įvykiai rusijoje

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) griežtina kontrolės režimą Karelijoje ir įvedė komendanto valandą Leningrado srities rajonuose prie sienos su Suomija bei Estija. Šių priemonių imtasi, kaip rusai formaliai aiškina, dėl neva padaugėjusių kaimyninių šalių provokacijų ir po regione įvykusių Rusijos jėgos struktūrų pratybų. Tuo pat metu Europos žvalgybos tarnybos įspėja apie dažnėjančias bei pavojingesnes Rusijos hibridines operacijas bei galimas provokacijas NATO pasienyje.

Šią savaitę paviešintuose JAV Teisingumo departamento kaltinimuose teigiama, kad mažiausiai nuo 2024 metų tarptautinis tinklas vykdė išankstinį taikinių žvalgymą ir vykdytojų paiešką. Iš pradžių jis buvo susitelkęs į Rusijos disidentus, o pastaruoju metu – į šalis, kurios suvokiamos kaip Ukrainos sąjungininkės. Visi penki kaltinamieji byloje kaltinami sąmokslu finansuoti terorizmą. J. Chramejevas ir dar du asmenys taip pat kaltinami sąmokslu įvykdyti užsakomąją žmogžudystę.

Rugsėjo viduryje Sankt Peterburge eilės prie degalinių nusitęsė kelioms valandoms, o prie kai kurių degalinių kilo vairuotojų konfliktai. Rugsėjo 12 d. leidinys „Fontanka“ patikrino 175 miesto degalines – benzino buvo tik 55 iš jų, be to, prie daugelio veikiančių degalinių buvo nusidriekusios eilės. Maža to, eilėse prie degalinių stovintys miestiečiai suformavo ir didelius kamščius piko metu.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) pradėjus tyrimą dėl praėjusią savaitę prokremliškos grupuotės „Global Citizens Against War 1984“ (GCAW1984) išplatintų grasinimų tam tikroms Latvijos įmonėms sulaikė vieną asmenį. Anksčiau LETA skelbė, kad rugsėjo 8 dieną grupuotė GCAW1984, prisiėmusi atsakomybę už sabotažo aktus Europoje, išplatino pareiškimą apie išsiųstus grasinančius laiškus Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai.

4-osios atskirosios motorizuotų šaulių brigados vadas generolas majoras Antonas Grunis, šaukiniu „Groznyj“, buvo nukautas netoli fronto linijos praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas asmeniškai jam įteikė Rusijos Didvyrio žvaigždę, skelbiama BBC. A. Grunis karo metu mažiausiai du kartus asmeniškai pranešė apie situaciją fronto linijoje prezidentui Vladimirui Putinui, kuris viešai gyrė karininką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs visapusišką karą prieš Ukrainą, kartoja tragišką rusams Josifo Stalino strateginę klaidą. Politologo Abaso Galjamovo teigimu, diktatoriai, priimantys demokratijų nenorą kariauti kaip jų nesugebėjimą priešintis, paleidžia jiems patiems griaunančius visuotinės militarizacijos procesus. 1950 m. J. Stalinas pritarė Šiaurės Korėjos įsiveržimui į Pietų Korėją, tikėdamasis greitos sėkmės ir Vakarų nenoro kištis.

Rusija verbuoja nusikaltimams ne tik lengvo uždarbio ieškančius paauglius, bet ir mafijos atstovus, teigia analitikas Markas Galeotti. Netekusi Europoje dalies savo diplomatais prisidengusių šnipų, Rusijos žvalgybos tarnybos kenkėjišką veiklą plečia sudarydama „aljansus“ su nusikalstamomis grupuotėmis. Analitiko teigimu, net jeigu karas Ukrainoje baigtųsi, ši grėsmė Europai išliks dar daugelį metų po to dėl Rusijos tikslų silpninti valstybių gebėjimą pasipriešinti.

