Henrikas Daktaras

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas atmetė sunkiais nusikaltimais įtariamo, Lukiškėse įkalinto Kauno mafijos veterano Henriko Daktaro, pravarde Henytė, žmonos Ramutės Daktarienės ir jų advokato Kristupo Ašmio skundą dėl „Tikrosios Daktarų istorijos“ platinimo sustabdymo. Pareiškėjai savo skunde prašė teismo uždrausti šiomis dienomis šalies knygynuose pasirodančios žurnalisto Dailiaus Dargio knygos platinimą. Šiuo metu ilgai lauktą UAB „Balsas.

Kauno Daktarų klanas imasi kraštutinių veiksmų siekiant uždrausti sensacingą pirmąją knygą apie Kauno mafiją, kurioje nemažai vietos skiriama ir ilgus metus šalį šiurpinusiai kriminalinei Daktarų gaujai. Prieštaringai vertinamo, Lukiškėse įkalinto Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro, pravarde Henytės artimieji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Balsas.lt žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija" pasirodymo.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties, kuria jam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismo nuomone, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pratęsė H. Daktarui suėmimo terminą, nustatęs, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Antradienį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą H.Daktaro advokatas teigė, jog nutartis dėl suėmimo pratęsimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Advokatas teigė, kad Daktaro byloje nėra duomenų, kad jis būtų kviestas į apklausą, todėl esą negalima teigti, kad slapstėsi nuo tyrimo. Be to, „Henytė“ turi šeimą, gyvenamąją vietą ir jam esą nėra pagrindo slapstytis. Tuo tarpu prokuroras tvirtino, kad nutartis yra pagrįsta.

Kai Belgijos teisėsaugininkai paskelbė, kad jų šalyje lietuviai pavogė apie du tūkstančius prabangių automobilių - amo neteko daugelis. Kas jie? Teismo nuosprendis buvo paskelbtas už akių, ligų apsėstiems ilgapirščiams ieškant užuovėjos pas Kauno medikus, o Henrikui Daktarui skaičiuojant išretėjusių bendražygių gretas. Buvusioje karinėje bazėje vieno iš penkių didžiausių Belgijos miestų Liežo apylinkėse tąkart žurnalistai kartu su federaliniais pareigūnais apsilankė neatsitiktinai.

Kauno kriminalinio pasaulio veteranu vadinamam Henrikui Daktarui, pravarde Henytė ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog už grotų jis paliekamas dar tris mėnesius. Nuo praėjusių metų spalio iš Bulgarijos, kurioje slapstėsi, į Lukiškes perkeltas „daktarų“ gaujos vadeiva laikomas 52 metų Henytė yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais.

Kauno „daktarų“ įžymybė pateikė versiją, kodėl ryžosi sprukti iš Lietuvos. Lietuvos kriminalinio pasaulio veteranu vadinamas 52 metų Henrikas Daktaras, geriau žinomas Henytės pravarde, „Balsas.lt savaitei“ rašė: „Aš noriu dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose svarstomi man skiriamos kardomosios priemonės – suėmimo klausimai, tačiau dalyvauti juose neleidžia kaltinimą palaikantis prokuroras.

Teismas nepatenkino Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro gynėjų skundo panaikinti jam kardomąją priemonę suėmimą ir paliko "Henytę" už grotų. Vilniaus apygardos teismą (VAT) buvo pasiekęs H. Daktaro gynėjų skundas dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. Advokatai prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sausio pradžioje paskelbtą nutartį, kuria H. Daktaras už grotų paliktas mėnesiui ir 24 dienoms.

Pavasarį Vilniaus apygardos teismas atvers pirmuosius puslapius garsiausioje šių metų Lietuvos kriminalinėje byloje. Devintojo dešimtmečio viduryje Kauną terorizavusių Vilijampolės „daktarų“ gaujos ir jų konkurentų bei verslininkų kovos lauke – per dešimt aukų, o keli vyriškiai paslaptingomis aplinkybėmis yra dingę be žinios.

