Tokia sunki situacija pirmiausia susijusi su Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiais Rusijos naftos perdirbimo įmonėms. Kai kuriuose regionuose degalų trūksta net greitosios pagalbos ir ugniagesių automobiliams. Virtinėje subjektų apie darbo stabdymą pranešė šiukšliavežių operatoriai ir maršrutiniai taksi.
„Greitosios pagalbos mes taip ir nesulaukėme“
Situacija Užbaikalės krašte peraugo į visavertę krizę: regiono valdžia oficialiai patvirtino, kad Čitoje ir apygardose visiškai išnyko AI-95 markės benzinas, o už krašto sostinės ribų neįmanoma rasti AI-100. Birželio 27 d. vietos valdžia įvedė padidintos parengties režimą.
Paskutiniame krašto ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo komisijos posėdyje valdininkai nustatė prioritetinių degalų vartotojų sąrašą. Į jį patekto skubaus reagavimo tarnybos – greitoji pagalba, ugniagesiai, Nepaprastųjų situacijų ministerijos (MČS) padaliniai, teisėsaugos institucijos, avarinės ir dispečerinės tarnybos. Tik po jų sąraše seka eiliniai piliečiai, komunalinių paslaugų įmonės, maisto tiekimo organizacijos ir „kitos vartotojų kategorijos“.
„Sąrašas lieka sąrašu, o greitoji pas mus taip ir neatvažiavo. Mano vyras, sergantis diabetu, prieš penkias dienas įkrito į komą, ir aš pati jau nebegalėjau jo išvesti iš šios būsenos, negalėjau suleisti gliukozės dėl blogų venų. Prasidėjo traukuliai, jis prarado sąmonę“, – pasakoja Viktorija, vieno iš kaimų Užbaikalės pietryčiuose gyventoja (mūsų pašnekovų vardai pakeisti saugumo sumetimais). – Greitąją mes visada kviečiame tik kraštutiniu atveju, nes laukti tenka po dvi ar tris valandas net labai ekstremaliose situacijose. Pas mus rajone net greitosios pagalbos stoties nėra – važiuoja iš centrinės rajono ligoninės. Šį kartą aš jų apskritai nesulaukiau. Po poros valandų dispečerė pasigailėjo ir prisipažino – sako, ieškokite mašinos patys, mes benzino neturime. Iki ligoninės – 90 kilometrų. Aš pėsčiomis nuėjau 15 kilometrų iki gretimo kaimo, kad vyro draugas jį nuvežtų. Atgaivino, bet kol kas neaišku, kaip daugiavalandinė koma atsilieps jo būklei. Kokį nors insultininką tikrai jau būtume praradę. Taigi šie sąrašai nieko nesprendžia – benzino tiesiog nėra.
„Gyventojams rekomenduojama apriboti judėjimą automobiliais regiono teritorijoje ir už jos ribų“, – pranešė krašto administracija.
Tačiau užuot sumažinęs įtampą, šis pareiškimas tik sugriežtino ažiotažą.
„Mes stovime eilėse po 12 valandų ir ilgiau, įsipilame savo 15 litrų. Ir paslapčiomis tempiame kanistrą, kad dar 15 litrų įpiltume. Dabar tai pradėjo stebėti. O kaip kitaip? Jei anksčiau mano vaikai važiuodavo autobusu į būrelius ir sporto salę, tai dabar šie kalės vaikai uždarė dalį maršrutų, ir aš turiu išvežioti šeimą pats. Man šitų 15 litrų dienai neužtenka, — cituojamas Čitos gyventojas Nikolajus. – Pačiam reikia į darbą pakraštyje važinėti, ten nuo gimimo jokio maršruto nebuvo. Kuo mes turime pakeisti mašiną, jei jie tik mažina maršrutus, o ne įveda naujus?“
Dalį sumažinimų valdžia anonsavo iš anksto, tačiau, vietinių teigimu, daugelis maršrutų buvo atšaukti be įspėjimo. Taip Borzios apygardos administracija pranešė apie miesto autobusų eismo tvarkaraščio mažinimą 3-uoju ir 4-uoju maršrutais, priežasties slėpti nebuvo prasmės – dyzelino deficitas.
