įvykiai rusijoje

Rusija pradėjo naudoti degalų rezervus, praėjusį sekmadienį vykusiame vyriausybės posėdyje dėl vidaus rinkos aprūpinimo degalais pareiškė Vladimiras Putinas. Tuo tarpu Rusijos regionuose situacija dėl benzino ir dyzelino toliau aštrėja. Irkutsko srityje dėl degalų deficito paskelbta padidintos parengties padėtis.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką daugiabučiame name Jegorjevske, esančiame maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, žuvo šešių mėnesių amžiaus kūdikis. A. Vorobjovas teigė, kad kūdikis mirė vežamas į ligoninę. Jo teigimu, Maskvos apylinkėse elektroninėmis priemonėmis buvo numušta arba neutralizuota 60 dronų, o Dubnoje, esančioje maždaug 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Rusijoje degalų deficitas stiprėja, eilės degalinėse darosi vis ilgesnės, o rusams pastarąjį mėnesį atsirado naujas išgyvenimo klausimas – iš kur gauti degalų. Dėl benzino ir to, kas pirmas stovėjo eilėje, prieinama net iki muštynių, matyti iš viešinamų vaizdo įrašų. Šio trilerio vertas siužetas tik įgauna pagreitį – Ukraina ir toliau sistemingai naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus.

Meksikoje registruoto banko „Plata“ vienas iš įkūrėjų Olegas Tinkovas pasisakė už Europos Sąjungos vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu ir pareikalavo panaikinti jiems visas turistines vizas į ES šalis. „Visi šie vizų apribojimai – tai teisinga... Vasarą Forte dei Marmyje matau vaikštinėjančius žmones, kurie dirba gamyklose, karinėse įmonėse. Tai visiškas absurdas“, – pareiškė verslininkas interviu tinklaraštininko Iljos Varlamovo kanale.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

„Netflix“ transliacijų platforma atsidūrė naujos Ukrainos vartotojų kritikos bangos centre. To priežastimi tapo platformos sprendimas įsigyti teises transliuoti naujus Rusijos animacinio serialo „Maša ir Lokys“ sezonus. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, po šių naujienų socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ukrainiečių įrašai, kuriais raginama atšaukti prenumeratas ir primygtinai reikalaujama persvarstyti požiūrį į šią paslaugą.

Eidamas 74-uosius metus mirė buvęs Rusijos gynybos ministras ir ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas Sergejus Ivanovas, rašoma „Agentstvo“. S. Ivanovo karjeros piku tapo 2007 metai, kai žiniasklaida jį įvardijo kaip vieną iš galimų įpėdinių prezidento rinkimuose. Tačiau leidinio „Projekt“ šaltinis teigė, kad V. Putinas niekada rimtai nesvarstė jo kandidatūros. S. Ivanovas buvo keturiais mėnesiais jaunesnis už V. Putiną. Jo mirties priežastys neskelbiamos.

Rusiją užgriuvo gamtos negandos – šalyje praūžė neįprastai stiprus viesulas ir pridarė daug žalos keliuose regionuose. Stiprus vėjas, lydimas liūties ir putpelės kiaušinio dydžio krušos, plėšė pastatų stogus, griovė balkonus, vartė medžius, traiškė automobilius bei rovė elektros perdavimo linijų atramas. Sverdlovsko srityje birželio 22 d. vakare prasiautė galingas viesulas, sukėlęs didelių nuostolių.

Buvęs Rusijos televizijos kanalo „Rossija-1“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Skorobutovas interviu laidai „I grianul Grem“ papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2011 metų gauna specialiai jam montuojamas naujienų laidas. Šios laidos nepasirodo televizijos eteryje ir yra skirtos tik valstybės vadovui. Pasak D. Skorobutovo, jam dirbant kanale, šis projektas turėjo kodinį pavadinimą „Pagrindinis žiūrovas“. „Tai vyko taip.