Valstybės saugomų liudytojų gyvenimas nuo visuomenės slepiamas po paslapties skraiste. Prieš kurį laiką per vieną televizijos kanalą teko stebėti elitinio gangsterinio kino kūrėjo Martino Scorsese klasika tapusį filmą „Geri vyrukai“. Vienas geriausių apie mafiją Holivude sukurtų filmų tobulai atskleidžia viliojantį kriminalinio pasaulio spindesį ir moralinį nuopuolį.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Dailiaus Dargio staipsnis „Henytės laiškai į laisvę“.Lukiškių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantis Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras davė išskirtinį interviu savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“. Rubrikoje „7 dienos“ – straipsnis „Lūkesčių atidėjimo metai“. Nuolatiniai portalo balsas.lt autoriai mano, kad 2009-aisiais visus lūkesčius teko atidėti į šoną.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantis Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras davė išskirtinį interviu savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“. Dar nuo sovietų laikų Kaune veikusios „daktarų“ nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomas 52 metų H. Daktaras, pravarde Henytė, jau keturis mėnesius dienas leidžia Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Čia jis laukia savo teismų maratono pradžios.

Vilniaus 1-asis apylinkės teismas antradienį nusprendė, kad Kauno kriminalinio pasaulio veterano 52 metų Henriko Daktaro, pravarde Henytė, pavojingumas visuomenei ir liudytojams nėra sumažėjęs, ir neišleido jo į laisvę. H. Daktaras už grotų lieka dar 1 mėnesiui ir 24 dienoms. Kaip praneša Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pats įtariamasis teismo posėdyje nedalyvavo. Praėjusių metų spalio 10 dieną apylinkės teismas buvo nustatęs H. Daktarui suėmimo terminą 3 mėnesiams.

Teismas antradienį pratęsė sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu įtariamo Kauno nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro suėmimo terminą. H. Daktaras už grotų lieka dar 1 mėnesiui ir 24 dienoms. Kaip praneša Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pats įtariamasis teismo posėdyje nedalyvavo. Praėjusių metų spalio 10 dieną apylinkės teismas buvo nustatęs H. Daktarui suėmimo terminą 3 mėnesiams. ELTA primena, kad H. Daktaras buvo sulaikytas Bulgarijoje rugsėjį.

Kriminalinės aplinkos raida visur ir visada vyksta pagal visuomenės raidą. 2009 metų pradžią aptemdė sausio 16-ąją iki tol neregėtos abejingai į eilinius šalies piliečius žvelgiančios valdžios išprovokuotos riaušės prie Seimo. Tai buvo tarsi įspėjamasis ženklas, kad 2009-aisiais Lietuvos laukia politikos ir kriminalinių įvykių samplaika. Panašu, kad taip ir buvo.

Atskraidintas, kad būtų įkalintas. Galbūt net visam likusiam gyvenimui. Niūrioje, pridvokusioje kameroje. Kaip Baltušis ar Vertelka, Andriušaitis ar Gaidjurgis...Kaip kelios dešimtys šalyje žinomų mafijos žmonių, vis įrodinėjančių, kad jie nekalti, tapę valdžios sąmokslo aukomis. Bulgarijos žurnalistų pranešimai, kad Henrikas Daktaras Lietuvoje galėjo įvykdyti apie 30 žmogžudysčių, tuomet jo artimuosius siutino.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis suteikė išskirtinį interviu apie svarbiausius 2009 metų kriminalinius įvykius. Šalies nusikaltėliai vertėsi kvaišalų kontrabanda, atrodo, jais verčiasi ir ateityje neketina šios veiklos atsisakyti. Pareigūnas portalui balsas.lt tvirtino, kad net ekonominio sunkmečio metu būdų kovoti su šiuo visuomenės blogiu yra, todėl dažniausiai jie panaudojami nedelsiant.

Jaunųjų Kauno gangsterių ypač gerbiamu žmogumi laikytas „daktarų“ gaujos veteranas Vidmantas Gudzinskas patekęs už grotų greitai išskydo. Istorija apsisuko ratu Nužudymais ir kitais sunkiais nusikaltimais kaltinamas Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Henytė,  atrodo, jaučiasi labai vienišas – Kalėdas ir Naujuosius metus jam teks sutikti vienutėje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.