Kabardino-Balkarijoje (Kaukazas, Rusija) po lavina žuvo specialiųjų pajėgų kariai, skelbia „Baza“. Tarp alpinistų, kuriuos Bezengio tarpeklyje padengė lavina, yra specialiųjų pajėgų karių. Daugiau nei 30 žmonių grupę vedęs patyręs instruktorius buvo žinomas kariškių parengimu.  Daugiau nei 30 žmonių grupę, kaip anksčiau rašė „Baza“, vedė itin patyręs instruktorius Albertas Izotovas, kuris daugelį metų užsiėmė įvairių padalinių kariškių rengimu kalnuose.

Vladimiras Putinas gali ryžtis tiesioginei konfrontacijai su NATO, net ir nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė vis dar didžiąja dalimi yra įsitraukusi į karą prieš Ukrainą. Apie tai autoriniame straipsnyje leidiniui „The Telegraph“ rašo Didžiosios Britanijos karo ekspertas Hamishas de Brettonas-Gordonas. V. Putinui, anot eksperto, nereikia pusės milijono kareivių, kad sugriautų NATO: užtenka dviejų brigadų.

2022 m. rugpjūčio 30 d., būdamas 91 metų amžiaus, mirė pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Amžiaus pradžioje M. Gorbačiovas aršiai kritikavo į valdžią atėjusį kagėbistą V. Putiną. Tiesa, vėlesniuose interviu jis nebuvo toks kategoriškas, o 2014-ųjų Krymo aneksiją yra pavadinęs „teisingu sprendimu“.  2000-ųjų pradžioje, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią Rusijoje ir siekė atkurti tvarką po neramių 1990-ųjų, M. Gorbačiovas pasiūlė jam visokeriopą paramą.

Rusai nuo metų pradžios iš bankų sąskaitų išsiėmė daugiau nei apie 21,3 mlrd. eurų, baimindamiesi indėlių konfiskavimo. Vien per šią vasarą buvo išsiimta apie 15 mlrd. eurų – tokį jų elgesį paskatino pasirodžiusios kalbos apie Rusijos karo Ukrainoje finansavimo problemas ir gandai, kad Kremlius gali „pasiskolinti“ iš gyventojų indėlių, kitaip tariant – nacionalizuoti valstybės reikmėms.

Egipto valdžia pareiškė pretenzijų Rusijos valstybinei korporacijai „Rosatom“, nurodydama, kad vietos El Dabaa atominės elektrinės statyba vykdoma pažeidžiant reikalavimus. Nors viešai „Rosatom“ tvirtina, kad visų saugumo reikalavimų laikomasi, bendrovės vidiniuose dokumentuose šios problemos patvirtinamos, praneša „Politico“. Situacija Egipte gali turėti įtakos projekto likimui Vengrijoje, kur naujoji valdžia pradėjo dviejų „Rosatom“ statomų naujų energijos blokų reviziją.

Trūkstamos darbo jėgos perpumpavimas iš civilinio sektoriaus į Rusijos karinį pramoninį kompleksą per penkerius karo metus užkėlė atlyginimus Rusijoje į civiliniam verslui nepakeliamą lygį, rašo „Bloomberg“. Pasibaigus kariniam ekonominiam bumui, įmonės yra priverstos pereiti į išlikimo režimą, mažindamos visas įmanomas išlaidas. Ekspertai pažymi, kad Rusija susidūrė su klasikine „aukso karštinės“ arba „olandiškos ligos“ atmaina – tik šįkart tai yra karo pramonė.

Rusijos finansų sistemoje sparčiai gilėja krizė: šaliai trūksta pinigų karui Ukrainoje finansuoti, o bankai nebeturi lėšų skolinti valstybei, kaip to norėtų V. Putinas.

Prieš kelias savaites iš Rusijos į Prancūziją pabėgęs opozicijos politikas Borisas Nadeždinas naujienų agentūrai AFP pasakojo tikėjęsis, kad žaisdamas pagal taisykles gimtojoje šalyje liks saugus, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, dėl to klydo. Jis taip pat tikino, kad šalies elitas bijo režimo, o jaunimas nori taikos, ir išreiškė viltį sulaukti dienos, kai galės grįžti į pasikeitusią Rusiją. „Likau Rusijoje tiek, kiek galėjau.

