo šalyje gyvenantiems rusams turėti šaunamųjų ginklų. Kaip skelbia UNIAN, Estijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį šaunamuosius ginklus turėti tik Europos Sąjungos arba NATO valstybių piliečiams, tačiau ne Rusijos piliečiams. Pastebima, kad naujas įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų kovo mėnesio.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje. Čia jis pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje. Visgi Ukrainos prezidento patarėjas pastebi, kad tokie renginiai kelia rimtų klausimų dėl paties diktatoriaus ir čia susirinkusių rusų psichologinės būklės.

Maskvoje šiandien didelis sujudimas – režimo mylėtojai ir jam parsidavę rusai suvažiavo į propagandinį koncertą stadione, kuriame Putinas neturėjo jiems ką naujo pasakyti. Svarbiau Putinui buvo susitikti su Kremliuje viešinčiu aukščiausio rango Kinijos diplomatu. Maskva tikisi su Pekinu pasirašyti naujų sutarčių, Vakarai perspėja, kad Pekinas gali nuspręsti tiekti Rusijai ginklų.

 Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad jos šalis atsiųs šešis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ Ukrainos kovai su Rusija paremti. Šie šeši tankai šiuo metu remontuojami, o Ispanija galėtų nusiųsti daugiau „Leopardų“ į Ukrainą, „jei to prireiktų“ ir jei „to paprašytų mūsų sąjungininkai“, pridūrė ji kalbėdama parlamente. „Dirbame visiškai koordinuodami veiksmus su savo sąjungininkais“, – sakė ji, nenurodydama, kada tankai bus išsiųsti.

Kinijos diplomatijos vadovo Wang Yi vizitas Rusijoje rodo, jog Pekinas linksta į Maskvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Wang Yi apsilankymas Maskvoje aiškiai rodo, kad jie linksta į Maskvą. Žinia turi būti labai aiški, jei jie nuspręstų paremti Rusiją jos kare su Ukraina.

Neeilinė TV3 Žinių istorija iš Charkivo. Ukrainiečiai gedi mūšiuose prie Soledaro žuvusių dviejų garsių alpinistų. Jų artimieji ir draugai pastebi: vyrų ryžto ginti savo šalį negalėjo palaužti niekas. Tačiau Ukrainos kovotojus alina nesibaigiantys rusų išpuoliai: agresorių karių tiek daug, kad sunaikinus vieną okupantų grupę, jau puola kita, ir orkų antplūdžiui nėra pabaigos. Atsilaikyti kaskart vis sunkiau, o ukrainiečių didvyrių kapinėse taip pat nuolat daugėja žuvusių kovotojų.

JAV prezidentas Joe Bidenas baigia savo keturių dienų vizitą rytinio NATO flango sąjungininkėse Ukrainoje ir Lenkijoje. Jis patikino, kad Baltieji rūmai yra labai gerai informuoti apie potencialias grėsmes ir kitus su Rusijos invazija į Ukrainą susijusius padarinius.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, Kyjivas ir jo sąjungininkai sieks užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“. Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia maždaug 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams, anksčiausiai ketvirtadienį.

Minint Rusijos vykdomo karo Ukrainoje metines, vasario 24 d. (penktadienį) įvairios organizacijos kviečia į Ukrainos ir ukrainiečių palaikymo akcijas ir renginius. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skatina susitelkti, padėti, aukoti ir dar kartą susivienyti iki pergalės! Metinių renginių šūkis „Tegu Laisvė šviečia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, interviu BNS pranešė šalies ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. „Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje“, – sakė diplomatas, paklaustas, ar prezidentas atvyks į susitikimą.