Iš Bulgarijos pargabentas Henrikas Daktaras apskundė Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo išduotą leidimą jį suimti, rašo „Lietuvos žinios“. H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys sakė, kad jo klientas prašo apskritai panaikinti kardomąją priemonę, nes ši, suimtojo teigimu, esanti nepagrįsta. Skundą dėl kardomosios priemonės K. Ašmys pateikė apylinkės teismui trečiadienį, o ketvirtadienį šis dokumentas turėjo būti išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad su teisėsauga bendradarbiaujančius gaujų narius teismas gali atleisti nuo atsakomybės. Kauno mafijos bosas Henrikas Daktaras – jau Lukiškėse. Prokurorai jam turi šimtus klausimų. Tik ar jis kalbės? Iki šiol H. Daktaras niekada nėra pasakojęs apie savo padarytus nusikaltimus, nėra įdavęs nė vieno bendrininko. Net ir teisiamas jis laikydavosi versijos, kad esąs nekaltas.

Kapucinas, išdrįsęs mesti iššūkį Daktarams, į teisiamųjų suolą pasiuntė tris šios giminės narius. Apgulė Daktarų vilą Kai kuriems daugelį metų pasyviai „daktarų“ grupuotės asmenų nusikaltimus stebėjusiems Kauno pareigūnams atrodė, kad norint nusiųsti už grotų gerai žinomą nusikaltėlį, tenka prirašyti kalnus raštų, apklausti liudytojus, atlikti daugybę brangiai kainuojančių ekspertizių, grumtis su gudriais advokatais.

Prieš 4 metus Henytės sūnus buvo nuteistas, o Daktarai atšoko sidabrines vestuves. Žinios net apie įtartinus kaimynus 2003 metais tuometinis Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius viešai kreipėsi į mūsų šalies visuomenę dėl informacijos suteikimo apie vietines kriminalines grupuotes. V. Grigaravičius, per žiniasklaidą paskelbęs savo mobiliojo telefono numerį, sulaukė naujų duomenų apie Kauno „daktarų“ gaują.

Šūviai į teisėją politikams ir teisėsaugai reiškia signalą, kad valstybė praranda autoritetą ir teisingumo vykdymo monopolį, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Po kruvinų skerdynių visa Lietuva diskutuoja. Kauniečio Drąsiaus Kedžio išpuolis visuomenę suskaldė į dvi dalis: vieni – už jį, kiti – prieš.

Henrikas Daktaras „Akistatos“ žurnalistui prisipažino kolekcionavęs spaudos iškarpas apie savo audringą praeitį. Ar tikėti fantastiška versija? Šio žurnalistinio tyrimo autorius, kelerius metus rinkęs medžiagą apie galingiausios ir ilgiausiai Lietuvoje gyvavusios kriminalinės grupuotės – „daktarų“ – istoriją, apie „Vilijos“ restorane įvykdytą kruvinąją akciją, per kurią buvo žiauriai nužudyti penki „slabadinių“ aplinkos vyrai, prisimena susitikimus su rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje sulaikytu H. D...

Ilgus metus visuomenę šiurpinusių nusikaltėlių armijos nauja karta po suėmimo bando dangstytis psichikos sutrikimais. „Mano klientas gali neadekvačiai vertinti įvykius ir kartu negebėti tinkamai apsiginti, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą.

Sulaukęs Kraneve namiškių bėglys netvėrė savo kailyje. Beveik pusmetį nematęs savo žmonos ir vaikų jis ištisas dienas leido prie jūros, slampinėjo vietos apylinkėmis, užsukdamas ir į cerkvę, ir į turgų, ir į parduotuves ar restoranus. Džiaugėsi jis, kad gyvenimas svetimame krašte įgauna naujų spalvų, kad netrukus išvyksiančią Ramutę su dukromis pakeis sūnus Enrikas.

Jauni, agresyviai atrodantys prabangiai apsirengę vyrai į teismo posėdžius atvyksta ne tik šarvuotu BMW automobiliu, bet ir besiramščiuodami vaikštynėmis. Prieš teismą stojo ir Agurkas Šiomis dienomis Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros parengtą bylą, kurioje sunkiais nusikaltimais įtariami vienais iš įtakingiausių  Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų laikomi „agurkinių“ gaujos nariai.