Omske vyrai pradedami sulaikyti tiesiog gatvėse siekiant juos priverstinai išsiųsti į karą su Ukraina. Kaip leidiniui „Ostorožno, novosti“ papasakojo 31 metų Dmitrijaus S. artimieji, rugpjūčio 8 d. jis sėdėjo ant suoliuko su alaus buteliu rankose, kai prie jo privažiavo keli asmenys, vilkintys civiliais drabužiais, jį „užlaužė“ ir išvežė nežinoma kryptimi.

JAV vyriausybė pardavė į metalo laužą du į sankcijų sąrašus įtrauktus naftos tanklaivius, kurie priklausė Rusijos šešėliniam laivynui ir buvo konfiskuoti praėjus kelioms dienoms po Vašingtono surengto reido Venesueloje, pirmadienį pranešė leidinys „Lloyd‘s List“. Remiantis pranešimu, šiuos tanklaivius už neatskleistą sumą praėjusį mėnesį įsigijo Dubajuje įsikūrusi laivų perdirbimo įmonė „Global Marketing Systems“. Pranešime nurodoma, kad parduoti laivai – tai „Era“, anksčiau vadinęsis „M...

Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos centrus tampa vis intensyvesnės. Pasak Ukrainos prezidento biuro patarėjo Mychailo Podoliako, pagrindinė šių smūgių užduotis – padaryti žalos Rusijos ekonomikai ir sukelti jos krizę.

Rusijoje klesti „juodųjų našlių“ verslas, kai į frontą išeinantys vyrai fiktyviai veda pagal nusikalstamą schemą dirbančias moteris, o netrukus žuvę „padovanoja“ valstybės skiriamas milžiniškas kompensacijas tretiesiems asmenims. Giminės tokiu atveju būna šokiruoti, nes „santuoka“ sudaroma jiems visiškai nieko nežinant, o valstybė neskuba kažką keisti, nes tokia schema leidžia surinkti daugiau „savanorių“ į karą.

Sprogimo prie restorano „Balzi Rossi“ Maskvos centre rugpjūčio 1 d. metu žuvo 27 metų Daniilas Peredrijus – Rusijos kosminių pajėgų vyriausiojo vado Aleksandro Čaiko žentas.

Rusijos valstybinė žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad per automobilio sprogimą buvo sunkiai sužeistas dronų gamyklos generalinis direktorius Vladimiras Tkačiukas. Tai, kaip įtariama, jau antras pasikėsinimas į Rusijos gynybos sektoriaus pareigūną per pastarąsias kelias dienas.

Kas sieja Otto von Bismarką, Charlesą de Gaulle’į ir Eloną Muską? Rusijos propaganda aktyviai išnaudoja šių žymių asmenų giminaičius savo reikmėms. Serija prieš NATO, Vakarus ir Ukrainą nukreiptų pranešimų, pagyrų Rusijai – visa tai sistemingai skleidžia Kremliaus kontroliuojamos informavimo priemonės.

Rusijos režimo teismas už akių nuteisė LRT bendradarbį, Ukrainos žmonėms padedantį Eldoradą Butrimą 20 metų laisvės atėmimo bausme,. Antrasis vakarų apygardos karinis teismas paskelbė jį kaltu dėl „terorizmo finansavimo, materialinio samdinio aprūpinimo ir neteisėto valstybės sienos kirtimo“, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. E. Butrimas užsiima savanoryste – veža pagalbą Ukrainos kariams, rūpinasi šios šalies gyvūnų prieglaudomis.

Dėl intensyvėjančių Ukrainos ilgojo nuotolių smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitus degalų infrastruktūros objektus pastaruoju metu Rusijoje sparčiai kyla benzino kainos, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Degalų krizė Rusijoje taip pat pradėjo atsiliepti valstybiniams benzino ir dyzelino pirkimams, pažymima vietos žiniasklaidoje.

