infarktas

„Viskas prasidėjo staigiai – atsirado didžiulis spaudimas, plėšimas krūtinėje“, – dramatišką akimirką, kai darbo metu netikėtai smogė infarktas, prisimena Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas. Ši sukrečianti asmeninė patirtis Lietuvos ligoninių asociacijos vadovui tapo dar vienu tvirtu įrodymu, kodėl būtinosios sveikatos paslaugos privalo išlikti ir regionuose. Ligoninės vadovui sveikata sunegalavo liepos pabaigoje.

Kardiologai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – pacientai paprastai cholesterolio nejaučia, tad per daug nesuka galvosi ir pas gydytojus neskuba. Deja, pirmas jo padidėjimo simptomas kitą kartą gali būti negailestingas – ištikęs infarktas. „Kai cholesterolis pasireiškia katastrofa, tada jau būna per vėlu“, – konstatavo Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė.

Ištikus ūminiam miokardo infarktui – tris kartus ištikusi klinikinė mirtis, dešimt defibriliacijos šokų ir kova už gyvybę, kai kiekviena sekundė tampa lemtinga. Prienų ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos medikai pasidalijo neeiline sėkmingo gaivinimo istorija, kuri baigėsi tuo, ką patys vadina didžiausia pergale – pacientas į ligoninę pristatytas sąmoningas.

2024 metais garsų Jungtinės Karalystės televizijos laidos „Bargain Hunt“ ekspertą Johną Cameroną prieš pat filmavimą ištiko infarktas. Šis sukrečiantis įvykis plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, o pats vyras po atsistatymo ne kartą pabrėžė, kaip svarbu rūpintis savo sveikata ir gebėti laiku atpažinti infarkto simptomus. BBC One kanale rodomoje laidoje „Bargain Hunt“ Johnas Cameronas padeda mėgėjų komandoms ieškoti paslėptų vertybių ir antikvarinių radinių.

Neseniai dainininkės Eglės Jakštytės šeimą sukrėtė nelaimė – jos mylimą tėvelį ištiko infarktas. Apie šiuos skaudžius išgyvenimus moteris atsivėre socialiniuose tinkluose. Įrašu apie nelaimę ji pasidalijo Instagram. Atsivėrė apie nelaimę šeimoje Instagram tinkle ji papasakojo apie skaudų įvykį ir neslėpė, kad pastarosios savaitės buvo itin sunkios. Anot jos, tėvelis šiuo metu sveiksta. Eglė rašė: „Prieš dvi savaites atrodė, kad pasaulis trumpam sustojo.

Italijoje, netoli Bibionės kurorto, įvyko sukrečianti tragedija. Po maudynių jūroje staiga mirė 76 metų turistas iš Slovakijos. Jo žmona, pamačiusi gelbėtojų iš jūros ištrauktą vyro kūną, patyrė infarktą ir kritinės būklės buvo išskraidinta į ligoninę, rašo fakt.pl. Apie nelaimę pranešė Italijos laikraštis „Corriere del Veneto“. Vieną nelaimę iškart sekė kita Nelaimė įvyko šeštadienį, liepos 11-ąją, apie vidurdienį Piazzale Zenith paplūdimyje Bibionėje.

Naujausia Europos kardiologų draugijos palyginamoji širdies ir kraujagyslių ligų statistikos apžvalga rodo, kad Lietuva Europos bendrijoje išsiskiria ne tik ligų našta, bet ir platesniais širdies sveikatai svarbiais veiksniais – trumpesne gyvenimo trukme aukštas pajamas turinčių šalių grupėje, didesniu miesto kelių transporto triukšmo poveikiu, žemesne šviežių vaisių pasiūla.

Širdies smūgiai dažnai siejami su vyresniu amžiumi, tačiau realybė gali būti kur kas grėsmingesnė net ir jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms. Būtent tai patyrė 32-ejų Ryanas Mickleburghas, kuris per treniruotę sporto salėje nepastebėjo pavojingų ženklų ir juos palaikė įprastu raumenų nuovargiu. Vėliau paaiškėjo, kad jis išgyveno net du „tyliuosius“ infarktus – itin pavojingą būklę, pasižyminčią dideliu mirtingumu.

Daugiau nei 25 metų patirtį turintis širdies ir kraujagyslių gydytojas išplatino įspėjimą dėl kasdien vartojamų maisto produktų. Didelis šio maisto vartojimas siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, infarktų, insultų bei ankstyvos mirties rizika. Širdies chirurgas dr. Jeremy Londonas, turintis didžiulę patirtį atpažįstant infarkto simptomus, savo įžvalgomis dalijasi socialiniuose tinkluose po to, kai pats 2022 m. patyrė infarktą.