„O mūsų reisas iki Ugdano buvo atšauktas be jokių skelbimų. Aš tiesiog negalėjau vakare išvažiuoti namo. Nakvojau stotyje kaip benamis. Ir bilietai pabrango – 10–20 rublių (apie 0,11–0,22 euro). Dabar 17 kilometrų kelionė kainuoja 80 rublių (apie 0,87 euro). Kur tai darbininkui su 37 tūkstančių (apie 403 eurų) alga, kuriam dar šeimą maitinti? – piktinasi Aleksejus. – Ir nevažiuoti aš negaliu: mano kaime darbo apskritai nėra. Pasisekė dar, kad šiukšles kol kas išveža.“
Dėl degalų trūkumo regionas atsidūrė ant sanitarinės katastrofos ribos. Dar birželio 25 d. regioninis komunalinių atliekų tvarkymo operatorius „Oleron+“ paskelbė apie laikiną šiukšliavežių darbo stabdymą iškart keturiuose krašto rajonuose – Černyševsko, Sretensko, Gazimuro Zavodo ir Krasnokamensko. Įmonė tiesiogiai nurodė degalų nebuvimą.
„Iš tikrųjų jau savaitę neišveža. Šiukšlės guli kiemuose, pūva, žiurkės, benamiai šunys. Kiek truks tas „laikinai“? Jei dar mėnesį, mes čia padvėsim nuo kvapo, – sako Krasnokamensko gyventoja Jekaterina. – Turizmo sezonas irgi sužlugo. Niekas nevažiuos prie ežerų be degalų atsargų. O žmonės realiai šturmuoja degalines, kad gautų savo nelaimingus 15 litrų.“
Čitos gyventojai pasakoja, kad „Rosneft“ degalinėse jau ne kartą prieita iki muštynių, o vietas eilėje pradėta pardavinėti.
– Apvažiavimo plente, prie Smolenkos, eilė prie „Rosneft“ dabar ne mažesnė nei trys kilometrai. Ir tai dar ne pati populiariausia degalinė. Užsiimame nuo ketvirtos-penktos ryto. Jei atvažiavai darbo dieną aštuntą – likai be benzino, – pasakoja pardavėjas iš Čitos Grigorijus. – Išvakarėse degalinę Pesčankoje tiesiog šturmavo. Nuo VAI (Karinės automobilių inspekcijos) pastato pusės prasidėjo kažkoks susistumdymas, po to jau tikros muštynės. Tai yra, tau negana to, kad gali negauti degalų, tave dar ir sumušti gali. AI-92 jau kainuoja 75 rublius (apie 0,82 euro) už litrą „Neftemarket“ degalinėse. „Rosneft“ jis kokiais dešimčia rublių pigesnis, bet ten eilės neišstovėsi – arba mokėk už vietą. Dabar pokalbių grupėse jau pasirodė skelbimų: vietą pirmajame automobilių dvidešimtuke parduoda už 800 rublių (apie 8,72 euro).
Čitos „Telegram“ kanaluose birželio 28 d. paplito vaizdo įrašas, kuriame apie savo patirtį įsigyjant benziną pasakoja viena iš vietos gyventojų: „Visiems labas rytas! Pusantros paros aš jau stoviu prie „Rosneft“, kuri yra pas mus Ugdane. Vakar aš taip ir nenuvažiavau iki degalinės, nes tiesiog prieš pat posūkį ties mumis sustojo eilė, ir mes tiesiog jau nebevažiavome namo, nes čia jau principo reikalas. Su karštu baku parą prastovėti – jau nusprendėme nakvoti ir pasilikti, kad šiandien ryte bent jau užsipiltume pirmi. Ir eilė nemažėja, man atrodo, ji tik dar labiau didėja“.
Bandydami apeiti griežtus limitus, automobilių savininkai griebiasi bet kokių gudrybių.
– Srautas didelis, degalinių darbuotojai nespėja visko kontroliuoti. Kai kur jau priima tik grynuosius, nes itin gudrūs vairuotojai pylė benziną į kanistrus, paslėptus bagažinėje, — pasakoja Grigorijus. – Bet tai didelė rizika. Mano akivaizdoje vieną tokį sumušė žmonės, stovėję iš paskos eilėje. Jis šaukė, kad jam reikia važiuoti į Kurumkaną pas sergančią motiną. O tai tūkstantis kilometrų. Jam mažiausiai šimto litrų reikia, o kelyje arba tuščios degalinės, arba milžiniškos eilės. Iš vienos pusės, gaila žmogaus, iš kitos – visų jau nervai pakrikę.