Daugiau kaip dešimtmetį su lietuviška mafija kovojantis Algirdas Matonis apibūdina Henriko Daktaro ir jo gaujos veiklos bruožus. Kaunas virto karo lauku Netikėtas Henytės grįžimas anksčiau laiko 2001-ųjų spalį Lietuvos kriminalinėse struktūrose sukėlė daug triukšmo.

Šiuo metu Bulgariją valdo ne parlamentas, o septynios šalį pasidalijusios nusikalstamos grupuotės. Tokioje valstybėje Henrikas Daktaras jautėsi lyg žuvis vandenyje. Būnant Lietuvoje ir skaitant mūsų spaudoje pasirodžiusius straipsnius apie Henriką Daktarą, susidaro klaidingas įspūdis, kad ir bulgarų spauda nuolat rašo apie mūsų mafijos vadeivą. Iš tikro taip nėra.

Trečiadienį LNK „Abipus sienos“  pradeda trijų laidų ciklą apie vieną žinomiausių  visų laikų Lietuvos nusikaltėlių – Henriką  Daktarą. Pasirodo, kad dingęs iš Lietuvos Henrikas Daktaras aplankys ne vieną kraštą. Jo maršrutus akylai tyrinės Anglijos ir Ispanijos policijos. Tačiau pastangos imtis konkretesnių veiksmų eis perniek, vos nustačius bėglio buvimo vietą.

„Tai, ką per savaitę nufilmavome Bulgarijoje, leido pajusti bėglio alsavimą“, - sakė šiandien iš Varnos parskridę LNK laidų „Abipus sienos“ ir „Kakadu“ autoriai Virginijus Gaivenis ir Saulius Bartkus. Dviejų LNK laidų kūrybinės grupės visą savaitę filmavo Bulgarijoje, kurioje rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras. Jiems pavyko nufilmuoti vietas, kuriose pastaruoju metu slapstėsi garsusis bėglys.

Anksčiau laiko išėjęs laisvėn Henrikas Daktaras buvo pažadėjęs antrąją knygą, tačiau ne plačiajai visuomenei. Atstovas spaudai – ir už grotų Per paskutinį šiame rašinių cikle aprašytą kalėjimo laikotarpį – daugiau kaip 6 metus – H. Daktaras pradėjo užrašus, kurių dauguma vėliau atgulė garsioje knygoje „Išlikt žmogumi“. „2001-ųjų spalio 12 dieną, penktadienį, buvo mano teismo diena. Truputį nerimavau ir jaudinausi, nes nežinojau, kaip teismas atsižvelgs į mano personą.

„Tai, ką per savaitę nufilmavome Bulgarijoje, leido pajusti bėglio alsavimą“, - sakė šiandien iš Varnos parskridę LNK laidų „Abipus sienos“ ir „Kakadu“ autoriai Virginijus Gaivenis ir Saulius Bartkus. Dviejų LNK laidų kūrybinės grupės visą savaitę filmavo Bulgarijoje, kurioje rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras. Jiems pavyko nufilmuoti vietas, kuriose pastaruoju metu slapstėsi garsusis bėglys.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia, ką jam suteikė kalėjimų „universitetai“. Kaunas neteko lyderio? 1996 – 2001 metais H. Daktarui atliekant bausmę, gerokai pakito Kauno kriminalinio pasaulio struktūra, atsirado naujų lyderių. Tuo metu Henytės vietą „daktarų“ gaujoje buvo užėmęs Egidijus Abarius (Goga), tačiau praėjus kuriam laikui jis pasislėpė nuo teisėsaugos, todėl ši vieta vėl liko tuščia.

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

Bulgarijos Varnos miesto apeliacinis teismas nagrinėjo skundą dėl Henriko Daktaro suėmimo. H. Daktarą ginantis advokatas pareiškė, kad sulaikytasis bandė nusižudyti ir neva gali būti nepakaltinamas. Advokatas tikina, kad Henrikas Daktaras turi psichikos problemų, skundžiasi rimtais sveikatos sutrikimais, todėl jam turėtų būti atlikta medicininė ekspertizė, kuri nustatytų, ar ginamasis yra pakaltinamas.