Prancūzijos valdžia iš šalies išsiunčia 22 metų Baškortostano (Rusija) gyventoją Danilą Muchametovą, kuris 2025 metų vasarą, norėdamas išvengti šaukimo į kariuomenę, iššoko iš tranzitinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“ Lietuvos teritorijoje, o vėliau išvyko į Prancūziją ir ten paprašė politinio prieglobsčio. Remiantis šalies valdžios sprendimu, D. Muchametovas turi būti deportuotas į Lietuvą, kur, jo teigimu, iki šiol yra ieškomas.

Rusijoje plinta nauja praktika degalinėse – vairuotojai masiškai apsimeta patys neįgaliais arba „skolinasi“ pažįstamų neįgalius vaikus tam, kad galėtų išvengti stovėjimo eilėse ilgas valandas ir užsipilti deficitu tapusių degalų be eilės.

Lietuvoje mažai dėmesio sulaukė labiau rusams aktualus įvykis – Ksenijos Sobčiak susirašinėjimų nutekinimas. Tačiau ši istorija parodo kiek daugiau negu vidinius Rusijos valdžios ir jai lojalių asmenų veiksmus – K. Sobčiak ilgą laiką buvo laikoma „liberaliosios visuomenės dalies atstove“ ir dabar gali susidurti su problemomis tęsiant savo „neutralios“ Rusijos informacinės erdvės veikėjos statusą.

Rusijoje gausėjant neramumams degalinėse dėl kuro stygiaus regionų valdžia imasi papildomos apsaugos priemonių. Kirovo srityje, sekant Kubanės, Užbaikalės, Novosibirsko ir Irkutsko sričių pavyzdžiu, dėl eilių degalinėse įvedami patruliai. Apie tai pranešė regiono vyriausybė. „Tvarkai degalinėse palaikyti nuo šiol nuolat budės patrulinių tarnybų ekipažai, Kelių policijos (DPS) pareigūnai ir „Rosgvardija““, – teigiama pranešime.

Televizijos kanalo TVP rusų kalbos redakcijos „Vot Tak“ atliktas tyrimas atskleidė, kad „Telegram“ kanaluose veikiantis verbuotojų tinklas, ieškantis asmenų diversijoms Ukrainoje vykdyti, išplėtė savo veiklą į Europos Sąjungos šalis. Užmaskuoti skelbimai siūlo lengvą uždarbį už padegimus ir sabotažo aktus Lietuvoje, Lenkijoje bei Latvijoje.

Tiek Vladimiras Putinas asmeniškai, tiek ir jo pavaldiniai itin mėgsta skųstis tuo, kad Rusiją apgavo Vakarai. Per 26 metus Rusijos valdžia mažiausiai 69 kartus viešai pasiskundė, kad buvo „apgauta“, iš jų 32 kartus – asmeniškai ir būtent šiais žodžiais, paskaičiavo vietos analitikai.

Rusijos oficialūs asmenys ir propaganda pastaruoju metu aktyviai naudoja sąvoką „Ankoridžo dvasia“, kartais įvardydami ją kaip „Ankoridžo impulsą“ arba „Ankoridžo formulę“. Šiuo terminu referuojama į 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje įvykusį Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą, kuriame buvo aptariamos Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo perspektyvos.

Rusijos valdžia nutyli šalyje kilusios degalų krizės mastą, kuri atsirado dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms (NPG), pareiškė Valstybės Dūmos Šeimos apsaugos komiteto vadovė Nina Ostanina. „Kodėl atsakingas vicepremjeras sąžiningai nepasako, kad beveik trečdalis NPG yra išvesta iš rikiuotės, ir kodėl nei jis, nei kiti profiliniai vicepremjerai bei ministrai neketina dėl to įvesti ekstremaliųjų priemonių?“ – sakė N. Ostanina.

