kainos

Ne paslaptis, kad konkurencija tarp naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų yra didelė. Siekdami pritraukti klientų kai kurie taiko nuolaidas, skelbia įvairius renginius ar pasiūlymus. Vis tik pasirodo, kad dalis klubų jau daugelį metų Lietuvoje konkuruoja nesąžiningai – apgaule „grobia“ kitų klientus. Striptizo klubų Vilniuje atstovai papasakojo, kad daugelis klubų moka didelius pinigus taksistams už tai, kad jie pas juos atveža lankytojų.

Sasekso hercogienė Meghan Markle (41 m.), kartu su vyru princu Harry (38 m.) ir mama Doria (66 m.) neseniai dalyvavo „Ms Foundation Women of Vision“ apdovanojimų ceremonijoje. Prabangus vakaras Niujorke porai tapo pirmu viešu pasirodymo po karaliaus Karolio III karūnavimo. Į renginį atvykę sutuoktiniai traukė fotografų objektyvus, o M. Markle apranga sulaukė išskirtinio dėmesio.

Degalai Baltijos valstybėse pastarąją savaitę kiek atpigo Lietuvoje, pabrango Latvijoje, o Estijoje nei benzino, nei dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai gegužės 19-ąją – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Kol Lietuvoje vidutinės 2 kambarių butų kainos siekia 100 tūkst. eurų, Italijoje 40 kv. m., 70 kv. m. ar 100 kv. m. ploto namai siūlomi vos už 1 eurą. Juos įsigyti gali bet kas, tačiau yra viena sąlyga. Italijoje, Sicilijos regione esančio Mussomeli miesto projektas „Case1euro.it“ leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už 1 eurą Sicilijos gilumoje, netoli paplūdimių ir istorinių Agridžento šventyklų. Šia proga jau pasinaudojo 100 žmonių iš viso pasaulio.

Lietuvos degalinėse degalai ir toliau kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Tiek per praėjusią savaitę, tiek ir per pastaruosius 12 mėnesių vidutinės degalų kainos daugiausiai mažėjo Lietuvoje. Vidutinė dyzelino kaina mūsų šalyje mažėja 10 savaičių iš eilės, o benzino – 4 savaites iš eilės, rašoma pranešime spaudai. Naujausi Lietuvos energetikos agentūros analitikų duomenys rodo, kad gegužės 8–15 d. vidutinės dyzelino kainos mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse – nuo 0,7 proc.

Nuo vasaros sezono kelionė keltais per Kuršių marias brangs beveik 12 proc. Smiltynės perkėla teigia, kad kainas ji priversta koreguoti brangstant energetikos ištekliams, tiekėjų paslaugoms, atsarginėms dalims.

Praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau pesimistinio scenarijaus išvengta – sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nežymiai, teigiama tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ pranešime spaudai.   Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo tik 16 proc.

Paprastai Vilniuje būna keli šimtai nakvynės pasiūlymų. Rasti, kur patogiai praleisti naktį, galima už 12, 20 ar 40 eurų. Tačiau didelių renginių metu pasiūlymų lieka vos keletas, apartamentai pabrangsta kartais ir viena naktis asmeniui gali atsieiti kelis šimtus ar net siekti tūkstantį eurų, nes pigesnių variantų tiesiog nėra. Svetainėje „Booking.

Dantų gydymas gali atsieiti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų. Vis tik neretai žmonės pamiršta, kad dalis odontologijos paslaugų apmokama iš privalomo sveikatos draudimo fondo, į kurį įmokas moka visi dirbantieji. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Algis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kad pradėjus gausiai kraujuoti dantenoms paskubomis užsirašė į odontologijos kliniką.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius, kitu atveju grės baudos. Vaistinių atstovai nurodė, kuo šios vaistinėlės skirsis nuo senųjų, kiek kainuoja jos ar priemonės atskirai. Jų teigimu, naujose vaistinėlėse atsiras 5 naujos priemonės ir naudojimosi taisyklės, su kuriomis reikėtų atidžiai susipažinti.

Prekybos centruose jau akį rėžia naujos pavasario-vasaros kolekcijos. Tiesa, jos dar keisis kelis kartus, tačiau spalvoti ir lengvos medžiagos drabužiai jau raibuliuoja vitrinose. Atėjus pavasariui tuštėja spintos, norisi kažko naujo, išskirtinio, patogaus.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Striptizo klubai Lietuvoje yra prieštaringa vieta. Žmonės, kurie ten lankosi, supranta patį veikimo principą ir žino, ko tikėtis. O tie, kurie nėra buvę, dažnai net neįsivaizduoja, kaip ten viskas atrodo, ką tokiuose klubuose galima nuveikti, pamatyti ar nusipirkti.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,6 proc. (1,24 euro), o palyginti su 2022-ųjų balandžiu buvo 16,7 proc. (11,41 euro) brangesnis.