„Pastatysime biotualetus vairuotojams eilėje“
Staigiausias benzino kainų šuolis įvyko Rusijos aneksuotame Kryme. Tai konstatuoja net provariustiški kalbėtojai.
„100 procentų benzino pabrangimas Kryme. Vakar Sevastopolio gubernatorius Razvožajevas paskelbė apie benzino pardavimą pagal QR kodus. Šiandien sevastopoliečiai dalijasi kainų nuotraukomis. Galiausiai, dėl logistikos problemų benzinas pusiasalyje pabrango 100%“, – savo „Telegram“ kanale rašo prokremliškas politologas Jurijus Barančikas.
Sibere irgi rekordinės degalų kainos užfiksuotos Irkutsko srityje. „Krajsneft“ degalinėse benzino litro kaina siekia 121 rublį (apie 1,32 euro).
„Tai už 98-ąjį. 92-asis kainuoja 78 rublius (apie 0,85 euro). Per savaitę beveik 10 rublių pabrango. Bet daugelis pasiruošę pirkti net tokiomis kainomis, tik benzino vis tiek nėra. Jei atvažiavai po devintos ryto – degalinė jau tuščia. Aš prieš dvi dienas prastovėjau eilėje prie „Rosneft“ 12 su puse valandos, kad įsipilčiau nelaimingus 15 litrų, – pasakoja Irkutsko gyventojas Sergejus. – „Krajsneft“ ir OMNI degalinėse fiziniams asmenims apskritai neparduoda – dirba tik su juridiniais asmeniais. „Gazpromneft“ benzino nėra visiškai, tik dyzelinas.
Net vėlyvą sekmadienio vakarą eilės prie tų degalinių, kur benzinas parduodamas fiziniams asmenims, nusidriekdavo keturis kilometrus, sako Sergejus.
„Paskutinę tokią eilę mačiau šiandien – nuo stotelės „Mikrorajon Bajkalskij“ prie prekybos centro „Cvetnoj park“ iki degalinės po tiltu. Posūkyje prie degalinės ji išsišakojo iškart į kelias atšakas. Vienas neatsargus žodis, kažkas nusprendė, kad kitas pažeidė eilę, – ir vėl muštynės, — pasakoja Sergejus. – O degalinėje prie Uzlovaja stoties mašinos stovėjo iškart iš dviejų pusių – ir iš Traktovaja, ir iš Olego Koševojo gatvės.
Irkutsko meras Ruslanas Bolotovas pažadėjo degalinėse pastatyti biotualetus žmonėms, stovintiems eilėse prie benzino, pažymėdamas, kad tai turėtų „sumažinti nepatogumus“. Be to, jis paragino miesto organizacijų vadovus pagal galimybes perkelti darbuotojus į nuotolinį darbą dėl degalų deficito.
Šeštadienį, birželio 27 d., pasak „Sibir.Realii“ pašnekovų, benzino nebuvo nė vienoje degalinėje palei trasą R-255 „Sibir“.
„Dyzelį palei trasą parduoda, benzino – ne. Vienintelė degalinė išvažiavime iš Irkutsko, kur jo buvo, atsidūrė eilėse iš dviejų pusių. Buvo neaišku net, iš kurios pusės prie jos rikiuotis, – sako Svetlana. – Mes tiesiog atšaukėme kelionę. O jeigu kam nors tikrai skubiai reikia važiuoti?“
Sekmadienį Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas kreipėsi vaizdo įrašu dėl degalų deficito ir pripažino, kad benzino trūkumas regione jau viršijo 80 proc., „kas kelia rimtą susirūpinimą“.
„Mūsų duomenimis, iš 11 kompanijų, kurios anksčiau pirko degalus per prekių ir žaliavų biržą… Šiandien ši galimybė išjungta. Mums reikia kompensuoti šį degalų deficitą sąskaita, bent jau mes siūlome, „Rosneft“ sąskaita. Pirmiausia reikia sudaryti papildomus susitarimus, kad nepriklausomų kompanijų infrastruktūra būtų naudojama degalų pardavimui iš papildomų „Rosneft“ tiekimų“, – pareiškė Kobzevas.