Vladimiras Putinas pasisakė po aukščiausiojo lygio susitikimo „Rusija – ASEAN“. Savo pareiškime prezidentas, be kita ko, kalbėjo apie Sabantujaus šventimą Kazanėje bei kituose Pavolgio miestuose ir apie JAV bei Irano susitarimą. Karo Ukrainoje apskritai ir ketvirtadienį įvykusio didžiausio dronų smūgio Maskvai V. Putinas neminėjo.

2025 m. daugiau nei 1,1 užsienio piliečių gavo Rusijos vizas už deklaruojamą įsipareigojimą vadovautis „tradicinėmis vertybėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – tai nauja tendencija, atsiradusi Ukrainoje vykstančio karo metu Maskvai stiprinant antiliberalią retoriką.

Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Tatneft“ savo degalinėse įvedė degalų pardavimo ribojimus. Bendrovės karštojoje linijoje informuojama, kad limitai taikomi visose šalies degalinėse, o atsiskaitymai laikinai priimami tik grynaisiais pinigais. Tuo metu leidinys „Ostrožno, novosti“, taip pat remdamasis bendrovės karštąja linija, praneša, kad ribojimai įvesti daugelyje regionų, bet ne visuose, o vienam asmeniui parduodamų degalų kiekis priklauso nuo konkretaus regiono.

Jekaterinburge (Rusija) karo Ukrainoje dalyviui iš Permės krašto Artiomui Bučinui, apkaltintam buvusios žmonos ir jos dukters iš kitos santuokos išžaginimu bei nužudymu, teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apie kraupius Rusijos prezidento Vladimiro Putino į karą Ukrainoje paleisto kalinio nusikaltimus portalui E1 pranešė šaltinis teisėsaugoje. Tragedija įvyko 2024 metų rugpjūčio 28 dieną Čusovojuje. 26 metų moters ir jos 7 metų dukters kūnai buvo rasti tik kitą dieną.

Pamaskvės Balašichoje, Aviatorių mikrorajone, ankstyvą birželio 9-osios rytą sprogo automobilis, pranešė vietos „Telegram“ kanalai „Balašicha rulit“ ir „Shot“. Galingas sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai vairuotojas įsėdo į „BMW X3“ ir pradėjo važiuoti iš stovėjimo aikštelės, matyti vaizdo įraše, kurį paviešino Ukrainos monitoringo kanalas „Exilenova+“. Vairuotoją spėta ištraukti gyvą iš degančio automobilio, tačiau jo išgelbėti nepavyko. Kas tiksliai sėdėjo prie vairo, kol kas neskelbiama.

Maskvos sritis, sekdama paskui Sankt Peterburgą, Krymą, Belgorodo ir Kursko sritis, susidūrė su degalų tiekimo sutrikimais. Dėl to vietinėse degalinėse pradėti įvesti pardavimo ribojimai. Pavyzdžiui, tinklas ORTK nuo gegužės 30 dienos į vienas rankas išduoda ne daugiau kaip 60 litrų benzino ir ne daugiau kaip 100 litrų dyzelino, rašoma „The Moscow Times“. Ribojimai galios, „kol pas mus nusistovės situacija, iki atskiro nurodymo“, skelbiama pranešime.

Rusijos teismas skyrė ilgų metų laisvės atėmimo bausmę Europos Sąjungos piliečiui, atvykusiam į šalį aplankyti ligonio artimojo. Pskovo srities teismas uždarame posėdyje pripažino 48 metų Michailą Loščininą, turintį Rusijos ir Belgijos pilietybes, kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir skyrė jam 16 metų griežtojo režimo pataisos kolonijoje, skelbiama „Astra“. M. Loščininas pripažintas kaltu dėl „finansinės pagalbos teikimo užsienio valstybės atstovams, pripažintiems Rusijos Federacijos priešais“. ...

