Henrikas Daktaras

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ bene daugiausia pagyrimų suteikė savo bendražygiui Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui). Nesėkmingas tardymas Tardymo izoliatoriuje keletą savaičių praleidęs žmogus greitai supranta, kokių gyvenimo vertybių, iš kurių svarbiausia – asmens laisvė, jis neteko. Po kelių įtemptų savaičių ir nuolatinių minčių apie artėjančią mirtį, Henytė Lukiškėse sulaukė nelaukto svečio.

Henrikas Daktaras savo memuaruose pateikia galimas Sigito Čiapo žmogžudystės versijas. Prisipažinimus lydėjo mirtini šūviai 1996 metų balandžio 5-osios – Didžiojo penktadienio – rytą Kaune, Sargėnuose, prie savo namų buvo nužudytas Kauno koncerno „Agora“ prezidentas, buvęs čekistų karininkas, turėjęs didelių politinių ambicijų Sigitas Čiapas ir jo asmeninis vairuotojas Vincas Varnas, susiruošę verslo reikalais į Vilnių. Per stebuklą išliko gyva S. Čiapo žmona Jolanta.

Po pasikėsinimo į Rusijos, JAV ir kitų šalių teisėsaugininkams gerai žinomą Viačeslavą Ivankovą Maskvoje bijomasi, kad gali prasidėti gaujų karas. Vienas garsiausių Rusijos nusikaltėlių pasaulio veikėjų Viačeslavas Ivankovas, kuris daugiau žinomas kaip Japončikas, iš reanimacijos palatos perkeltas į bendrą skyrių ir jau sveiksta. Prieš kurį laiką nežinomi užpuolikai išeinančiam iš tailandiečių restorano Maskvoje Japončikui šovė į pilvą. Į Rusijos mafijos krikštatėvį pataikė trys kulkos.

Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja, kaip jį, tapusį įtariamuoju, atkakliai bandė gelbėti žmona. Įžūlus apiplėšimas 1994-ųjų lapkričio 10-ąją Henytė suorganizavo buvusio Kauno kriminalinės policijos vadovo ir Sigito Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos viršininko Jurijaus Milevskio automobilio „Ford Mondeo“  vagystę.

Legendinis teisėsaugos veteranas atverčia kriminalinių autoritetų ir policijos nutylėtus „daktarų“ veiklos puslapius. Šešėlinis pasaulis legalizuojasi Prasidėjus laukinio kapitalizmo arba pradinio kapitalo kaupimo erai, be Kauno „daktarų“ grupuotės lyderių palaiminimo mieste jokio svarbesnio sprendimo nebuvo galima priimti. Išspręsti įvairias problemas „slabadinių“ prašydavo įtakingi bankininkai, politikai ir net teisėsaugos pareigūnai.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu. Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio.

Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane. Du lyderiai - jau negerai 1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs. Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ prasitaria apie pirmąjį skilimą senosios „daktarų“ kartos grupuotėje. Avietiniai švarkai, vakarietiškos mašinos 1991–1993 metais nemažai permainų įvyko ne tik Lietuvos politikoje bei ekonomikoje, bet ir kriminaliniame pasaulyje. Senasis vagių elitas Kaune prarado savo įtaką. Atsiradus naujiems autoritetams labai paaštėjo prieštaravimai. Pasikeitė ir pati kriminalinė ideologija.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Henrikas Daktaras savo knygoje mini savo mįslingas keliones maršrutu Novosibirskas–Kaunas. Artimųjų ir Pšidzės globa Laikraščio „Akistata“ bei portalo „Balsas.lt“ skaitytojų susidomėjimo sulaukusios H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ įdomiausios citatos bei autoriaus komentarai  nėra Kauno Vilijampolės boso gyvenimą reklamuojantis serialas. Manytume, kad reikia daugiau tokių publikacijų ciklų – tegul visuomenė sužino apie banditų gyvenimą. Jame tikrai ne viskas yra sklandu ir gražu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ išsamiai dėsto, kaip jis krimtęsis ne dėl gresiančio ilgo įkalinimo, o dėl draugų išdavystės. Šturmas Užliedžiuose 1986 metais, dar prieš suimant Kauno „daktarų“ gaujos narius, buvo surinkta labai daug jų nusikalstamos veiklos įrodymų. Dar iki sulaikymo buvo gautos sankcijos juos suimti, o tai tuomet būdavo gana retai. Netrukus buvo suimtas ir pats H. Daktaras. Šiai operacijai kriminalistai kruopščiai ruošėsi.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie įkurtuves Užliedžių dvare, kurios buvo pakrikštytos milicijos ir A. Sadecko nuolatiniais reidais Naujas gyvenimas Užliedžiuose Maždaug 1982 metais Henytė staiga pakilo nusikaltėlių hierarchijoje. Taigi „daktarams“ neblogai sekėsi. Bet kodėl? Atsirado ilgalaikiai ryšiai vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, valdžios organuose.

