Henrikas Daktaras

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

Bulgarijos Varnos miesto apeliacinis teismas nagrinėjo skundą dėl Henriko Daktaro suėmimo. H. Daktarą ginantis advokatas pareiškė, kad sulaikytasis bandė nusižudyti ir neva gali būti nepakaltinamas. Advokatas tikina, kad Henrikas Daktaras turi psichikos problemų, skundžiasi rimtais sveikatos sutrikimais, todėl jam turėtų būti atlikta medicininė ekspertizė, kuri nustatytų, ar ginamasis yra pakaltinamas.

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Pasak Bulgarijos spaudos, Henrikas Daktaras prisistatinėjo turistu, važinėjo dideliu juodu visureigiu, domėjosi nekilnojamuoju turtu prie jūros. Manoma, kad ketino pirkti sklypą ir statytis namą. Vilą Bulgarijoje Henrikas Daktaras nuomojosi už 1100 litų per mėnesį. Ten rasta daug maisto atsargų – dešrų, kumpių ir uogienių. Kartu kurį laiką gyveno ir žmona su trimis vaikais.

Įsiplieskus skandalui dėl tariamų Seimo pirmininko Arūno Valinsko ryšių su vienu pastarojo meto artimiausių Henriko Daktaro aplinkos žmonių Rolandu Michalskiu, pasklido kalbos, kad būtent Kauno „daktarų“ žmonės į politikos viršūnę panoro įstumti šį, jų manymu, bene mažiausiai susitepusį bendražygį. Portalas balsas.lt gavo prieš šešerius metus Kaune vykusio A. Valinsko draugo R. Michalskio gimtadienio puotos į kurią susirinko Kauno kriminalinis elitas, vaizdo medžiagą.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip antiteroristinio padalinio kovotojai Henriką Daktarą laiko paguldę ant šaligatvio šalia vilos. „Henytė“ klipe matomas kaip užsiauginęs ilgus plaukus ir žilstelėjusią barzdą. Spėjama tam, kad užsimaskuotų. H.Daktaras gyvendamas Bulgarijoje naudojosi svetimais dokumentais ir prisistatydavo Kostos pavarde. Nusikaltėlis buvo sulaikytas Bulgarijos kurorto Varnos pašonėje esančiame Kranevo mieste.

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Henriko Daktaro sulaikymo operacijoje įspėjo bulgarų kolegas imtis visų saugumo priemonių. Todėl namą šalia Varną šturmavo specialus Bulgarijos policijos greitojo reagavimo pajėgų būrys. Apie pasipriešinimą pranešta nebuvo. Kiti H.Daktaro šeimos nariai sulaikyti nebuvo. Namas, kuriame slapstėsi sulaikytasis priklausė Lietuvos Respublikos piliečiui. Jis į teisėsaugos akiratį pakliuvęs nebuvo.

Henrikas Daktaras memuaruose „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie jauniausią, kalėjime pradėtą atžalą – dukrą Henrietą. Masinė legalizacija 1997–2000 metais Kauno kriminaliniame pasaulyje atsirado nauja tendencija – kai kurių banditų legalizavimas. Daugelis mafijos šulų suprato, kad nuolat jausti savo konkurentų spaudimą ir teisėsaugininkų dėmesį darosi nenaudinga ir net pavojinga. Daug paprasčiau yra tapti „dorais“ verslininkais – legalizuotis.

Penktadienį, maždaug 16 valandą, specialiojo skyriaus pareigūnai Bulgarijoje, netoli Varnos miesto suėmė garsųjį Kauno kriminalinio pasaulio autoritetą Henriką Daktarą, pravarde Henytė. „Balsas.lt“ šaltinių teigimu, nuo praėjusių metų gruodžio nuo teisėsaugos slapstęsis Henrikas Daktaras aptiktas savo pažįstamų žmonių name, ir sulaikymas jam buvo didelis netikėtumas. Sulaikyme dalyvavę pareigūnai teigė, jog H. Daktaras buvo gerokai pakeitęs savo išvaizdą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikti žmogumi“ atvirai sako, kad nuteistieji už grotų įvairiais narkotikais svaiginasi kada tiktai panorėję. Ypatingas sutikimas Rasų kolonijoje 1997-ųjų birželio 7 dieną Henriką Daktarą atvežė į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, esančią Rasų gatvėje. Metaliniai vartai, trijų metrų aukščio betoninė tvora, viršuje apjuosta dviem arba trimis spygliuotos vielos sluoksniais.

Henrikas Daktaras autobiografijoje atskleidžia paperkamų teisėjų ir advokatų tarpusavio sandėrius. Draugai gėrė ir iššvaistė kasą Pats žymiausias Kauno „daktarų“ veikėjas Henytė ketvirtą kartą buvo nuteistas už turto prievartavimą – nusikaltimą, kuris nėra būdingas mafijos autoritetams.

Henrikas Daktaras savo knygoje smulkiai aprašė teismo procesą, kuriam pasibaigus vėl buvo pasiųstas už grotų. Svaiginantis žiniasklaidos dėmesys 1997 metų vasarį Vilniaus apygardos teisme prasidėjo Henriko Daktaro bylos teismo procesas. Jis buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso sunkių nusikaltimų straipsnius: turto prievartavimą bei poveikį nukentėjusiam.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ bene daugiausia pagyrimų suteikė savo bendražygiui Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui). Nesėkmingas tardymas Tardymo izoliatoriuje keletą savaičių praleidęs žmogus greitai supranta, kokių gyvenimo vertybių, iš kurių svarbiausia – asmens laisvė, jis neteko. Po kelių įtemptų savaičių ir nuolatinių minčių apie artėjančią mirtį, Henytė Lukiškėse sulaukė nelaukto svečio.

Henrikas Daktaras savo memuaruose pateikia galimas Sigito Čiapo žmogžudystės versijas. Prisipažinimus lydėjo mirtini šūviai 1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie savo namų buvo nužudytas Kauno koncerno „Agora“ prezidentas, buvęs čekistų karininkas, turėjęs didelių politinių ambicijų Sigitas Čiapas ir jo asmeninis vairuotojas Vincas Varnas, susiruošę verslo reikalais į Vilnių. Per stebuklą išliko gyva S. Čiapo žmona Jolanta.

Po pasikėsinimo į Rusijos, JAV ir kitų šalių teisėsaugininkams gerai žinomą Viačeslavą Ivankovą Maskvoje bijomasi, kad gali prasidėti gaujų karas. Vienas garsiausių Rusijos nusikaltėlių pasaulio veikėjų Viačeslavas Ivankovas, kuris daugiau žinomas kaip Japončikas, iš reanimacijos palatos perkeltas į bendrą skyrių ir jau sveiksta. Prieš kurį laiką nežinomi užpuolikai išeinančiam iš tailandiečių restorano Maskvoje Japončikui šovė į pilvą. Į Rusijos mafijos krikštatėvį pataikė trys kulkos.

Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja, kaip jį, tapusį įtariamuoju, atkakliai bandė gelbėti žmona. Įžūlus apiplėšimas 1994-ųjų lapkričio 10-ąją Henytė suorganizavo buvusio Kauno kriminalinės policijos vadovo ir Sigito Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos viršininko Jurijaus Milevskio automobilio „Ford Mondeo“  vagystę.

Legendinis teisėsaugos veteranas atverčia kriminalinių autoritetų ir policijos nutylėtus „daktarų“ veiklos puslapius. Šešėlinis pasaulis legalizuojasi Prasidėjus laukinio kapitalizmo arba pradinio kapitalo kaupimo erai, be Kauno „daktarų“ grupuotės lyderių palaiminimo mieste jokio svarbesnio sprendimo nebuvo galima priimti. Išspręsti įvairias problemas „slabadinių“ prašydavo įtakingi bankininkai, politikai ir net teisėsaugos pareigūnai.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu. Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane. Du lyderiai - jau negerai 1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs. Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ prasitaria apie pirmąjį skilimą senosios „daktarų“ kartos grupuotėje. Avietiniai švarkai, vakarietiškos mašinos 1991–1993 metais nemažai permainų įvyko ne tik Lietuvos politikoje bei ekonomikoje, bet ir kriminaliniame pasaulyje. Senasis vagių elitas Kaune prarado savo įtaką. Atsiradus naujiems autoritetams labai paaštėjo prieštaravimai. Pasikeitė ir pati kriminalinė ideologija.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Henrikas Daktaras savo knygoje mini savo mįslingas keliones maršrutu Novosibirskas–Kaunas. Artimųjų ir Pšidzės globa Laikraščio „Akistata“ bei portalo „Balsas.lt“ skaitytojų susidomėjimo sulaukusios H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ įdomiausios citatos bei autoriaus komentarai  nėra Kauno Vilijampolės boso gyvenimą reklamuojantis serialas. Manytume, kad reikia daugiau tokių publikacijų ciklų – tegul visuomenė sužino apie banditų gyvenimą. Jame tikrai ne viskas yra sklandu ir gražu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ išsamiai dėsto, kaip jis krimtęsis ne dėl gresiančio ilgo įkalinimo, o dėl draugų išdavystės. Šturmas Užliedžiuose 1986 metais, dar prieš suimant Kauno „daktarų“ gaujos narius, buvo surinkta labai daug jų nusikalstamos veiklos įrodymų. Dar iki sulaikymo buvo gautos sankcijos juos suimti, o tai tuomet būdavo gana retai. Netrukus buvo suimtas ir pats H. Daktaras. Šiai operacijai kriminalistai kruopščiai ruošėsi.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie įkurtuves Užliedžių dvare, kurios buvo pakrikštytos milicijos ir A. Sadecko nuolatiniais reidais Naujas gyvenimas Užliedžiuose Maždaug 1982 metais Henytė staiga pakilo nusikaltėlių hierarchijoje. Taigi „daktarams“ neblogai sekėsi. Bet kodėl? Atsirado ilgalaikiai ryšiai vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, valdžios organuose.