JAV prezidentui antradienį Lenkijoje pasakius oficialią kalbą, skirtą karo metinėms paminėti, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis viliasi, kad Rusijos pradėtą karą pavyks užbaigti jau šiais metais. Socialiniame tinkle „Twitter“ V. Zelenskis padėkojo J. Bidenui už „lyderystę sutelkiant pasaulį, kad laisvė būtų remiama“. „Kartu mes judame pirmyn link bendros pergalės, mes turime tai garantuoti jau šiais metais!“ – „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad iš šalies užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išgirdo Kinijos pasiūlymą, siekiant sudaryti taikos sutartį su Rusija. Visgi oficialių dokumentų, susijusių su Kinijos taikos planu, jis iki šiol negavo, rašo UNIAN. Be to, V. Zelenskis atsakė į klausimą, ar stebėjo Rusijos diktatoriaus V. Putino kalbą.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas antradienį apkaltino Maskvos kariuomenės vadus atsisakius tiekti šiai grupuotei amuniciją ir siekus ją sunaikinti, sakydamas, kad tai prilygsta išdavystei. Visgi Rusijos gynybos ministerija tokius kaltinimus atmeta. Jevgenijaus Prigožino privačios kovinės pajėgos, kurių gretas papildė kaliniai iš visos Rusijos kalėjimų, atlieka svarbų vaidmenį puolime dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas po drąsios ir netikėtos kelionės į Kyjivą – jau Varšuvoje. Ten jį iškilmingai sutiko Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Šiuo metu Bidenas kaip tik turi pradėti savo kalbą – istorinį atsaką bunkeriniam Putinui, kuris, kreipdamasis į savo pakalikus, vėl paskendo absurdiškose, su realybe nieko bendra neturinčiose fantazijose ir kaltinimuose Vakarams.

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį lankydamasis Lenkijoje, pareiškė, kad Kyjivas išlieka laisvas. Be to, JAV lyderis pareiškė, kad Vakarai neplanuoja pulti Rusijos. „Kyjivas išlieka stiprus, Kyjivas išlieka išdidus, išlieka aukštas ir, svarbiausia, išlieka laisvas“, – sakė J. Bidenas prie Varšuvos karališkosios pilies susirinkusiai miniai. J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra išbandymas visoms demokratinėms šalims.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakydamas kalbą Lenkijoje paskelbė, kad Jungtinės Valstijos rengs kitų metų NATO viršūnių susitikimą, pranešė JAV transliuotojas CNN. „Kitais metais priimsiu visas NATO nares į mūsų 2024 metų viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose. Kartu švęsime stipriausio pasaulio istorijoje gynybinio aljanso NATO 75-ąsias metines“, – sakė J. Bidenas gausiai Varšuvoje susirinkusiai miniai.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, skelbia „The Wall Street Journal“.  „SkyNews“, cituodama „The Wall Street Journal“, sako, kad Xi Jinpingas ruošiasi aplankyti Maskvą ir tai gali padaryti artimiausiais mėnesiais.  Vienas iš šaltinių tvirtino, kad Kinijos lyderis kartu su V. Putinu surengs viršūnių susitikimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė, kad Kyjivas išlieka „laisvas“. „Kyjivas išlieka stiprus, Kyjivas išlieka išdidus, išlieka aukštas ir, svarbiausia, išlieka laisvas“, – sakė J. Bidenas prie Varšuvos karališkosios pilies susirinkusiai miniai. J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra išbandymas visoms demokratinėms šalims. „Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina.

Europos Sąjunga antradienį paragino savo šalis nares tiekti Ukrainai daugiau šaudmenų iš savo atsargų ir iš visų užsakymų, kuriuos jos jau yra pateikusios gynybos pramonei, kad padėtų įveikti įsiveržusias Rusijos pajėgas. Kai kuriais skaičiavimais, Ukraina kasdien iššaudo iki 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, t. y. maždaug tiek pat, kiek maža Europos valstybė užsako taikos metu, tačiau tai yra tik maždaug trečdalis to skaičiaus, kurį naudoja Rusija, praėjus beveik metams nuo karo pradžios.

Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad jo samdiniams, dislokuotiems Ukrainoje, trūksta amunicijos, rašo „The Guardian“. Septynių minučių trukmės garsinėje žinutėje, publikuotoje jo oficialiame „Telegram“ kanale, pripažino, kad „Wagner“ samdiniai šiuo metu susiduria su „rimta problema“ negaudami reikiamo kiekio amunicijos. Be to, J. Prigožinas metė kaltinimus Rusijos atstovams, kurie, pasak jo, samdiniams nesuteikia reikiamo kiekio amunicijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo Kinija, kad Pekinas yra atsakingas už taikos įtvirtinimą pasaulyje, todėl ragina neremti Rusijos, kuri pradėjo karą Ukrainos teritorijoje. Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.

Kyjivo gyventojai šiandien netveria džiaugsmu – gaudžiant oro sirenoms miesto centre su Zelenskiu čia netikėtai pasirodė pats Amerikos prezidentas Joe Bidenas. Likus kelioms dienomis iki karo metinių, toks vizitas dėl saugumo buvo mažai tikėtinas. Bet Bidenas parodė, kad rems ukrainiečius iki pergalės ir pažadėjo dar daugiau ginklų Ukrainai. Europos šalys taip pat ruošia planą centralizuotai pirkti artilerijos sviedinius Ukrainai.

Po netikėto JAV prezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje, socialiniame tinkle galingiausios valstybės lyderis paviešino ir specialią fotografiją. J. Bidenas oficialioje socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino fotografiją – joje įamžinta gauto laiško žinutė, kurioje sakoma: „Pone prezidente, prašau priimti mano didžiausią pagarbą už jūsų drąsą ir lyderystę. Šlovė Ukrainai!“. Tuo metu J. Bidenas prieraše paminėjo: „Kyjivas pavergė mano širdį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šią savaitę gali ryžtis surengti naują puolimą, skelbia UNIAN. Tiesa, V. Zelenskis atkreipia dėmesį, kad, praėjus beveik metams nuo karinės invazijos pradžios, Rusijos galybė išblėso. Interviu „Die Welt“ prezidentas taip pat pastebėjo, kad prieš metus Rusija neturėjo pakankamai resursų tam, kad galėtų pradėti plataus masto invaziją Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos įspėjo Maskvą likus „kelioms valandoms“ iki netikėtos prezidento Joe Bideno pirmadienį surengtos kelionės į Kyjivą, kad būtų išvengta bet kokio konflikto, sakė aukšto rango Baltųjų rūmų patarėjas. „Mes pranešėme rusams, kad prezidentas Bidenas vyks į Kyjivą. Tai padarėme likus kelioms valandoms iki jo išvykimo dekonfliktavimo tikslais“, – žurnalistams sakė prezidentą kelionėje lydintis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Prieš pat JAV prezidento Joe Bideno vizitą į Ukrainą vyko „bazinė komunikacija su rusais“, kad būtų išvengta nesusipratimų, pirmadienį sakė Baltieji rūmai.

Penktadienį iš Lietuvos į Ukrainą iškeliavo dar viena humanitarinės pagalbos siunta, skirta karo krečiamos šalies gydymo įstaigoms. Siuntą sudaro vaistai, medicinos įranga ir priemonės, kurias skyrė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos, ligoninės ir privatūs rėmėjai, rašoma pranešime spaudai.

Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai. Dar keturi žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, kai į namo kiemą Burgunkos kaime įskriejo sviedinys, pranešė pareigūnai. „Rusų okupantai išžudė šeimą Chersono regione, – sakoma regiono administracijos pareiškime. – Trys žmonės – tėvas, motina ir dėdė – žuvo tragedijos vietoje.

Chersono srities karinės administracijos atstovai pranešė, kad Rusijos pajėgos, paleisdamos artilerijos šūvius, sekmadienį smogė Burhunkos kaimui. Vienas iš sviedinių pataikė į šeimos namo kiemą, rašo „Ukrinform“. Tuo metu namuose buvo trys suaugę asmenys ir dar du vaikai. Rusų surengtos atakos metu žuvo vaikų tėtis ir mama, taip pat dėdė. Tuo metu 13-metis vaikas buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, o 8-erių metukų berniukas per stebuklą liko nesužeistas.