NATO ir Švedija spartina Gotlando salos militarizaciją, siekdamos sustiprinti Baltijos regiono gynybą nuo galimos Rusijos grėsmės. Baltijos jūros viduryje esanti sala, nutolusi maždaug 300 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities, aljanso karinių planuotojų laikoma strategiškai itin svarbia teritorija, kurios kontrolė galėtų lemti jėgų balansą visame regione. Praėjusią savaitę Gotlande baigėsi pirmosios NATO koordinuotos karinės pratybos nuo Švedijos įstojimo į aljansą 2024 metais.

Didieji Rusijos makaronų gamintojai – „Rollton“ ir „Baisad“ – drastiškai sumažino baltymų kiekį savo produkcijoje. Kaip rašoma „The Moscow Times“, bendrovės taip bando sutaupyti žaliavų sąskaitą. Standartiniu laikomas 13,5–14 gramų baltymų kiekis 100 gramų makaronų, tačiau dabar gamintojai šį rodiklį sumažino iki 10–12 gramų. Pirkėjai jau pasiskundė dėl kokybės pablogėjimo: dėl mažo baltymų kiekio makaronai blogiau išlaiko formą ir ištyžta.

Kremlius koordinuoja didelio masto hibridines operacijas visoje Europoje, kurių tikslas – diskredituoti Ukrainą ir kurstyti vidinius konfliktus Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

 Pagal Rusijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą ambicingą planą, prie kovos su Ukrainos dronų atakomis galėtų prisijungti šalies bankų padaliniai ir jų darbuotojai. Pagal antradienį trečiuoju ir paskutiniuoju svarstymu priimtą įstatymo projektą, bankai padengtų elektroninių trukdžių sistemų įrengimo savo patalpose išlaidas, o atrinkti darbuotojai taip pat numušinėtų atskrendančius dronus.

„The Guardian“ interviu su keliais Vladimiro Putino aplinkos žmonėmis, verslo atstovais bei Vakarų žvalgybos pareigūnais atskleidžia, kad Rusijos vadas yra izoliuotas, o jį supantis elitas sparčiai nusivilia tiek stringančiu karu Ukrainoje, tiek ekonominiu nuosmukiu šalyje. Nors baimės dėl artėjančio perversmo yra perdėtos, V. Putinas neabejotinai žengia į sudėtingiausią savo ilgo valdymo laikotarpį. „Šiais metais elito nuotaikose tikrai įvyko lūžis.

Po Vladimiro Putino pareiškimo apie raketos „Sarmat“ bandymus, Rusijos gynybos ministerija paviešino šio paleidimo vaizdo įrašą. Vaizdo medžiagoje vadovavimo centre matoma suvyniota Mobilizacijos organų specialistų kvalifikacijos kėlimo karinio instituto (VIPKSMO) vėliava. Ši įstaiga buvo išformuota dar 2011 metais. Detalės rodo, kad suvyniota vėliava vaizdo įraše yra už stiklo, dešinėje nuo „Kovos posto Nr.

Rusijos kalėjime atsidūręs 25-erių Estijos pilietis Danilas, kuris žiemą per užšalusį Peipaus ežerą pabėgo į Rusiją prašyti prieglobsčio, pranešė apie patiriamą prievartinį gydymą ir brutalias kalinimo sąlygas. Apie tai skelbia leidinys „Mediazona“, gavęs vyro laišką iš Pskovo tardymo izoliatoriaus. Danilas ir kitas estas, 42-ejų Rando, sieną neteisėtai kirto sausio pabaigoje–vasario pradžioje.

Nepaisant visų Rusijos ekonominių problemų, Kremliaus valdovui buvo parodytos „spalvotos skaidrės“, kuriose piešiama visai kita realybė. Rusijos ekonomikos augimo tempai pralenkė JAV rodiklius, trečiadienį susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas.  „Nepaisant visų šių išorinių iššūkių, sankcijų spaudimo, <...> mūsų ekonomika pasirodė labai gerai“, – V. Putinui sakė M. Rešetnikovas, rodydamas jam spalvotas skaidres.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai baigė galioti paskutinė Rusijos ir Jungtinių Valstijų sutartis, ribojusi abiejų šalių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių, Rusija antradienį išbandė naują tolimojo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolines galvutes. Vasarį pasibaigus vadinamosios Naujosios START sutarties galiojimui, dvi didžiausios pasaulio branduolinės galios oficialiai buvo atleistos nuo daugybės apribojimų.

