hepatitas A

Per pastarąsias kelias savaites Latvijoje užfiksavus daugiau, nei įprasta, hepatito A atvejų, Lietuvos specialistai ramina, kad pas mus neįprasto susirgimų infekcija padidėjimo nepastebima. Tiesa, keliaujant į tam tikras užsienio šalis, rizikuojama šią „nešvarių rankų ligą“ išplatinti parsivežus.

Geriausias būdas kovoti su kepenų ligomis – vengti joms kenkiančių veiksnių bei tinkamai rūpintis savo sveikata. Štai keletas būdų, kaip turėti sveikas kepenis.  Jei turite antsvorio, jums gresia kepenų suriebėjimas, galintis sukelti nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą – vieną sparčiausiai plintančių kepenų ligų formų. Svorio mažinimas gali atlikti svarbų vaidmenį padedant sumažinti kepenų riebalų kiekį, rašo liverfoundation.org. Valgykite subalansuotą maistą.

„Tyliaisiais kepenų žudikais“ vadinami virusiniai hepatitai itin klastingi – skirtingais hepatitų tipais galima užsikrėsti tiek per maistą ar vandenį, tiek lytiniais keliais, o infekuoti gali būti net naujagimiai.

Šiandien minima Pasaulinė Hepatito diena, apie 60 proc. sergančiųjų kepenų uždegimu gali to nežinoti ir ilgą laiką. Dažnai ligos simptomai nesiskiria nuo kitų ligų: jaučiamas didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas, karščiavimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje.  Hepatitas, tai kepenų uždegimas.

 Klaipėdos mieste šių metų gegužės mėnesį buvo nustatytas pirmasis hepatito A atvejis, kuris yra siejamas su asmens kelione į Maroką. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, užsikrėtus hepatito virusu, jokie klinikiniai požymiai dažniausiai nepasireiškia: liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį. Kasmet pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų miršta apie 1,4 mln. žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2017 m. Lietuvoje virusinio hepatito A (VHA) atvejų padaugėjo 3,4 kartus, lyginant su užpernai - atitinkamai 57 ir 17 atvejų. Nors Lietuva pagal sergamumo rodiklius priskiriama nedidelio hepatito A sergamumo šalims, tačiau sergamumas šia liga periodiškai padidėja kas 5-7 metus. Vėliausias sergamumo padidėjimas buvo registruotas 2012 m. (113 atv.

Užkrečiamųjų ligų ir  AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, informuoja, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse šiais metais padaugėjo virusinio hepatito A (VHA) atvejų ir bendroje populiacijoje, ir rizikos grupėse.

Praėjusią savaitę Vilniuje užregistruoti trys hepatito A atvejai – spalį čia tai jau antras šios ligos proveržis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pranešė, kad spalio 25–28 dienomis užregistruoti trys pranešimai apie galimai epidemiologiškai susijusius hepatito A atvejus. Susirgo du toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvenantys asmenys ir vienas asmuo, kuris ligos inkubacinio periodo metu lankėsi toje gyvenamojoje vietoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad jau keletas Europos valstybių išplatino informaciją apie susirgimų hepatitu A protrūkius, kurie siejami su importuotų šaldytų uogų vartojimu. Susirgimų protrūkiai užregistruoti Airijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose. Remiantis minėtų šalių pateikta oficialia informacija, tikslius susirgimo šaltinius yra gana sunku nustatyti dėl ilgo ligos inkubacinio periodo.