Rusijos bankai šiuo metu neturi laisvo rublių likvidumo federalinio paskolos obligacijoms (OFZ) pirkti, kuriomis Finansų ministerija dengia biudžeto deficitą. Apie tai pranešė „Sberbank“ viceprezidentas, finansų direktorius Tarasas Skvorcovas.
Pasak jo, prie tokios padėties prisidėjo grynųjų pinigų nutekėjimas iš bankų, kuris nuo metų pradžios pasiekė apie 2 trln. rublių (apie 20,5 mlrd. eurų) ir sukėlė likvidumo deficitą bankų sistemoje.
„Šiandien bankai turi lėšų tik tam, kad kredituotų klientus – tai jų pagrindinis verslas, o pirkti OFZ galima tada, tuo labiau be ypatingos premijos, kai turi laisvo likvidumo ir esi juo tikras. O šiandien situacija yra priešinga“, – „Reuters“ cituojamas T. Skvorcovas.
Bankų pinigų skubiai reikia biudžetui, kuris pirmąjį pusmetį baigė su 5,7 trln. rublių (apie 58,4 mlrd. eurų) deficitu ir susidūrė su gamybos/gynybos eilučių išlaidų viršijimu. Išlaidos karui šiais metais gali būti 4–5 trln. rublių (apie 41–51,3 mlrd. eurų) didesnės nei planuota, ir joms finansuoti Finansų ministerijai reikia 2–3 trln. rublių (apie 20,5–30,8 mlrd. eurų) papildomų paskolų, birželį pasakojo „Bloomberg“ šaltiniai.
Į pradinį biudžeto planą Rusijos finansų ministerija įtraukė 4,4 trln. rublių (apie 45,1 mlrd. eurų) pasiskolinimą rinkoje. Tačiau liepą buvo priversta sustabdyti valstybės skolos aukcionus: OFZ kainos žlugo, pelningumas šoko į viršų, o valstybės popierius pirkę bankai patyrė 200 mlrd. rublių (apie 2,05 mlrd. eurų) nuostolių dėl neigiamo pervertinimo.
Pasak T. Skvorcovo, „visos viltys“ dabar sudėtos į „kažkokią Centrinio banko paramą“. Centrinis bankas jau aktyviai kredituoja bankus, perkančius Rusijos valstybės skolą: nuo metų pradžios jis į bankų sistemą įliejo 2,3 trln. rublių (apie 23,6 mlrd. eurų) papildomų kreditų, bendra kredito organizacijų skola reguliuotojui pasiekė 6 trln. rublių (apie 61,5 mlrd. eurų). Tai susiję su Finansų ministerijos finansavimu, pažymi ekonomistas Nikolajus Korženevskis: „Pinigai „spausdinami“ taip, kad būtų užtikrintos biudžeto išlaidos“.
Biudžeto deficitas ir rizikos Rusijos ekonomikai
Į 2026 m. biudžeto įstatymą Finansų ministerija įtraukė deficito sumažinimą iki 3,8 trln. rublių (apie 39 mlrd. eurų). Tačiau realybėje jis gali viršyti šią ribą dvigubai – 6,5–7,5 trln. rublių (apie 66,7–76,9 mlrd. eurų), vertina „Gazprombank“ analitikai. Pagal jų prognozę, biudžeto išlaidos 3–4 trln. rublių (apie 30,8–41 mlrd. eurų) viršys įstatyme numatytą lygį.
Biudžeto „skylė“, tikėtina, vėl pradės augti jau rudenį, mano Rusijos vyriausybės Finansų universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Ilja Sokolovas. Naftos ir dujų pajamos, nesvarbu, kad naftos kainos auga, kenčia nuo subsidijų nukentėjusioms nuo bepiločių orlaivių naftos perdirbimo gamykloms, o rizika negauti nenaftinių pajamų didėja, mano I. Sokolovas. Antrojoje metų pusėje ekonomika gali įžengti į recesiją, o tai lems 600–800 mlrd. rublių (apie 6,15–8,2 mlrd. eurų) PVM, taip pat pelno ir gyventojų pajamų mokesčio nesurinkimą, teigia ekspertas.