Užstrigus spynai ar durims, nulūžus raktui ar tiesiog jį pametus bei kitais panašiais atvejais tenka kviesti avarinių durų atrakinimo meistrus. Priklausomai nuo situacijos, ši paslauga gali kainuoti ir 2 eurus, o kartais atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Pastebima, kad lietuviai tampa itin išsiblaškę savaitgaliais, švenčių metu ar tiesiog atšilus orams: pameta raktelius miške ar kanalizacijoje, užtrenkia juos bute ar automobilyje, kartais raktus išsiveža giminės.

„Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje atsisako spausdinto kassavaitinio maisto produktų kainų leidinio – jau nuo gegužės 1 d., pirmadienio, jis bus pasiekiamas tik skaitmeniniu būdu. „Lidl Lietuva“ atstovės teigimu, tokį žingsnį paskatino įmonės siekis mažinti popieriaus vartojimą, taupyti kaštus ir ilgainiui pasikeitę vartotojų įpročiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Konkurencijos tarybai pareiškus, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas gali riboti konkurenciją ir prieštarauti įstatymams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas gina vadinamąjį pieno įstatymo projektą.  „Manau, principas, (...) kad visi mokami priedai, priemokos ūkininkams, kad jų apskaitos metodika ir sąlygos būtų vieši, man atrodo, kad pats principas yra geras“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Navickas.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar nuo birželio 1-osios leisti nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams.  Apie tokį ketinimą tiekėjai turės informuoti vartotojus, o kartu su sąskaita jie privalės pateikti informaciją apie tą dieną jo siūlomą mažiausią kainą.   Be to, Seimas spręs, ar įpareigoti tiekėjus pasiūlyti žmonėms 12 bei 24 mėnesių trukmės sutartis.

Išankstinė metinė infliacija pamažėjo dar 2 procentais – iki 13-os. Pinga ir dalis produktų. Tačiau kainoms kavinėse tai jokios įtakos neturi ir vargu ar turės, nes daug žmonių pinigus taško neskaičiuodami – net kilus recesijai. TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai? Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs.

Mėnesio infliacijai išliekant teigiamai analitikai sako, kad ji išsikvėpė, tačiau nereaguoja į objektyvius veiksnius rinkose taip sparčiai, kaip norėtųsi, o kainų lygį vis dar kelia maistas.   Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijai išsikvepiant ji vis dar išlieka teigiama, net kai tam nėra objektyvių veiksnių.  „Mėnesinis pokytis visai nežymus, išsikvėpimas – akivaizdus ir jau teikia vilčių, kad blogiausia yra praeityje.

Nuo ekologiškų kavos pupelių iki tirpiosios kavos – kiekvienas kavos mėgėjas žino, jog „Lidl“ visada ras sau tinkamą karštąjį gėrimą. Dabar pirkėjai gali mėgautis dar mažesnėmis kavos kainomis, nes nuo balandžio 24 d. pinga net 15 skirtingų rūšių kava ir jos gėrimai. Mažesnės reguliarios kainos nuo šiol taikomos „Bellarom“ prekių ženklo skrudintai maltai kavai, kavos pupelėms, tirpiajai kavai bei jos gėrimams, kavos kapsulėms. Kai kurių gaminių kaina mažėja net 37 proc.

Aukštas infliacijos lygis euro zonoje artimiausiais mėnesiais turėtų atsitraukti, penktadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kartu perspėjusi, kad nuo prognozės neatsiejamas ir „didelis neapibrėžtumas“. „Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch. Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.

Iškart po Velykų prekybos tinklas „Iki“ skelbia išskirtinį pasiūlymą. Nuo balandžio 10-osios startavo akcija, kurios metu „Iki“ parduotuvėse apsiperkant už 20 eurų, kiekvieną savaitę išskirtinėms prekėms bus pritaikomos ypatingos nuolaidos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, jog tam, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – nuolat ruošiamos patrauklios akcijos.

Vilniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus 18 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Per Velykas gyventojai kiaušinių perka daugiau nei įprastai, todėl tam prekybininkai ruošiasi iš anksto, pavyzdžiui, kai kurie, paprastai nesiūlantys kiaušinių baltu lukštu, prieš Velykas jų atsiveža. Visgi kai kurie ekspertai mano, kad dėl augančių kainų kiaušinių vartojimas šiemet gali būti kiek kuklesnis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) penktadienį skelbia, jog vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje, kovą mažėjusios 12-ą mėnesį iš eilės, nukrito 20,5 proc. nuo pernai kovą pasiekto rekordinio lygio, tapo mažiausios nuo 2021-ųjų liepos. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, smuko 2,1 proc. iki 126,9 punkto. Grūdai pigo 5,6 proc., kviečių kainas 7,1 proc.