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Pasak Bulgarijos spaudos, Henrikas Daktaras prisistatinėjo turistu, važinėjo dideliu juodu visureigiu, domėjosi nekilnojamuoju turtu prie jūros. Manoma, kad ketino pirkti sklypą ir statytis namą. Vilą Bulgarijoje Henrikas Daktaras nuomojosi už 1100 litų per mėnesį. Ten rasta daug maisto atsargų – dešrų, kumpių ir uogienių. Kartu kurį laiką gyveno ir žmona su trimis vaikais.

Įsiplieskus skandalui dėl tariamų Seimo pirmininko Arūno Valinsko ryšių su vienu pastarojo meto artimiausių Henriko Daktaro aplinkos žmonių Rolandu Michalskiu, pasklido kalbos, kad būtent Kauno „daktarų“ žmonės į politikos viršūnę panoro įstumti šį, jų manymu, bene mažiausiai susitepusį bendražygį. Portalas balsas.lt gavo prieš šešerius metus Kaune vykusio A. Valinsko draugo R. Michalskio gimtadienio puotos į kurią susirinko Kauno kriminalinis elitas, vaizdo medžiagą.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip antiteroristinio padalinio kovotojai Henriką Daktarą laiko paguldę ant šaligatvio šalia vilos. „Henytė“ klipe matomas kaip užsiauginęs ilgus plaukus ir žilstelėjusią barzdą. Spėjama tam, kad užsimaskuotų. H.Daktaras gyvendamas Bulgarijoje naudojosi svetimais dokumentais ir prisistatydavo Kostos pavarde. Nusikaltėlis buvo sulaikytas Bulgarijos kurorto Varnos pašonėje esančiame Kranevo mieste.

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Henriko Daktaro sulaikymo operacijoje įspėjo bulgarų kolegas imtis visų saugumo priemonių. Todėl namą šalia Varną šturmavo specialus Bulgarijos policijos greitojo reagavimo pajėgų būrys. Apie pasipriešinimą pranešta nebuvo. Kiti H.Daktaro šeimos nariai sulaikyti nebuvo. Namas, kuriame slapstėsi sulaikytasis priklausė Lietuvos Respublikos piliečiui. Jis į teisėsaugos akiratį pakliuvęs nebuvo.

Henrikas Daktaras memuaruose „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie jauniausią, kalėjime pradėtą atžalą – dukrą Henrietą. Masinė legalizacija 1997–2000 metais Kauno kriminaliniame pasaulyje atsirado nauja tendencija – kai kurių banditų legalizavimas. Daugelis mafijos šulų suprato, kad nuolat jausti savo konkurentų spaudimą ir teisėsaugininkų dėmesį darosi nenaudinga ir net pavojinga. Daug paprasčiau yra tapti „dorais“ verslininkais – legalizuotis.

Penktadienį, maždaug 16 valandą, specialiojo skyriaus pareigūnai Bulgarijoje, netoli Varnos miesto suėmė garsųjį Kauno kriminalinio pasaulio autoritetą Henriką Daktarą, pravarde Henytė. „Balsas.lt“ šaltinių teigimu, nuo praėjusių metų gruodžio nuo teisėsaugos slapstęsis Henrikas Daktaras aptiktas savo pažįstamų žmonių name, ir sulaikymas jam buvo didelis netikėtumas. Sulaikyme dalyvavę pareigūnai teigė, jog H. Daktaras buvo gerokai pakeitęs savo išvaizdą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikti žmogumi“ atvirai sako, kad nuteistieji už grotų įvairiais narkotikais svaiginasi kada tiktai panorėję. Ypatingas sutikimas Rasų kolonijoje 1997-ųjų birželio 7 dieną Henriką Daktarą atvežė į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, esančią Rasų gatvėje. Metaliniai vartai, trijų metrų aukščio betoninė tvora, viršuje apjuosta dviem arba trimis spygliuotos vielos sluoksniais.

Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius. Draugai gėrė ir iššvaistė kasą Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams.