Karas

Jeigu Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, šalis jau būtų Aljanso narė, sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas. Apie tai jie pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Viskas yra politikų rankose“ Šių metų viduryje Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas. Šiuo metu vyksta diskusijos apie Ukrainos galimybę įstoti į NATO.

Rusija rado, kuo pakeis rusų prieš karą mėgtą IKEA. Į šalį žengia Baltarusijos bendrovė „Swed House“, prekiaujanti švedų bendrovės IKEA baldų kopijomis, rašo UNIAN. Rusijos propagandos agentūros TASS duomenimis, jau pasirašyta sutartis su „Swed House“. Skelbiama, kad dar iki šių metų pabaigos Maskvoje bus atidaryta iki 10 parduotuvių, o per ateinančius metus – iki 50 parduotuvių visoje Rusijoje.

Baltarusijoje Putinas, o su juo ir Lukašenka, gavo po skaudų antausį. Kariniame aerodrome prie Minsko baltarusių partizanai sunaikino 300 milijonų eurų kainuojantį rusų karinį orlaivį A-50. Baltarusijos opozicija tai vadina didžiausia diversija šalies istorijoje, o iš gėdos raudonuojantis Lukašenkos režimas apie tai neprasitaria nė žodžiu.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Praėjusių metų vasario 24 dieną, apie 1 valandą nakties, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sulaukė nerimą keliančio telefono skambučio. Praleidęs mėnesius telkdamas daugiau nei 100 000 karių pasienyje su Ukraina, Vladimiras Putinas davė įsakymą pulti. Toks sprendimas nustebino S. Lavrovą.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.  Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.

Jungtinės Tautos prieš pirmadienį įvyksiančią donorų konferenciją pareiškė, kad šiemet milijonams žmonių karo nuniokotame Jemene padėti reikia 4,3 mlrd. JAV dolerių (4,08 mlrd. eurų). Pagalbos agentūroms reikia šių pinigų, kad galėtų padėti daugiau kaip 17 mln. žmonių aštuonerius metus trunkančio pilietinio karo nuniokotoje šalyje. Konfliktas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir skurdžiausią Arabijos pusiasalio šalį įstūmė į vieną didžiausių humanitarinių tragedijų pasaulyje.

Sekmadienio popietę Baltarusijos kariniame aerodrome Mačuliškiuose pasigirdo sprogimai ir tuomet buvo pranešta apie apgadintą Rusijos lėktuvą. Aiškėja, kad tai galėjo būti vietinių partizanų darbas. Apie tai pranešė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupės BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas. Jis vietos žiniasklaidai patvirtino, kad išpuolį baltarusių aerodrome surengė Baltarusijos partizanai.

Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai naikina viską, tačiau patiria didžiulių nuostolių – per parą netenka nuo 600 iki 1 000 karių.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti. O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą.

Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN. Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį. „Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežinotų kaip elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, rodo šią savaitę paskelbta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta apklausa. Ministerija žada didinti visuomenės informuotumą. Į klausimą, ar žinotų, kaip elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, neigiamai atsakė 48 proc. respondentų, teigiamai – 33 proc., 19 proc. teigė nesantys tikri.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. „Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.

Kalbant apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje, niekas niekada nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau nuo pat pradžių Rusijos pajėgumai buvo pervertinti. Jos kariuomenės dydis ir jos tariama modernizacija daugeliui stebėtojų sudarė įspūdį, kad Rusija lengvai triumfuos.

Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi. Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.

Visai neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie reikšmingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama jas dar labiau praplėsti. Tiesa, nors norai ir geri, bet realybė Maskvai yra kartesnė, nei norėtųsi. Taip, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad nauja mobilizacija išplės kariuomenę, bet paraleliai svarsto galimybę samdyti užsienio kovotojus, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, rašo „Obozrevatel“. Taip pat skelbiama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje žuvo 148 130 rusų karių. Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino 7 rusų artilerijos sistemas (2 380 iš viso – red. past.), 6 tankai (3 381), 6 šarvuotąsias kovos mašinas (5 242) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą. Taip pat jis sako besiviliantis, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 20:51 | Sieks sutarimo 2 proc.

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua. Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai. Ispanijos atstovė Nadia Calvino  sakė, kad dėl kai kurių šalių „ne tokio konstruktyvaus“ požiūrio 20-iai didžiausių pasaulio ekonomikų sunku susitarti dėl pareiškimo.

Vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai likvidavo dar 650 okupantų ir sunaikino 12 Rusijos tankų. Iš viso Rusijos okupantų personalo nuostoliai siekė 147470 žmonių.

Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.   UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.   Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukraina mini plataus masto Rusijos invazijos metines. Šaliai ir toliau ginantis nuo agresorės, visoje Ukrainoje gedulas – tauta pagerbia žuvusius per karą ir dėkoja tiems, kurie kasdien kaunasi už Ukrainos laisvę. Beje, simbolinę dieną į Kyjivą atvyko Lenkijos premjeras. Ir ne tuščiomis. Su juo – pirmoji „Leopard“ tankų siunta. O per pasaulį vilnija jautrios Ukrainos palaikymo akcijos – dešimtys tūkstančių žmonių šiemet Ukrainai linkti tik vieno – pergalės.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis sako, kad Ukraina, kartu su sąjungininkais, susilpnins Rusiją taikomomis sankcijomis, izoliacija, turto konfiskavimu ir tribunolu, skelbia „Ukrinform“.  „Ukraina taps stipresnė. Mes padarysime Rusiją silpnesnę. Dirbsime kartu su sąjungininkais. Sankcijos. Turto konfiskavimas. Izoliacija. Rusija jau dabar moka didelę kainą už savo agresiją. Mokės dar daugiau. Tribunolas yra privalomas. Tai tikrai įvyks.

Didžiulio puolimo metines mini ir Lietuva. Būtent šiandien į sostinės Katedros aikštę atgabentas trofėjinis Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas. Šis karo trofėjus – tai simbolis, raginantis žmones ir toliau siųsti paramą užpultai Ukrainai. Paramos organizatoriai per metus žmonių suaukotą sumą jau skaičiuoja šimtais milijonų eurų, o pašonėje vykstantis brutalus karas iki šiol žmones jaudina iki ašarų.

Praėjus lygiai metams nuo karo pradžios – pasaulis vis dar sunkiai įsivaizduoja, kaip užbaigti Rusijos agresiją ir pasodinti Putiną į teisiamųjų suolą. O ir pergalės mūšio lauke, anot ekspertų, staiga nereikėtų tikėtis. Kruvino karo rezultatai – kol kas, deja, Putino naudai. Nors Planas užgrobti Ukrainą per tris dienas nepavyko ir ukrainiečiai sunaikino 150 tūkstančių rusų karių, dešimtys tūkstančių sužeista – rusų orda per metus papildomai nuo Ukrainos atplėšė Lietuvos dydžio teritoriją.

Ukrainai minint Rusijos sukelto karo metines, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tik Kyjivo pergalė gali užtikrinti taiką ir teisingumą, o Rusija pasitikėti negalima. „Be pergalės negali būti teisingos taikos, be pergalės negali būti teisingumo, nes negalime tikėti, kad Rusija laikysis taikos, jei nebus Ukrainos pergalės“, – Niujorke penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis sako, kad nors pavasario ir vasaros laikotarpis bus sunkus, tačiau Ukrainos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai karo raidai, skelbia „Ukrinform“.  „Situacija išlieka labai sunki, nes Rusijos Federacija neatsisakė savo pirminių planų... Pavasario-vasaros laikotarpis bus labai sunkus, tą suprantame, ruošiamės.

Metai, kai Putino rusofašistai pradėjo karą Ukrainoje. Kasdien žūsta civiliai žmonės, vaikai, ukrainiečių priversti krūpčioti nuo nuolatos girdimų sirenų. Tačiau priešingai nei tikėjosi Putinas, ukrainiečiai nepailsta ir nepasiduoda, o dar labiau susitelkę gina savo šalį ir tiki Ukrainos pergale prieš okupantus. Kyjive dažnai aidi sirenos, ir taip kelis kartus per dieną.

Rusijos karas Ukrainoje neturėjo tokios neigiamos įtakos pasaulinei prekybai 2022-aisiais, kaip buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio prekybos organizacija (PPO), o Rusijos eksporto vertė netgi išaugo. Praėjus metams nuo plataus masto invazijos, PPO padarė išvadą, kad prekyba pasirodė „nepaprastai atspari“, o konflikto paveiktos importuojančios šalys rado alternatyvių tiekimo šaltinių.

Jungtinė Karalystė siūlo, kad Vakarai savo sąjungininkams Rytų Europoje tiektų modernius naikintuvus mainais į sovietinius lėktuvus Ukrainai. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as penktadienį pareiškė, kad tai leistų aprūpinti Ukrainą naikintuvais, kuriuos jos pilotai – skirtingai nei naujausius naikintuvų modelius – moka pilotuoti.

Minint Rusijos karo Ukrainoje metines, Aplinkos ministerija kviečia paremti organizacijas, globojančias be šeimininkų likusius gyvūnus. Pasak ministerijos, šie gyvūnai susiduria su maisto trūkumu, todėl svarbu juos paremti finansiškai. „Daugelis augintinių liko be šeimininkų, elgetauja gatvėse, o gyvenantiems prieglaudose trūksta maisto ir medikamentų sužalojimams gydyti.

Pirmasis akcijos „RADAROM!“ radaras jau pasiekė Lietuvą. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas. „Pirmasis radaras jau pas mus! Kaip sakė Jonas Ohmanas, jis iš pradžių bus skirtas mokymams – atvyks Ukrainos karininkai mokytis naudotis, kad kuo greičiau jie būtų paruošti, dar 7 radarai bus netrukus, o kiek dar pavyks nupirkti iš viso, sužinosime šiąnakt“, – „Facebook“ rašo jis. Penktadienį baigsis akcija, kurios metu renkami pinigai radarams.