Daugeliui šeimų vaikų atostogos reiškia visos šeimos atostogas, nes vaikai gali išvykti į kelionę nepraleisdami pamokų. Vis tik dėl šios priežasties kelionės mokyklinių atostogų metu yra išperkamos labai greitai, o dėl išaugusios paklausos kainuoja net keliais šimtais eurų daugiau. Kelionių organizatoriai papasakojo, kokiais laikotarpiais lietuviai keliauja dvigubai daugiau, kiek laiko prieš bilietai jau būna išpirkti ir nuo ko priklauso kainos.

Struktūriniai valstybės įmonės „Regitra“ pokyčiai mokesčių mokėtojams ir klientams papildomai nekainuos, o jos paslaugų kainų artimiausiu metu didinti neplanuojama, sako vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.  Vis dėlto ji teigė, kad septynerius metus nesikeitusios įmonės paslaugų kainos yra peržiūrimos ir gali keistis.  „Pagrindinė žinutė, kad „Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos.

Seimo opozicijoje esantys valstiečiai trečiadienį ketiną aiškintis situaciją energetikos sektoriuje.  Trečiadienį ryte frakcija susitiks su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu – ministro bus klausiama apie dujinės, vėjo ir vandens energijos savikainą, Lietuvoje instaliuotą ir naudojamą energijos gamybos galią, taip pat savivaldybių galimybes pirkti elektrą tiesiogiai, o ne per biržą.

Latvijos žemės ūkio produkcijos kainos 2022-aisiais buvo vidutiniškai 33,9 proc. didesnės nei 2021 metais, pranešė nacionaline statistikos tarnyba. Gyvulininkystės produkcijos kainos pakilo vidutiniškai 41,7 proc., augalininkystės – 29,3 procento. Vidutinė grūdų supirkimo kaina padidėjo 41,3 proc. iki 278,1 euro už toną. Labiausiai išaugo rugių ir miežių kainos – atitinkamai 57,2 proc. ir 42,6 procento. Kviečių, kurie sudarė 85 proc. visų pernai supirktų grūdų, kaina ūgtelėjo 38,8 procento.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Metų (12-os) mėnesių infliacija Sakartvele kovą sumažėjo iki 5,3 proc. nuo 8,1 proc. vasarį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021 metų vasario mėnesio. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 11,8 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – 12,4 proc., transporto prekės ir paslaugos – 8 procentais. Kovą užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Euro zonoje metų infliacija kovą sulėtėjo labiau nei tikėtasi, tačiau maisto kainos šoktelėjo net sumenkus energijos sąnaudoms, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Eurostato duomenimis, vartotojų kainos per metus iki kovo išaugo 6,9 proc., palyginti su 8,5 proc. rodikliu vasario mėnesį. „Bloomberg“ ir finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija 20 valstybių bendrosios valiutos zonoje sieks 7,1 procento.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toliau bus ieškoma sprendimų, kaip padėti ūkininkams dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno kainų, tačiau, pasak jos, tai būtų ne tik piniginiai, bet ir reguliaciniai sprendimai, kurie suteiktų ūkininkams didesnę derybinę galią derantis su perdirbėjais.

Vilnietė Janina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nebegali tylėti dėl to, kas dedasi parduotuvėse. Ji sako nuėjusi į parduotuvę „Rimi“ Antakalnio gatvėje ir liko tiesiog apgauta. Nors ji neslepia itin gerbianti šį prekybos tinklą dėl tvarumo, tačiau šį kartą ją itin papiktino savitarnos kasos. Vis tik jos skundas tikrai pagrįstas, mat su situacija susipažinusi „Rimi Lietuva“ Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva patvirtino šią parduotuvės klaidą.

Tradicinių angliškų pusryčių kaina vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 22 proc. ir pirmą kartą viršijo 35 svarus sterlingų (35,1 svaro, arba beveik 40 eurų), skelbia „Bloomberg“. Tai apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinis jų kainų prieaugis viršija 20 proc.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Estijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta antrą mėnesį iš eilės. Vien tik vasarį jis smuktelėjo 0,2 proc., rodo pirmadienį nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šio kainų indekso metinis prieaugis sumenko nuo 12,7 proc. sausį iki 11,6 proc. vasarį. Anot pranešimo, indeksą vasarį smukdė pigusi medienos apdirbimo pramonės ir elektronikos pramonės produkcija, taip pat popierius bei gaminiai iš jo.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Vyriausybė gegužę turėtų apsispręsti, kaip gyventojams bus kompensuojama už elektrą antrąjį šių metų pusmetį, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. „Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.