Henriko Daktaro knygoje „Išlikt žmogumi“ apšmeižtas buvęs garsus Kauno operatyvininkas Jurijus Liaškinas pateikė savą sensacingų įvykių versiją. Teisėsaugos koridoriais Tarp skandalingosios knygos herojų – ne tik Henytės draugai, nusikaltėliai, kurių nemaža dalis iškeliavę į aną pasaulį, bet ir žinomi teisėsaugininkai. H. Daktaras smulkiai bei vaizdingai aprašo savo susitikimus su žinomais Lietuvos teisėsaugos pareigūnais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų už grotų.

Sparčiai pagausėję smurtiniai išpuoliai, paslaptingai pradingę žmonės, plėšikavimai, vagystės, reketas, iš prabangių automobilių vidury dienos išmetami jų vairuotojai, kuriems nėra 25 metų – visa tai pastaruoju metu drebina Kauną. Policija nutyli Manoma, jog neseniai Kaune įsiplieskęs gaujų karas greit nesibaigs. Kriminalistai spėja, kad naujosios kartos nusikaltėliai savo santykius ir toliau spręs šūviais.

Henrikas Daktaras savo garsiojoje knygoje „Išlikt žmogumi“ prašneko apie jam mestus įtarimus dėl žinomo Varėnos kriminalisto nužudymo. Darbas uošvių akims 1979 metais Henytė susipažino su Ablonskių šeima, persikėlusia į Kauną iš Šilutės rajono. Pažinties priežastis – jam į akį kritusi jauniausioji šeimos atžala – duktė Ramutė. Kaip teigia savo autobiografijoje Henytė, po devynių dienų jis paprašė Ramutės rankos.

Teisėsaugos pareigūnams kol kas nepavyksta rasti besislapstančio Kauno mafijos vadeivos, nusikaltėlių autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro, per tris dešimtmečius tapusio šešėlinio pasaulio žvaigžde. Prieš kurį laiką, kriminalistams pradėjus gauti svaresnių įrodymų apie H.Daktaro ir jo gaujos nusikaltimus, Henytė dingo kaip į vandenį.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisipažįsta, kad praėjus 9 pažinties dienoms nusprendė susituokti su Ramute. Pasitarimas J. Bielskio namuose Po dviejų teistumų (1977 ir 1978 metais) už chuliganizmą ir įkalinimo Pravieniškėse H. Daktaras pasikeitė – ėmė mažiau girtauti, sportavo. Operatyvininkų duomenimis, kartu su Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas, Henytė ėmė vadovauti savo kiemo gaujai – ši apiplėšinėdavo turtingesnius kauniečius, reketuodavo namudininkus.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie Pravieniškių kolonijoje iškovotą „garbingiausią“ nusikaltėlių titulą. Kalėdos anapus tvoros Jei bute ar name įsiveisė tarakonų, jų išnaikinti beveik neįmanoma. Jei nepašalinsime šių parazitų atsiradimo priežasties, galime kiek norime juos nuodyti chemikalais – vis tiek išgyvens. Jau tokie tie gyviai – atsparūs kaip niekas kitas.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašė apie žiaurias muštynes prie „Inkaro“, kurios vėliau vėl jam „pelnė“ antrąjį teistumą. Tas saldus žodis „laisvė“ „Perskaitęs, jog išeinu į laisvę, negalėjau patikėti savo akimis, – prisimena H. Daktaras. – Atsisveikinęs su savo kameros draugais, vatinėmis kojomis žengiau pro duris. Kelias iki laisvės vartų pasidarė labai ilgas ir kankinantis.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašo, kaip kalėjimo papročių girnos sumala silpnuosius. Pirmieji įspūdžiai kameroje Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga.