Netikėtas ir stiprus krūtinės ar nugaros skausmas gali būti ne tik insulto, infarkto, bet ir kitos, itin pavojingos būklės – aortos atsisluoksniavimo – požymis. Nors aortos disekacija pasitaiko gana retai, medikai šią ligą vadina viena dramatiškiausių ir greičiausiai progresuojančių širdies ir kraujagyslių patologijų.

Dauguma mūsų rytą pradedame automatiškai: staigiai pašokame iš lovos, pilamės puodelį stiprios kavos ir skubame į dušą, net neįtardami, kad šie nekalti veiksmai kelia milžinišką stresą mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai.  Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent ankstyvą rytą, tarp 6 ir 10 valandos, rizika patirti infarktą ar insultą yra net 70 proc. didesnė nei kitu paros metu.

Širdies chirurgas atskleidė kasdienį simptomą, kuris gali rodyti padidėjusią infarkto riziką. Dr. Jeremy Londonas, patyręs kardiochirurgas iš Džordžijos valstijos (JAV), socialiniuose tinkluose dalijasi žiniomis apie infarkto simptomus, kraujagyslių užsikimšimą bei skubią pagalbą. Anksčiau dr. Londonas pasakojo apie klaidas, kurias padarė prieš pats patirdamas infarktą – jis prisipažino ignoravęs ženklus, nors jautė juos realiu laiku.

Miokardo infarktas – viena dažniausių staigios mirties priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau jo simptomai ne visuomet atpažįstami laiku. Dalis žmonių pavojingus signalus supainioja su paprastu nuovargiu, stresu ar virškinimo sutrikimais. Būtent todėl kiekviena uždelsta minutė gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Kokie požymiai išduoda artėjantį širdies smūgį ir kodėl jų negalima ignoruoti, naujienų portalui tv3.lt atskleidžia gydytojas kardiologas Arnas Karužas.

Nors situacija kiek ir gerėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka pagrindine mirčių priežastimi. Gydytojai apgailestauja, kad išvysta jau infarkto pakirstus dar darbingo amžiaus žmones, mat atsukus laiką atgal tokios kritinės ligos būtų buvę galima išvengti. Ką tik tokia nutikusia istorija pasidalino Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius.

Vadinamojo „blogojo“ cholesterolio perteklių organizme gydytojai įvardija kaip vieną iš didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Vis dėl to pacientai neretai su nerimu žiūri į jiems paskiriamus vaistus jam kontroliuoti. Kardiologas Raimondas Kubilius ramina, kad jų tikrai nereikia bijoti – gali būti, kad statinus reikės vartoti tik laikinai. Tačiau yra sąlygų – teks stipriai pakeisti gyvenseną.

Rūpinimasis savo sveikata dažnai atrodo sudėtingas ir varginantis, tačiau, pasak vienos gydytojos, egzistuoja labai paprastas kasdienis pokytis, galintis turėti didžiulį poveikį jūsų bendrai savijautai ir sumažinti širdies smūgio riziką ateityje. Nors daugelis nežino, nuo ko pradėti, gydytoja teigia, kad vienas itin dažnas rytinis įprotis siejamas net su apie 90 procentų išaugusia infarkto rizika – ir jis visiškai nesusijęs su tuo, kiek riebaus maisto suvartojate, rašoma ladbible.com.

Persivalgymas, gausus alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka per šventes gali sukelti vadinamąjį „šventinį širdies sindromą“, sako sveikatos ekspertai. Šventinis laikotarpis daugeliui kelia nemažai streso – nuo kelionių ir pasiruošimo dideliems šeimos susibūrimams iki gausaus maisto ir gėrimų vartojimo. Padidėjęs tempas ir pasikeitę įpročiai gali stipriai apkrauti širdį. Šis reiškinys medicinoje vadinamas šventiniu širdies sindromu, rašoma foxnews.com.

Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.

Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.

Atostogų planavimas susijęs ir su maloniais rūpesčiais – susirasti norimą poilsio kryptį, užsisakyti kelionę, pasirūpinti galiojančiais pasais ar net atsinaujinti garderobą. Deja, realybėje kartais atostogas aptemdo nelaimingi įvykiai. Taip nutiko ir tautietei Janinai (past. vardas pakeistas) su vyru, kurių atostogos Egipte baigėsi reanimacijoje.