Gegužės 4-osios naktį Maskvą atakavo bepiločiai orlaiviai. Rusijos OSINT kanalas „ASTRA“ praneša apie apgadintą daugiaaukštį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje. Kanalo duomenimis, ši vieta yra už 6 km nuo Kremliaus, kur ruošiamasi itin kukliam gegužės 9-osios parado šventimui. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad numanomas dronas rėžėsi į vieną iš butų dangoraižyje. Butas buvo faktiškai sunaikintas, išgriuvo dalis jo sienų.

Rusijos televizijos visiškai nutylėjo apie ekologinę katastrofą Tuapsėje. Rusijos gyventojams nebuvo pranešta nei apie naftos produktų nuotėkį į upes ir Juodąją jūrą, nei apie toksinių medžiagų išmetimą po gaisrų terminale, nei apie „naftos lietų“, sukėlusį masinę paukščių žūtį, „The Moscow Times“ cituojami „Možem objesnit“ apžvalgininkai.

Maskvos valstybiniame universitete (MVU) baigtas formuoti uždaras centras, kurtas specialiai MVU Dirbtinio intelekto instituto direktorei Katerinai Tichonovai, Vladimiro Putino dukrai. Dabar K. Tichonova kontroliuoja moderniausią Rusijos švietimo, tyrimų ir dirbtinio intelekto (DI) plėtros dalį.

Rusija oficialiai įvardijama kaip pagrindinė NATO grėsmė, o Aljansas prognozuoja tolesnį Kremliaus karinės mašinos stiprinimą. NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu „RBC-Ukraine“ metu pabrėžė, kad Maskvos ambicijos neapsiriboja vien Baltijos šalimis. „Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės tęsiasi ir jos tęsis toliau.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Čiukotkoje (Rusija) vienas didelis obuolys kainuoja 300 rublių (apie 3 eurus), o kilogramas atsieina maždaug 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų), nepaisant to, kad Rusijos valdžia priėmė įstatymą dėl šiaurinio tiekimo, kuris turėjo sumažinti produktų kainas, pareiškė vicepremjeras ir prezidento įgaliotinis Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijus Trutnevas. „Pasakius sąžiningai, tokia kaina – daranti įspūdį.

Rusijoje tęsiasi mįslingų mirčių virtinė, apėmusi aukščiausio lygio vadovus ir verslininkus netrukus po karo su Ukraina pradžios. Pranešama apie dar vieną tragišką incidentą, kurio metu žuvo jau 20-asis įtakingas verslo atstovas nuo invazijos pradžios. Netoli Volgogrado, žvejybos Volgos upėje metu, nuskendo 42 metų Sergejus Loitneris.

Rusijos sostinę ir Maskvos sritį užklupo stipri pūga, dėl kurios regione paskelbtas „oranžinis“ orų pavojaus lygis. Sinoptikų duomenimis artimiausiomis dienomis prognozuojami gausūs krituliai, daugiausia šlapdriba, bei stiprus vėjas, sukeliantis chaosą transporto sistemoje. Sinoptikai įspėja, kad artimiausią parą situacija gali dar labiau prastėti. Numatoma, kad snygis tęsis dar tris dienas, nors vėliau jo intensyvumas turėtų mažėti.

Rusijoje vis gausėja viešų pasisakymų dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje. Be to, kad pats Vladimiras Putinas pripažino, jog ekonomikos rodikliai nėra geri, vis dažnėja vieša kritika valdžiai dėl emocinės ir ekonominės būklės. Prieš kelias savaites Rusijos karą palaikantis tinklaraštininkas Vitalijus Voronovas išreiškė kritiką dėl aiškios Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategijos nebuvimo ir Rusijos valdžios veiksmų karo prieš Ukrainą metu.