Rusija pradėjo naudoti degalų rezervus, praėjusį sekmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje dėl vidaus rinkos aprūpinimo degalais pareiškė Vladimiras Putinas. Tuo tarpu Rusijos regionuose situacija dėl benzino ir dyzelino toliau aštrėja. Irkutsko srityje dėl degalų deficito paskelbta padidintos parengties padėtis.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką daugiabučiame name Jegorjevske, esančiame maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, žuvo šešių mėnesių amžiaus kūdikis. A. Vorobjovas teigė, kad kūdikis mirė vežamas į ligoninę. Jo teigimu, Maskvos apylinkėse elektroninėmis priemonėmis buvo numušta arba neutralizuota 60 dronų, o Dubnoje, esančioje maždaug 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Rusijoje degalų deficitas stiprėja, eilės degalinėse darosi vis ilgesnės, o rusams pastarąjį mėnesį atsirado naujas išgyvenimo klausimas – iš kur gauti degalų. Dėl benzino ir to, kas pirmas stovėjo eilėje, prieinama net iki muštynių, matyti iš viešinamų vaizdo įrašų. Šio trilerio vertas siužetas tik įgauna pagreitį – Ukraina ir toliau sistemingai naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus.

Meksikoje registruoto banko „Plata“ vienas iš įkūrėjų Olegas Tinkovas pasisakė už Europos Sąjungos vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu ir pareikalavo panaikinti jiems visas turistines vizas į ES šalis. „Visi šie vizų apribojimai – tai teisinga... Vasarą Forte dei Marmyje matau vaikštinėjančius žmones, kurie dirba gamyklose, karinėse įmonėse. Tai visiškas absurdas“, – pareiškė verslininkas interviu tinklaraštininko Iljos Varlamovo kanale.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

„Netflix“ transliacijų platforma atsidūrė naujos Ukrainos vartotojų kritikos bangos centre. To priežastimi tapo platformos sprendimas įsigyti teises transliuoti naujus Rusijos animacinio serialo „Maša ir Lokys“ sezonus. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, po šių naujienų socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ukrainiečių įrašai, kuriais raginama atšaukti prenumeratas ir primygtinai reikalaujama persvarstyti požiūrį į šią paslaugą.

Eidamas 74-uosius metus mirė buvęs Rusijos gynybos ministras ir ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas Sergejus Ivanovas, rašoma „Agentstvo“. S. Ivanovo karjeros piku tapo 2007 metai, kai žiniasklaida jį įvardijo kaip vieną iš galimų įpėdinių prezidento rinkimuose. Tačiau leidinio „Projekt“ šaltinis teigė, kad V. Putinas niekada rimtai nesvarstė jo kandidatūros. S. Ivanovas buvo keturiais mėnesiais jaunesnis už V. Putiną. Jo mirties priežastys neskelbiamos.

Rusiją užgriuvo gamtos negandos – šalyje praūžė neįprastai stiprus viesulas ir pridarė daug žalos keliuose regionuose. Stiprus vėjas, lydimas liūties ir putpelės kiaušinio dydžio krušos, plėšė pastatų stogus, griovė balkonus, vartė medžius, traiškė automobilius bei rovė elektros perdavimo linijų atramas. Sverdlovsko srityje birželio 22 d. vakare prasiautė galingas viesulas, sukėlęs didelių nuostolių.

Buvęs Rusijos televizijos kanalo „Rossija-1“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Skorobutovas interviu laidai „I grianul Grem“ papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2011 metų gauna specialiai jam montuojamas naujienų laidas. Šios laidos nepasirodo televizijos eteryje ir yra skirtos tik valstybės vadovui. Pasak D. Skorobutovo, jam dirbant kanale, šis projektas turėjo kodinį pavadinimą „Pagrindinis žiūrovas“. „Tai vyko taip.

Vladimiras Putinas pasisakė po aukščiausiojo lygio susitikimo „Rusija – ASEAN“. Savo pareiškime prezidentas, be kita ko, kalbėjo apie Sabantujaus šventimą Kazanėje bei kituose Pavolgio miestuose ir apie JAV bei Irano susitarimą. Karo Ukrainoje apskritai ir ketvirtadienį įvykusio didžiausio dronų smūgio Maskvai V. Putinas neminėjo.