Didysis verslas Rusijoje masiskai mažina darbuotojų skaičių dėl finansinių problemų
Daugiau nei 40 proc. Rusijos įmonių yra priverstos mažinti išlaidas personalui dėl ekonomikos stagnacijos ir pajamų kritimo. Kas dešimta didelė bendrovė rengiasi atleidimams, o tokie gigantai kaip RŽD (Rusijos geležinkeliai), „Sberbank“ ir VTB jau atleidžia tūkstančius darbuotojų.
Straipsnyje pažymima, kad liepos mėnesį įmonių, mažinančių išlaidas personalui, dalis išaugo beveik dvigubai. Atleidimai jau vyksta didžiausiose struktūrose: RŽD planuoja sumažinti 15 proc. centrinio aparato darbuotojų (6 tūkst. žmonių); VTB pradėjo trumpinti 10 proc. centrinės būstinės personalo; „Sberbank“ antrąjį ketvirtį atleido beveik 2,5 tūkst. žmonių, grąžindamas darbuotojų skaičių į 2021 metų lygį.
Taip pat etatų mažinimo neatmeta IT kūrėjai, leidyklos, metalurgijos kombinatai ir regioninės statybos bendrovės.
Dėl sumažėjusios paklausos 17,5 proc. įmonių išleidžia darbuotojus į nemokamas atostogas arba perkelia juos į nevisą darbo dieną. Be to, pagrindinėmis priemonėmis išlieka įdarbinimo ribojimas ir išlaidų mokymams, komandiruotėms bei korporatyviniams renginiams atsisakymas.
Atrankos įmonės „Elektus“ generalinė direktorė Jevgenija Dvorskaja personalo atleidimą pavadino bendra tendencija Rusijoje.
„Tai susiję ne su procesais kurioje nors vienoje šakoje, o su bendru mokesčių naštos padidėjimu ir verslo bei visos ekonomikos augimo tempų lėtėjimu“, – pažymėjo ji.
Verslo aktyvumas ir lėšų stoka
Ekonomikos augimas sausio–gegužės mėnesiais siekė tik 0,3 proc. Liepos mėnesį verslo aktyvumo indeksas nukrito iki 42,4 punkto – žemiausio lygio nuo 2022 metų liepos.
Įmonių pelnas per penkis mėnesius buvo 1 proc. mažesnis nei praėjusiais metais, o atsižvelgus į inflaciją, sumažėjo 7 proc. Didelė dalis įmonių susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, o kontrahentų nemokumas tapo pagrindine verslo problema.
Anksčiau buvo pranešama, kad pagrindinis valstybinis Kremliaus bankas pradeda masinius atleidimus dėl problemų ekonomikoje.
Kadrų griūtis Rusijoje: Kremlius darbuotojų ieško tarp vaikų, kalinių ir migrantų
„Foreign Policy“ teigimu, darbo jėgos deficito Rusijoje priežastimis tapo demografinis nuosmukis, masinė emigracija prasidėjus pilno masto karui prieš Ukrainą ir šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija, tuo tarpu automatizacija ir skaitmenizacija, galėjusios kompensuoti darbo jėgos trūkumą, vystosi pernelyg lėtai. Rusijai jau trūksta nuo 1,5 iki 2,5 mln. darbuotojų, o iki 2030 metų į darbo rinką reikės pritraukti dar 10,9 mln. žmonių, daugiausia pakeisti tiems, kurie išeina į pensiją.
Ypač aštriai kadrų deficitas jaučiamas gynybos pramonėje. Vien tik kariniam-pramoniniam kompleksui trūksta 400–500 tūkst. darbuotojų, tarp kurių – daugiau nei 100 tūkst. inžinierių ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų. Tuo pačiu metu staigiai auga bepiločių orlaivių specialistų poreikis: jei dabar civiliniam sektoriui trūksta apie 14,5 tūkst. tokių darbuotojų, tai per ateinantį dešimtmetį paklausa gali išaugti iki 300 tūkst. žmonių. Be to, net Rusijos gynybos ministerija nevykdo savo pačios planų dėl dronų operatorių rengimo: 2026 metų pirmąjį pusmetį ministerija parengė šiek tiek daugiau nei 8 000 bepiločių specialistų, kas sudaro maždaug ketvirtadalį šiam laikotarpiui suplanuoto rodiklio – 34 400 žmonių.