Vasario 24 dieną sueina vieneri metai nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Užsienio reikalų ministerijos socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ bei „LinkedIn“ paskyrose paskelbtas vaizdo įrašas „Words Matter“ kviečia tarptautinę žiniasklaidą, organizacijas ir ekspertus vartoti teisingus terminus, kalbant apie žiaurų Rusijos karą PRIEŠ Ukrainą, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasiryžusios remti jau metus nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ragina kitas valstybes didinti tiekiamą paramą, sakoma šių šalių parlamentų pirmininkų pareiškime. „Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės.

Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd.

Rusija derasi su Kinijos dronų gamintoju dėl savaiminio sprogimo dronų, kurie galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, tiekimo, penktadienį pranešė Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Žurnalas teigė susipažinęs su informacija, kad Rusijos kariuomenė derasi su Kinijos dronų gamintoju „Xi'an Bingo Intelligent Aviation Technology“ dėl didelės apimties tokių dronų gamybos Maskvai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina įžengia į naują karo etapą su užduotimi nugalėti Rusijos agresiją. Anot jo, šalies gynėjai eis į kontrpuolimą ir jau dabar vyksta pasiruošimas siekiant tai užtikrinti. „Įžengiame į naują etapą. Su nauja užduotimi – laimėti. Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Ukrainos nebeliks po kelių savaičių. Viskas pasikeitė. Šiandien pagrindinis klausimas darbotvarkėje – kokia bus Ukrainos pergalė? Atsakymas paprastas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje. „Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija rengia sąlygas provokacijoms ties Ukrainos Černihivo sritimi ir Moldovoje, penktadienį minint Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžią. Analitikai pastebi, kad Ukrainos žvalgyba karo metinių išvakarėse pasienyje prie Černihivo srities užfiksavo nežymėtos Rusijos karinės technikos kolonas, o kariai ten vilki uniformas, kurios sąmoningai panašios į vilkimas ukrainiečių karių.

Minint plačios Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą metines, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad  būtina stiprinti Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą, inicijuoti būtinus pokyčius ES teisėje kovojant su neteisėta migracija. Kartu su ES valstybių ir Šengeno asocijuotų šalių atstovais dalyvaudama Sienų valdymo konferencijoje Atėnuose, ministrė pabrėžė, kad karo kontekste ES išorės sienų apsauga įgyja kitą reikšmę, nes nuo jų apsaugos pereinama prie gynybos.

Vilniaus Katedros aikštėje jau pastatytas trofėjinis rusų tankas iš Ukrainos, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jį iš rusų perėmė ukrainiečių kariai. „Visi rusų tankai turi tapti Ukrainos trofėjais. Privalome ir toliau remti Ukrainą, kad kuo greičiau būtų pasiekta pergalė“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Skaičiuojama, kad karo išvakarėse rusų kariai turėjo daugiau nei 2250 įvairių modifikacijų T-72B vienetų.

Minint Rusijos karo Ukrainoje metines, premjerė, Seimo pirmininkė ragina išlaikyti vienybę ir nepavargti remti šalies jai siekiant pergalės. Ingrida Šimonytė sako, kad lygiai prieš metus pradėjusi naują karo prieš Ukrainą etapą Rusija siekė „nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus“, taip pat „išžudyti jos žmones, nutildyti jos kalbą ir kultūrą, ugnimi išdeginti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio ir istorijos“ bei sugriauti Vakarų vienybę.

Lygiai prieš metus, 2022-ųjų vasario 24 dieną „Blue/yellow“ per parą surinko apie milijoną eurų paramos – pinigai į nevyriausybinės organizacijos sąskaitą ėmė plūsti netrukus po to, kai milijonus ukrainiečių budino invaziją pradėjusios Rusijos raketos. Tai buvo apie 50 kartų daugiau lėšų nei per pirmuosius Ukrainos kariuomenę remiančios organizacijos veiklos mėnesius 2014-aisiais, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo karą Ukrainos rytuose.

Šiaurės Atlanto aljansas pastebi ženklų, kad Kinija svarsto tiekti Rusijai ginklų, kurie galėtų būti panaudoti puolimo operacijoms Ukrainoje. Tai interviu „Reuters“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Mes neužfiksavome jokios mirtinos pagalbos [ginklais] siuntų iš Kinijos į Rusiją, bet matėme ženklų, kad jie svarsto ir galbūt planuoja tai daryti. Todėl JAV ir kitos sąjungininkės labai aiškiai perspėja apie tai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį drauge su savo šalies žmonėmis minėdamas pirmąsias jų gyvenimą pakeitusios Rusijos invazijos metines, pažadėjo 2023-aisiais pasiekti pergalę. Prasidedant niūrių metinių dienai, V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ukrainiečiai per šiuos „skausmo, sielvarto, tikėjimo ir vienybės metus“ įrodė esantys neįveikiami. „Žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!“ – pareiškė jis.