Vakar Lietuvoje pasklido žinia apie tai, kad Amerikos lietuvė, operos solistė ir žymi labdaros fondų steigėja Birutė Vizgirdienė (84) praėjusią savaitę susidūrė su gyvybei pavojinga būkle – infarktu. Tąkart kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt B. Vizgirdienė teigė, kad planavo savo šventes praleisti su vaikais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau netikėtai kelią pastojo gyvybei pavojinga būklė. „Planavau skristi šiemet pas vaikus, praleisti kartu su jais šv.

Vos prieš porą mėnesių vyro Rimtauto Vizgirdos (88) netekusi Amerikos lietuvė, operos solistė bei labdaros fondų steigėja Birutė Vizgirdienė (84) pranešė, kad praėjusią savaitę patyrė infarktą. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su B. Vizgirdiene, ji informavo, kad visai neseniai, dar praėjusią savaitę, patyrė infarktą.

Statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje – dėl jų kasmet netenkama apie 54 proc. gyvybių. Nors medicinos pažanga suteikia vis daugiau galimybių šias ligas suvaldyti, gydytojai pabrėžia, jog lemiamą reikšmę turi laiku taikomos prevencinės priemonės. Vis dėlto, nepaisant gerėjančių gydymo sąlygų, prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei pusė rizikos grupės pacientų. Net 80 proc.

Dažną lietuvį lydi padidėjusio cholesterolio lygio problema. Ji pavojinga, nes didina riziką susirgti širdies nepakankamumu, patirti insultą ar infarktą. Vis tik yra būdų, padedančių kovoti su aukštu cholesterolio lygiu.

Įsibėgėjus rudeniui daugelis žmonių pradeda dažniau sloguoti, kosėti ir galvoja, jog tai tik eilinis peršalimas. Tačiau kasmet Lietuvoje šimtai tūkstančių žmonių suserga gripu – vien praėjusią žiemą šalyje užfiksuota daugiau kaip 127 tūkst. susirgimų gripu ir net 75 mirties atvejai nuo šios klastingos ligos. Sunku numatyti kokio intensyvumo gripo sezono laukiama, tad kasmet būtina pasiskiepyti, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.

Kraujo krešuliai, dar kitaip žinomi kaip trombai, yra pavojinga būklė, galinti privesti iki tokių sudėtingų ligų kaip giliųjų venų trombozė, plaučių embolija ar netgi širdies infarktas. Dėl to svarbu laiku atpažinti ženklus apie susidariusius kraujo krešulius ir sureaguoti, kol nevėlu. Apie kraujo krešulių keliamas grėsmes ir ženklus, padedančius atpažinti susidariusius trombus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Dauguma mūsų išvardintume pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) rizikos veiksnius, kita vertus, nerastume šeimos, kurios nario nebūtų palietusi ši liga. Šiandien suskaičiuojama bemaž 50 ŠKL rizikos veiksnių, kai kurie jų – visiškai nauji, o daliai jų vis dar neskiriame reikiamo dėmesio. Ateityje ši kova bus dar sunkesnė, nes bus identifikuojami nauji ŠKL vystymuisi palankūs veiksniai, o daliai jų dar ilgai neturėsime priešnuodžių.

Nors visos emocijos gali vienodai paspartinti širdies plakimą, tai palieka ne tapatų pėdsaką. Jei vienas stresas bus net į naudą, kitas lėtai „pjaus“ širdį. Negana to, itin stiprios emocijos gali ne tik imituoti infarkto simptomus, bet kitą kartą ir išties nužudyti. Ar širdis – daugiau nei tik organas ir kaip reikėtų ją tausoti streso metu bei kasdienybėje, plačiau apie su Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove, gydytoja kardiologe prof.

Buvęs generalinis policijos komisaras ir buvęs Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravčius 2020 metų rugsėjo 17 dienos nepamirš dar ilgai – tą dieną jį ištiko infarktas, po kurio sekė ilgą laiką trukusi koma, o vėliau – širdies transplantacija. Visus šiuos išbandymus pašnekovas įveikė sėkmingai, tačiau dabar jis nori pasidalinti reikšminga žinute su visais. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais V. Grigaravičius sutiko pasidalinti savo istorija.