Atsakydamas į tai, Kremlius bando išplėsti vidinius darbo rezervus. Šiam tikslui valdžia skatina jaunimą anksčiau išeiti į darbo rinką, mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose ir net palaiko siūlymus sumažinti minimalų įsidarbinimo amžių nuo 14 iki 12 metų (žingsnis, kuris gali prieštarauti JT Vaiko teisių konvencijai). Be to, Rusijoje toliau trumpinamas moterims draudžiamų profesijų sąrašas, o gynybos įmonės aktyviai bendradarbiauja su technikumais ir universitetais, rengdamos būsimus darbuotojus dar mokymosi metu.
Tiesa, ekspertai pažymi, kad šios priemonės tik iš dalies kompensuoja kadrų trūkumą ir nedidina bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Priešingai, jos gali neigiamai paveikti švietimo ir žmogiškojo kapitalo kokybę, taip pat dar labiau sustiprinti konkurenciją tarp civilinės ekonomikos ir karinės gamybos dėl tų pačių specialistų, pirmiausia informacinių technologijų srityje.
Dar vienu darbo jėgos šaltiniu Kremlius laikė kalinius, tačiau ir šis resursas beveik išsemtas. Prasidėjus pilno masto karui, tūkstančiai nuteistųjų buvo pašaukti į armiją, dėl ko kalinių skaičius šalyje mažiau nei per penkerius metus sumažėjo maždaug 40 proc. Tuo pačiu metu pati Federalinė bausmių vykdymo tarnyba taip pat kenčia nuo aštraus personalo deficito, o daugelyje regionų dėl žmonių trūkumo teko uždaryti kolonijas.
Ypatingai Maskva rūpinasi užsienio darbuotojų pritraukimu. Rusija pradėjo aktyviau verbuoti darbo migrantus ne tik iš Centrinės Azijos šalių, bet ir iš Indijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos, Bangladešo bei Šri Lankos, taip pat bando panaudoti okupuotas Ukrainos teritorijas kaip darbo jėgos šaltinį.
Tačiau ši strategija vis dažniau susiduria su vidiniu pasipriešinimu.
Po teroro išpuolio koncertų salėje „Crocus City Hall“ 2024 m. kovo mėnesį Rusijoje staigiai sustiprėjo antimigrantinės nuotaikos. Valdžia pradėjo įvedinėti vis griežtesnius migracijos ribojimus: supaprastino deportavimo procedūras, apribojo migrantų šeimų atsikėlimo galimybes, sustiprino jų įsidarbinimo ir vaikų mokymo kontrolę. Šiame fone užsieniečių, gyvenančių Rusijoje, skaičius periodu nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. sausio sumažėjo 10 proc., o statybvietėse darbo migrantų skaičius sumažėjo 15–20 proc.
Pažymima, kad priemonės, taikomos atsakant į kadrų krizę, problemą greičiau pagilina, nei ją sprendžia.„Tokios priemonės kaip ankstyvas studentų įtraukimas į darbinę veiklą, moterų vaidmens išplėtimas ir bandymai atgaivinti kalinių darbo naudojimą nedaug teprisideda prie Rusijos darbo jėgos rezervo didinimo. Vietoj to jos tik perskirsto ir taip deficitinę darbo jėgą. Maža to, bandymai vis labiau pasikliauti užsienio darbuotojais vis dažniau susiduria su nacionalistinių nuotaikų stiprėjimu ir ribojančia migracijos politika“, – rašo leidinys.
Rusija susidūrė su tiek aštriu darbo jėgos deficitu, kad tai gali stabdyti jos ekonomiką dar daugelį metų. Priežastimis tapo gyventojų senėjimas ir karas Ukrainoje, dėl kurių Rusijos Federacija straigiai praranda darbuotojus.
Analitikai mano, kad dabartinis deficitas yra struktūrinio pobūdžio ir negali būti greitai įveiktas. Problema slypi ne tik darbo jėgos praradime dėl karo, bet ir demografinėje duobėje: karta, kuri dabar turėtų dirbti pramonėje, skaičiumi yra mažesnė dėl staigaus gimstamumo nuosmukio 10-ajame dešimtmetyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