Nepaisant Ukrainos karo ir Vakarų sankcijų, Rusijos milijardieriai, anot žiniasklaidos, tapo dar turtingesni. 155 turtingiausių šalies žmonių turtas pernai išaugo 11 proc. iki rekordinių 696,5 mlrd. dolerių (653,3 mlrd. eurų), ketvirtadienį pranešė žurnalas „Forbes Russia“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Turtingiausi rusai, kurių gerovė tradiciškai kyla iš šalies gamtinių išteklių, pasipelnė iš išaugusių žaliavų kainų.

Rusija klastoja ekonominius statistinius duomenis, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus, kad jos ekonomika atlaikė sankcijas ir dideles karines išlaidas, duodamas balandžio 20 d. pasirodžiusį interviu dienraščiui „The Financial Times“ teigė Švedijos karinės žvalgybos vadovas Tomas Nilssonas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „The Kyiv Independent“. Šis vertinimas pateikiamas tuo metu, kai Maskva gauna didesnių pajamų iš prekybos nafta, susijusių su JAV ir Izraelio pradėtu karu prieš I...

Rusijoje daugeliui ekonomikos sričių stagnuojant fiksuojamas staigus laidojimo paslaugų bendrovių skaičiaus augimas. Tai vyksta Rusijos kariuomenei patiriant rekordinius nuostolius kare Ukrainoje. 2026 metų pirmąjį ketvirtį Rusijoje buvo įregistruotos 524 naujos įmonės ritualinių paslaugų ir laidotuvių organizavimo srityje, o tai yra 37,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, rašoma „The Moscow Times“. Servisas „Kontur.

Rusijos valdžia įprasta maniera pradėjo ruošti dirvą: gegužės 9-osios paradas arba trumpinamas, arba visai atšaukiamas – tačiau, žinoma, niekas tiesiogiai to nepasakys, pažymima „Pravda Heraščenka“. Vietoj to naudojamos atsargios formuluotės apie „saugumo priemones“, „formato keitimą“ ir „regioninius ypatumus“. Paprasčiau tariant: paradas tarsi yra, bet jo kaip ir nėra. Nes garsiai įvardyti tikrąsias priežastis reikštų pripažinti akivaizdžius dalykus.

Prie Anapos krantų Juodojoje jūroje (Rusija) užfiksuota ekologinė nelaimė – neaiškios kilmės naftos produkto dėmė antradienį išsiplėtė ir viršijo 200 kv. km plotą. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, teršalų masyvas dėl vėjo suskilo į kelias dalis, o dalis jų juda gamtos draustinio „Utriš“ link. Ekologų grupės „Prozračnyj mir“, vadovaujamos Aleksejaus Knižnikovo, analizė rodo, kad teršalai pasklido po pakrantės zoną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė susirūpinimą dėl šalies ekonomikos sulėtėjimo ir paragino imtis priemonių paskatinti augimą, kurį stabdo daugiau nei ketverius metus trunkantis Ukrainos puolimas ir Vakarų sankcijos.  Didžiulės Kremliaus išlaidos karui paskatino augimą, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją, ir padėjo Rusijai paneigti ekonomikos žlugimo prognozes.

Rusijos nuomonės formuotoja Viktorija Bonia socialiniame tinkle „Instagram“ išplatino aštrų, 18 minučių trukmės vaizdo kreipimąsi į Vladimirą Putiną. Įraše, kuris jau sulaukė daugiau nei 535 tūkst. patiktukų, moteris rėžė tiesiai: Rusijos žmonės, tinklaraštininkai, artistai ir net gubernatoriai jo tiesiog bijo. V. Bonia pabrėžė, kad tarp tautos ir V. Putino iškilo „didžiulė siena“, o šalies vadovui niekas nedrįsta pasakyti tiesos.

