jūratė cvilikienė

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.