Ekspertų nuomone, gubernatoriaus kreipimasis vargu ar galės greitai pakeisti situaciją.
„Pagrindinius Tolimųjų Rytų ir Sibiro poreikius dabar užtikrina viso labo keturios palyginti nedidelės naftos perdirbimo įmonės. Tolimuosiuose Rytuose tai Komsomolsko naftos perdirbimo gamykla (NŪG), kurios pajėgumas 8 mln. tonų per metus, ir Chabarovsko NŪG NNK, kurios pajėgumas apie 5 mln. tonų. Trūkstami kiekiai atkeliauja iš Irkutsko srities (Angarsko naftos chemijos kompanija) ir Krasnojarsko krašto (Ačinsko NŪG), kuriems vienu metu tenka aprūpinti ir Sibirą, kadangi Omsko NŪG pajėgumai didele dalimi perorientuoti tiekimui į vakarinius Rusijos regionus, – aiškina vienos iš Irkutsko aukštųjų mokyklų ekonomikos profesorius Aleksejus Semionovas. – Patys Tolimieji Rytai apsirūpinti degalais negali: naftos perdirbimo pajėgumų deficitas siekia beveik 50 proc. Todėl maždaug pusė Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje suvartojamų degalų pristatoma geležinkeliu iš Sibiro. Bet dabar ir Sibiro pajėgumai vis labiau dirba šalies vakarams.
Tolimųjų Rytų regionų valdžia degalų deficito neneigia, tačiau, pasak vietos gyventojų, jo mastus iš esmės sumenkina.
Chabarovsko krašto vyriausybė pareiškė, kad benzino AI-92 ir AI-95 tiekimo sutrikimai palietė tik tris savivaldybes – Vanino, Sovetskaja Gavano ir Ulčių rajonus. Gubernatorius Dmitrijus Demešinas pranešė, kad be degalų lieka apie 40 proc. krašto degalinių, o valdžia jau sudarė sutartis dėl papildomų 600 tonų degalų tiekimo.
Tačiau regiono gyventojai situaciją apibūdina kaip kur kas sunkesnę.
„Chabarovske mažiausiai pusė degalinių tuščios, – pasakoja Chabarovsko gyventojas Anatolijus. – Solnečnyj ir Verchnebureinsko rajonai apskritai liko be degalų – nei benzino, nei dyzelio. Giminaitis skambino iš ten apimtas siaubo: gyventojai patys gynė gyvenvietę nuo miško gaisro. Maža to, kad niekas nerausė priešgaisrinių tranšėjų, tai dar ir technika neatvažiavo – pasakė, nėra kuo. Pirmą kartą girdžiu, kad ne inteligentija, o paprasti darbininkai pradėtų keikti viršūnę. Kur beužeisi – valgykla, parduotuvė, kirpykla – visur kalbama tik apie tai. Televizorius jau neveikia.“
Kai kuriuose regionuose valdžia oficialiai neįvedė apribojimų degalų pardavimui ir teigė, kad situacija išlieka kontroliuojama. Tačiau praktikoje benzinas ten taip pat tapo deficitu. Taip Tulos srityje gubernatorius Dmitrijus Miliajevas anksčiau nepalaikė siūlymo apriboti degalų išdavimą, tačiau jau iki savaitės pabaigos gyventojai pranešė apie daugiavalandines eiles degalinėse, draudimą parduoti benziną į kanistrus ir neoficialų limitą – ne daugiau 20 litrų į vienas rankas. „Užsipilti neįmanoma, oficialių apribojimų nėra. Aš apvažiavau daug degalinių, išnaudojau visą benziną ir galiausiai palikau mašiną“, – papasakojo Tulos gyventoja leidiniui „Ostoryžno, novosti“.
„The Washington Post“ ekspertai patvirtina, kad „Ukrainai aktyvinant smūgių dideliais atstumais sudavimą“ Rusijoje stiprėja įtampa. Leidinio pašnekovas, Maskvos verslininkas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pareiškė, kad aneksuotame Kryme prasideda panika: „Visi nori išvažiuoti pėsčiomis arba dviračiu, bet kokiu prieinamu būdu. Bus problemų su maistu“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O jeigu nesistengia, tai baudžiauninkams taip ir reikia.