Sankt Peterburgo Maskvos geležinkelio stotyje veikianti veidų atpažinimo sistema roko muzikantą palaikė Ukrainos žurnalistu Dmytro Gordonu. Rusijoje šis žurnalistas už akių yra nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme kolonijoje. Policijos pareigūnai Sankt Peterburge sulaikė roko muzikantą, grupės „Laisvė svarbiau už madą“ (Svoboda važneje mody) lyderį Dmitrijų Galiaminskichą, kurį veidų atpažinimo sistema supainiojo su ukrainiečiu D. Gordonu.

Mokslo centre „Signal“, kuris 2010 metais buvo įkurtas Vladimiro Putino nurodymu, dirba 500 žmonių, rodo organizacijos darbuotojų sąrašas, kurį gavo „Projekt“. Tarp centro padalinių yra keturi mokslinių tyrimų skyriai, vienas mokslo-gamybos skyrius bei klinikinių tyrimų ir bandymų skyrius.

Chabarovsko krašte, Komsomolske prie Amūro (Rusija), sekmadienį kilo masinis darbininkų iš Kinijos protestas. Dešimtys vyrų, dirbančių bendrovės „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklos (NPG) rekonstrukcijoje, išėjo į gatves reikalauti nesumokėtų atlyginimų. Tai jau antras kartas per pastaruosius šešerius metus, kai šiame objekte dirbantys Kinijos piliečiai rengia protesto akcijas dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Darbininkų šauksmas: „Putinai, padėkite“ Sekmadienį po 10 val.

Rusijos valdžios bandymai suformuoti paklausą skrydžiams iš Maskvos į Šiaurės Korėją nebuvo sėkmingi: reisų užpildymas pasirodė esąs kritiškai mažas, o tai lėmė jų skaičiaus mažinimą, rašo „Kommersant“. Tiesioginius skrydžius į Pchenjaną vykdo oro linijų bendrovė „Nordwind“. Juos subsidijuoja Rusijos vyriausybė – praėjusiais metais tam buvo skirta 120 mln. rublių (apie 1,21 mln.

Rusijos valdžia atšaukė oro pajėgų pasirodymą Pergalės parade Maskvoje bei Sankt Peterburge ir svarsto apie antžeminės dalies perkėlimą arba atšaukimą. Apie tai sekmadienį laidoje „Solovjov LIVE“ papasakojo „Z tinklaraštininkas“ Ilja Tumanovas, rašo „Telegram“ kanalas „Možem objesnit“. Sprendimas atšaukti arba perkelti renginį gali būti priimtas dėl naujų Ukrainos raketų, galinčių pasiekti Maskvą per 10–30 minučių.

Rusija, įgyvendindama federalinį projektą „Kosmoso mokslas“, sieks Mėnulyje sukurti savo „suverenias teritorijas“. Tai Rusijos mokslų akademijos (RMA) prezidiumo posėdyje pareiškė akademijos viceprezidentas Sergejus Černyševas. „Mėnulio programa leis Rusijai išlikti tarp pirmaujančių kosminių valstybių, aktyviai įsisavinančių Mėnulį. Ji suteiks naujų žinių bei technologijų, o galiausiai leis išskirti suverenias Rusijos teritorijas Mėnulio paviršiuje“, – teigė S. Černyševas.

Aleksejaus Navalno komanda pernai paskelbė tyrimą apie Rusijos gynybos pramonės holdingo „Vertolioty Rosiji“ vadovą Nikolajų Kolesovą – valdininką, kuris daugiau nei 13 metų praleido valstybės tarnyboje gynybos pramonės srityje. Nustatyta, kad N. Kolesovo šeima ir su juo susiję asmenys valdo penkias vilas Ispanijos Palma de Maljorkoje, rūmus Jaltoje, nekilnojamąjį turtą Dubajuje, taip pat du lėktuvus ir sraigtasparnį.

Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas pareiškimai apie Rusijos įvykdytus puolimus prieš mažiausiai 19 šalių, „neskaitant“ Afrikos valstybių, sukėlė įtūžį Rusijos Valstybės Dūmų pirmininkui Viačeslavui Volodinui.