Vasara – metas, kai dauguma mūsų nori būti fiziškai aktyvesni. Daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais, bėgiojame ar griebiamės daržo darbų. Tačiau ar visada aktyvumas reiškia puikią sveikatos būklę? Ką daryti tiems, kurie yra patyrę insultą ar infarktą – ar jiems išvis galima sportuoti? TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.

Infarktas ir kitos širdies ligos vis dar yra viena dažniausių mirties priežasčių. Deja, pajutę pirmuosius infarkto požymius – skausmą už krūtinkaulio, dusinimą, pacientai vengia skubiai kviesti medikus, tad dažnai į ligoninę atvyksta per vėlai. Į pagalbą pacientams ir medikams skuba Kauno mokslininkai. Jie kuria išmanią technologiją, kuri atpažintų gresiantį infarktą.  „Iš pradžių atrodė, kad tik skauda krūtinę ir viskas, nieko baisaus čia.

Lietuva vis dar raudonuoja pagal sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei mirštančių nuo jų mastus. Gydytojai apgailestauja, kad viena iš labai svarbių to priežasčių – ne tik žalingi gyvensenos įpročiai, bet ir rekomendacijų dėl vaistų vartojimo nesilaikymas. Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pasidalino istorijomis, kurios galėjo baigtis kitaip, jei pacientai būtų laikęsi gydytojo nurodyto režimo.

Judėjimas – sveikata, ypač jei judant nieko neskauda, nes fizinis krūvis yra tinkamas ir nežalojantis. Vis tik kineziterapeutas ir asmeninis treneris atkreipia dėmesį, kad yra pojūčių, kurių nereikėtų ignoruoti, nes žala gali būti negrįžtama. Daugiau apie traumas, skausmus ir kuo gali būti naudingas judėjimas sergant įvairiomis ligomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas.

Kas trečias mirtinas atvejis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių liga. Tarp jų – miokardo infarktas, dažnai užklumpantis be įspėjimo, lyg tyli, bet negailestinga liga. Tačiau ar tikrai jis visada būna netikėtas? Ir ar viską padarome, kad jo išvengtume? Į tai tv3.lt skaitytojams atsako Vilniaus centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Pirmadienį „Žalgirio“ arenoje įsikūrusiame baseine įvyko tragiška nelaimė – pranešama, kad patyręs širdies smūgį mirė 67 metų vyras. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio, gegužės 12-osios, rytą, apie 7.11 val., pareigūnai iš medikų sulaukė pranešimo, jog mirė 1958 metų gimimo vyras. Medikai dar bandė gaivinti vyriškį, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko.  Pranešama, kad 67-erių vyro gyvybė užgeso ištikus širdies smūgiui.

Ištikus gyvybei pavojų keliančioms sveikatos problemoms, svarbi kiekviena minutė. Greita medikų reakcija ir koordinuotas veikimas išgelbėjo vyro, atvykusio į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, gyvybę – vos vienas simptomas iškart leido įtarti, kad jį ištiko infarktas. Apie sėkmingai diagnozuotą infarktą, dėl ko šiandien vyras gali džiaugtis esantis sveikas, socialiniuose tinkluose pasidalijo Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius.

2023 metų birželio mėnesio 67-erių jonaviškis Petras Vansevičius nepamirš ilgai. Tuo metu Jonavoje vykusiame olimpinės mylios (1880 metrų) bėgime vyrą ištiko infarktas ir tik greitos aplinkinių reakcijos dėka jis išgyveno. Dabar, praėjus beveik dviems metams po nelaimės, Petrą vėl galima išvysti bėgimo varžybose. Pradėjus kalbėtis su Petru, jis pasakojo, kad bėgti pradėjo dar vaikystėje, kuomet ėjo į mokyklą. Pasak jo, tuo metu susižavėjęs bėgimu, šios veiklos daugiau jis paleisti nebegalėjo.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka didžiausiu žudiku. Mirštamumas nuo jų mūsų šalyje siekia net 56,7 proc. ir mes gerokai viršijame kitų valstybių vidurkius. Infarktų neišvengia ir labai jauni žmonės, todėl gydytojai ragina tam tikrus sveikatos rodiklius sekti nuo visiškos jaunumės. Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof.

76 metų alytiškiui Viktorui Chatkevičiui išgelbėta gyvybė, mat ištikus infarktui – visai atsitiktinai netoliese buvo paramedikas, kuris lemiamas sekundes darė širdies masažą, atstatė kvėpavimą, mat senolis jau buvo nustojęs kvėpuoti. Viskas įvyko pirmadienį, apie 15 val. Alytiškis V. Chatkevičius ėjo į Pirmajame Alytuje, Merkinės gatvėje esančią parduotuvę. Vyrui pasidarė bloga ir šis sukniubo, tačiau jį pamatė pardavėja Asta Padimanskaitė – Zenkevičienė.