2025 m. daugiau nei 1,1 užsienio piliečių gavo Rusijos vizas už deklaruojamą įsipareigojimą vadovautis „tradicinėmis vertybėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – tai nauja tendencija, atsiradusi Ukrainoje vykstančio karo metu Maskvai stiprinant antiliberalią retoriką.

Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Tatneft“ savo degalinėse įvedė degalų pardavimo ribojimus. Bendrovės karštojoje linijoje informuojama, kad limitai taikomi visose šalies degalinėse, o atsiskaitymai laikinai priimami tik grynaisiais pinigais. Tuo metu leidinys „Ostrožno, novosti“, taip pat remdamasis bendrovės karštąja linija, praneša, kad ribojimai įvesti daugelyje regionų, bet ne visuose, o vienam asmeniui parduodamų degalų kiekis priklauso nuo konkretaus regiono.

Jekaterinburge (Rusija) karo Ukrainoje dalyviui iš Permės krašto Artiomui Bučinui, apkaltintam buvusios žmonos ir jos dukters iš kitos santuokos išžaginimu bei nužudymu, teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apie kraupius Rusijos prezidento Vladimiro Putino į karą Ukrainoje paleisto kalinio nusikaltimus portalui E1 pranešė šaltinis teisėsaugoje. Tragedija įvyko 2024 metų rugpjūčio 28 dieną Čusovojuje. 26 metų moters ir jos 7 metų dukters kūnai buvo rasti tik kitą dieną.

Pamaskvės Balašichoje, Aviatorių mikrorajone, ankstyvą birželio 9-osios rytą sprogo automobilis, pranešė vietos „Telegram“ kanalai „Balašicha rulit“ ir „Shot“. Galingas sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai vairuotojas įsėdo į „BMW X3“ ir pradėjo važiuoti iš stovėjimo aikštelės, matyti vaizdo įraše, kurį paviešino Ukrainos monitoringo kanalas „Exilenova+“. Vairuotoją spėta ištraukti gyvą iš degančio automobilio, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Kas tiksliai sėdėjo prie vairo, kol kas neskelbiama.

Maskvos sritis, sekdama paskui Sankt Peterburgą, Krymą, Belgorodo ir Kursko sritis, susidūrė su degalų tiekimo sutrikimais. Dėl to vietinėse degalinėse pradėti įvesti pardavimo ribojimai. Pavyzdžiui, tinklas ORTK nuo gegužės 30 dienos į vienas rankas išduoda ne daugiau kaip 60 litrų benzino ir ne daugiau kaip 100 litrų dyzelino, rašoma „The Moscow Times“. Ribojimai galios, „kol pas mus nusistovės situacija, iki atskiro nurodymo“, skelbiama pranešime.

Rusijos teismas skyrė ilgų metų laisvės atėmimo bausmę Europos Sąjungos piliečiui, atvykusiam į šalį aplankyti ligonio artimojo. Pskovo srities teismas uždarame posėdyje pripažino 48 metų Michailą Loščininą, turintį Rusijos ir Belgijos pilietybes, kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir skyrė jam 16 metų griežtojo režimo pataisos kolonijoje, skelbiama „Astra“. M. Loščininas pripažintas kaltu dėl „finansinės pagalbos teikimo užsienio valstybės atstovams, pripažintiems Rusijos Federacijos priešais“. ...

NATO ir Švedija spartina Gotlando salos militarizaciją, siekdamos sustiprinti Baltijos regiono gynybą nuo galimos Rusijos grėsmės. Baltijos jūros viduryje esanti sala, nutolusi maždaug 300 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities, aljanso karinių planuotojų laikoma strategiškai itin svarbia teritorija, kurios kontrolė galėtų lemti jėgų balansą visame regione. Praėjusią savaitę Gotlande baigėsi pirmosios NATO koordinuotos karinės pratybos nuo Švedijos įstojimo į aljansą 2024 metais.