V. Putinui, anot eksperto, nereikia pusės milijono kareivių, kad sugriautų NATO: užtenka dviejų brigadų.
Autorius atkreipia dėmesį į pastarojo meto JAV žvalgybos įspėjimus, kad Rusija potencialiai gali užpulti Europą jau per artimiausias savaites. Papildomas rizikos veiksnys, jo teigimu, yra Rusijos kuriamas naujos, dažnai paslėptos bepiločių orlaivių paleidimo bazės, galinčios smogti giliai NATO šalių teritorijoje.
Eksperto nuomone, prielaida, kad Maskva nedrįs atidaryti naujo fronto dėl didelio masto įsipareigojimų Ukrainoje, gali būti klaidinga. Pagrindine priežastimi jis įvardija ne karinę, o paties V. Putino politinę situaciją.
„V. Putinas kovoja dėl savo politinio išlikimo“, – pabrėžia H. de Brettonas-Gordonas. Jis aiškina, kad po daugiau nei ketverių metų karo prieš Ukrainą ir priverstinio atsitraukimo iš Sirijos Rusijos tarptautinės pozicijos pastebimai susilpnėjo.
Ypač skausmingu Kremliui, autoriaus vertinimu, tapo Rusijos karinio buvimo Sirijoje praradimas. Žlugus Basharo al-Assado režimui, Maskva prarado karinio jūrų laivyno bazės Tartuse ir aviacijos bazės Hmeimime kontrolę, o kartu su jomis – ir svarbų išėjimą į Viduržemio jūrą.
Analogiška situacija susiklostė ir Juodojoje jūroje. Rusijos laivynas buvo priverstas persikelti iš Sevastopolio į Novorosijską, kur Ukrainos pajėgos taip pat ne kartą smogė Rusijos objektams. Be to, dėl karo Bosforas lieka uždarytas Rusijos karo laivams.
Šiame fone, rašo „The Telegraph“, prielaida apie galimą Maskvos bandymą patikrinti NATO tvirtumą jau nebeatrodo fantastiška. Rusija ilgą laiką vykdo prieš Vakarus hibridinį karą, apimantį kibernetines atakas, šnipinėjimą ir diversijas. Tačiau daug pavojingesniu scenarijumi autorius laiko ribotą įprastinių ginkluotųjų pajėgų panaudojimą.
Galimas Rusijos puolimas Baltijos šalyse
Lietuva, Latvija ir Estija įvardijamos kaip labiausiai tikėtinos spaudimo zonos. Tarp potencialių taikinių minimos Latvija ir Estija. Be to, išpuolis prieš Estiją darytų tiesioginį poveikį Didžiajai Britanijai, nes ten yra britų kariai, įeinantys į NATO pajėgų sudėtį.
Eksperto teigimu, Kremlius gali tikėtis, kad ribotas įsiveržimas pastatys Vakarų vyriausybes prieš sunkų pasirinkimą: atsakyti jėga, rizikuojant eskalacija, arba pademonstruoti neryžtingumą ir taip suabejoti NATO pasirengimu vykdyti 5 straipsnio įsipareigojimus.
„V. Putinas, galbūt, blefuoja. Jis iš tiesų gali pripažinti, kad pateko į spąstus Ukrainoje. Galbūt jis neturi nei galimybių, nei noro pradėti didesnio masto karo“, – rašo H. de Brettonas-Gordonas, tačiau kartu pabrėžia, kad net pati galimybė, jog Rusija rengiasi atakai prieš NATO, reiškia, kad geriau pasirengti, nei ignoruoti riziką.
NATO turi planą Rusijos įsiveržimo į Baltijos šalis atvejui, rašo „Bild“
NATO parengė tris veiksmų variantus tam atvejui, jei Rusijos kariuomenė užpultų Estiją, Latviją ar Lietuvą. Pagrindiniai tikslai yra sustabdyti puolimą ir maksimaliai susilpninti Rusijos pajėgas, rašo „Bild“.
Kaip pažymima leidinyje, pirmasis etapas yra raketų ir bepiločių orlaivių atakų slopinimas.
„Tam NATO planuoja panaudoti naikintuvus, raketas ir dronus Rusijos raketų kompleksams sunaikinti. Vienu iš pagrindinių taikinių gali tapti Kaliningrado sritis, kurioje yra išdėstytos gausios oro gynybos sistemos ir raketų kompleksai“, – teigiama medžiagoje.
Kartu ant sienos su Rusija ir Baltarusija planuojama sukurti taip vadinamą „autonominę zoną“.
„Joje nebus NATO karių: prieš puolančias Rusijos pajėgas turėtų veikti bepiločiai orlaiviai ir antžeminės robotizuotos sistemos“, – rašo „Bild“.
Kitame etape, kaip pažymima, aljansas jau galėtų smogti pačios Rusijos teritorijai.
Specialiosios pajėgos turės naikinti karinius ir logistikos objektus – aerodromus, gynybos įmones, tiltus ir geležinkelius, kurie naudojami kariams ir technikai perdislokuoti. Aljansas taip pat tikisi rusų, pasipriešinusių Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, pagalbos.
Be to, kaip pažymima leidinyje, NATO planuoja sukurti „oro tiltą“ bepiločiams orlaiviams ir robotams į Rusiją perdislokuoti. Jie turėtų atakuoti, be kita ko, aerodromus ir karines bazes. Tiesa, aljanse pabrėžiama, kad užgrobti Rusijos teritorijos neplanuojama. Užduotis – nublokšti Rusijos pajėgas atgal prie sienos.
„Pažymėtina, kad NATO neketina šių planų laikyti paslaptyje. Kariškių nuomone, atgrasymas veikia tik tuo atveju, jei priešininkas iš anksto žino, su kuo susidurs puolimo prieš aljanso šalį atveju“, – pažymi leidinys.
Galimas karas tarp Rusijos ir NATO
Anksčiau leidinys „Daily Mail“ rašė apie tai, kad Rusija gali suintensyvinti provokacijas prieš Vakarus ir, galbūt, net įvykdyti įsiveržimą į NATO šalis. Tarp tolesnių Kremliaus veiksmų variantų leidinyje buvo minimas Rusijos bandymas užimti miestą ar visą regioną Lenkijoje arba vienoje iš trijų Baltijos šalių.
Be to, kaip buvo pažymėta, NATO manoma, kad Vladimiras Putinas jau vykdo bandomąsias atakas, kad patikrintų ir suskaldytų aljansą.
Vėliau agentūra „Reuters“ pranešė, kad Lenkija ir Baltijos šalys sustiprino infrastruktūros apsaugą, baimindamosi Rusijos provokacijų. Kalbama, be kita ko, apie užtvankas, elektrines ir dujotiekius.
Taip pat buvo pažymėta, kad Baltijos šalių žvalgyba mano, jog Rusijos pajėgos jau gali planuoti ataką „su svetima vėliava“ prieš pačios Rusijos, Baltijos šalių ir Lenkijos infrastruktūrą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukraina uzgrobusi žydų mafija, Lietuva uzgrobusi žydų mafija.
Kas bus, kas bus, jei bus karas?.. Apšaudys mus dronais ir raketomis, o Nausėda su Kaunu - pasislėps, ir beviltiškai lauks Amerikos pagalbos,- va, kas bus.