„Akistata“ tęsia sensacingiausias Kauno mafijos autoritetu laikomo Henriko Daktaro autobiografijos „Išlikt žmogumi“ mintis. Mafijos adresas Naujalio g. 18 Reikėtų priminti, kad Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas), pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.

Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vadovas Edgaras Mažeika sako, kad garsiausio šalies nusikaltėlio laukia išskirtinė byla. Ar beveik dvidešimt metų laikinąją sostinę valdžiusios garsiausios nusikaltėlių gaujos – jau praeitis? Viena vertus, lyg ir taip. Dalis „daktarų“, „daškinių“ grupuočių lyderių nėrė į pogrindį. Kita dalis  nužudyti arba pasodinti už grotų.

„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, vienas Kauno mafijos kūrėjų Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė, jau 14 metų tūnantis šešėlyje, sėkmingai tęsia nelegalią veiklą. Vienu Kauno mafijos banginių vadinamas 61 metų A. Jankevičius įtrauktas į ieškomiausių šalyje asmenų sąrašą.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“- teisėsaugos pareigūnams nerimą kelia padidėjęs gerai policijai žinomo šešėlinio pasaulio veikėjo Arūno Pukelio - Šviniaus dėmesys futbolui. Plečiantis Lietuvos futbolo skandalui, įtraukiančiam naujų veikėjų, daugelis nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Teisėsaugininkai turi duomenų, kad šešėlinio pasaulio atstovas A. Pukelis, pravarde Švinius, pernai įsigijo 40 proc. Lietuvos futbolo čempionų Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ akcijų.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog bankininkai vėl ginčus sprendžia padedami žudikų. Po kelerius metus trukusios tylos nesutarimai bankų verslo užkulisiuose vėl sprendžiami pasitelkiant samdomus žudikus. Tai rodo pastarųjų dienų kriminaliniai įvykiai Rusijoje.

Prokurorai paskelbė Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, paiešką. Šiuo metu besislapstantis „Henytė“ yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų ir panašiai, pranešė Policijos departamentas.

„Balsas.lt savaitė“ pristato iki šiol neatskleistas garsiausias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos banditams – neramios dienos. Kai suimti Kauno „daktarų“ gaujos veteranai pradėjo bendradarbiauti su Kriminalinės policijos pareigūnais, gali būti atskleista daug laikinojoje sostinėje ir kituose miestuose įvykdytų žiaurių nusikaltimų. Pajudėjo senų bylų tyrimas „Daktarų“ lyderiams pažadėta sušvelninti bausmes, jeigu papasakos apie žinomus neištirtus nusikaltimus.

„Balsas.lt savaitė“ narplioja Kauno Vilijampolės autoriteto ir jo parankinių sąsajas su specialiosiomis tarnybomis. Ar Henytė veikė vienas „Henrikas Daktaras, arba Henytė, – ne toks, kad sulaukęs senatvės ir patyręs prabangaus gyvenimo skonį likusias dienas praleistų už grotų. Tačiau jis ir ne toks, kad sugalvotų gudrų pabėgimo planą. Manau, kad H. Daktarą įkalbėjo tie, kuriems rūpi žmonių, įkalintų dėl jo kadaise pavestų užduočių, likimas“, − savaitraščiui „Balsas.

Senus nusikaltimus narpliojantys Policijos departamento pareigūnai mina ant dešimties ir daugiau metų senumo žudynių organizatorių bei vykdytojų kulnų.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje Holivudo scenaristų vertas kauniečio aferisto gyvenimas: išsigalvojęs keletą fiktyvių tapatybių, tarp jų ir Kauno „Žalgirio“ rėmėjo, sukčius mėgavosi verslo ir krepšinio garsenybių draugija. Mulkindavo lengvai ir greitai Pusė milijono litų. Tokia suma įvertintą prašmatnų automobilį „Mercedes-Benz“ per vieną sandėrį šiemet pavasarį sugebėjo pasisavinti 26 metų kaunietis A. R., mėgdavęs prisistatyti gerais ryšiais garsėjančiu verslininku.