Sveika gerti kavą ar ne, ietys laužytos ne kartą. Vis tik mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų, labiau palankių kavos mylėtojams. Pasirodo, ypač ją vartojantieji ryte net gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Portalas tv3.lt primena apie publikuotą naują tyrimą, kurio išvados leidžia teigti, kad rytinė kava saugo širdį.

Aukštas kraujospūdis padidina pavojingų medicinos būklių riziką, tokių kaip širdies smūgiai ir insultai. Žmonės, kuriems gresia aukštas kraujospūdis, gali apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrą džiovintą vaisių į savo kasdienį užkandžių racioną. Šis ryškiai oranžinis skanėstas yra prisotintas kalio – pagrindinio elemento kovojant su hipertenzija. Skaičiuojama, kad milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris dažnai lieka nepastebėtas.

Plaučių embolija, infarktas ir insultas – visos trys būklės yra mirtinai pavojingos žmogaus gyvybei. Taip pat visas jas gali sukelti vienas, rodos, paprastas veiksnys – laiku nepastebėti organizme susidarę kraujo krešuliai. Apie gyvybei pavojingų kraujo krešulių susidarymą naujienų portalui tv3.lt papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Vos 27 metų amžiaus staiga mirusio sveiko ir darbingo tėčio šeima prabilo apie mylimo vyro mirties priežastį – infarktą. 27 metų Danny Singhas-Rathoras mirė staiga, kai 2009 m. kovo mėnesį važiavo namo po kas savaitę vykstančių futbolo rungtynių. Ambicingas ir draugiškas tėtis nerodė jokių suprastėjusios sveikatos požymių, todėl jo draugai ir šeima patyrė šoką išgirdus žinią apie tragišką mirtį, rašo independent.co.uk.

Nors laikytis sveikos gyvensenos vis labiau tampa madinga, dalis tautiečių to nesureikšmina ar paprasčiausiai neranda tam laiko. Gydytojai gi įspėja, kad nemažai žmonių nė neįtaria, jog jau turi užgyvenę ne vieną rizikos veiksnį, kas didina riziką ne tik susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), bet ir nuo jų numirti.   Lietuva išlieka labai didelės rizikos šalimi – mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.

Didžiosios vaistinės ir klinikos Lietuvoje pradėjo prekiauti Lietuvos mokslininkų sukurta išmaniąja medicinine apyranke „TeltoHeart“. Šis telemedicinos prietaisas skirtas padėti širdies ritmo sutrikimų turintiems žmonėms.  Ši apyrankė stebi širdies ritmą ir gali automatiškai užfiksuoti prieširdžių virpėjimą ir kitokias aritmijas. Apyrankei aptikus aritmiją ar ją dėvinčiam asmeniui pasijutus prastai dėl pulso pokyčių, rekomenduojama pasinaudoti „TeltoHeart“ ir padaryti elektrokardiogramą.

„Šiandien esu gyva, sveika ir jau grįžau į darbą. Ir už tai, kad vis dar vaikštau šia žeme, esu be galo dėkinga Plungės ligoninės medikams, kurių profesionalumas ir didžiulės pastangos mane, jau mirusią, grąžino į šį pasaulį. Jei ne Plungės ligoninė, ne aukščiausio lygio specialistai, kvalifikuoti personalo veiksmai, šiandien manęs jau nebebūtų“, – jautria istorija dalijasi 62 metų plungiškė Violeta Pivorienė, kuri ir pati yra medikė – Plungės ligoninės Radiologijos skyriaus technologė.

Aukštas cholesterolio lygis – problema, su kuria susiduria dažnas lietuvis. Didžiausias jo keliamas pavojus yra padidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi, yra priemonių, kaip galima padėti sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tai – mitybos pakeitimai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr.

Sekmadienio vakarą, apie 18.41 val., Šiauliuose, Išradėjų gatvėje esančiame sporto komplekse, mirė 1986 metais gimęs vyras, pranešė Šiaulių apskrities policija. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Analogiškos situacijos Prieš kelias dienas, pirmadienį, žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį staiga sukniubo vyras (gim. 1970 m.) ir mirė.