Henriko Daktaro knygoje „Išlikt žmogumi“ apšmeižtas buvęs garsus Kauno operatyvininkas Jurijus Liaškinas pateikė savą sensacingų įvykių versiją. Teisėsaugos koridoriais Tarp skandalingosios knygos herojų – ne tik Henytės draugai, nusikaltėliai, kurių nemaža dalis iškeliavę į aną pasaulį, bet ir žinomi teisėsaugininkai. H. Daktaras smulkiai bei vaizdingai aprašo savo susitikimus su žinomais Lietuvos teisėsaugos pareigūnais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jis atsidurtų už grotų.

Sparčiai pagausėję smurtiniai išpuoliai, paslaptingai pradingę žmonės, plėšikavimai, vagystės, reketas, iš prabangių automobilių vidury dienos išmetami jų vairuotojai, kuriems nėra 25 metų – visa tai pastaruoju metu drebina Kauną. Policija nutyli Manoma, jog neseniai Kaune įsiplieskęs gaujų karas greit nesibaigs. Kriminalistai spėja, kad naujosios kartos nusikaltėliai savo santykius ir toliau spręs šūviais.

Henrikas Daktaras savo garsiojoje knygoje „Išlikt žmogumi“ prašneko apie jam mestus įtarimus dėl žinomo Varėnos kriminalisto nužudymo. Darbas uošvių akims 1979 metais Henytė susipažino su Ablonskių šeima, persikėlusia į Kauną iš Šilutės rajono. Pažinties priežastis – jam į akį kritusi jauniausioji šeimos atžala – duktė Ramutė. Kaip teigia savo autobiografijoje Henytė, po devynių dienų jis paprašė Ramutės rankos.

Teisėsaugos pareigūnams kol kas nepavyksta rasti besislapstančio Kauno mafijos vadeivos, nusikaltėlių autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro, per tris dešimtmečius tapusio šešėlinio pasaulio žvaigžde. Prieš kurį laiką, kriminalistams pradėjus gauti svaresnių įrodymų apie H.Daktaro ir jo gaujos nusikaltimus, Henytė dingo kaip į vandenį.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisipažįsta, kad praėjus 9 pažinties dienoms nusprendė susituokti su Ramute. Pasitarimas J. Bielskio namuose Po dviejų teistumų (1977 ir 1978 metais) už chuliganizmą ir įkalinimo Pravieniškėse H. Daktaras pasikeitė – ėmė mažiau girtauti, sportavo. Operatyvininkų duomenimis, kartu su Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas, Henytė ėmė vadovauti savo kiemo gaujai – ši apiplėšinėdavo turtingesnius kauniečius, reketuodavo namudininkus.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie Pravieniškių kolonijoje iškovotą „garbingiausią“ nusikaltėlių titulą. Kalėdos anapus tvoros Jei bute ar name įsiveisė tarakonų, jų išnaikinti beveik neįmanoma. Jei nepašalinsime šių parazitų atsiradimo priežasties, galime kiek norime juos nuodyti chemikalais – vis tiek išgyvens. Jau tokie tie gyviai – atsparūs kaip niekas kitas.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašė apie žiaurias muštynes prie „Inkaro“, kurios vėliau vėl jam „pelnė“ antrąjį teistumą. Tas saldus žodis „laisvė“ „Perskaitęs, jog išeinu į laisvę, negalėjau patikėti savo akimis, – prisimena H. Daktaras. – Atsisveikinęs su savo kameros draugais, vatinėmis kojomis žengiau pro duris. Kelias iki laisvės vartų pasidarė labai ilgas ir kankinantis.

Henrikas Daktaras savo autobiografinėje knygoje „Išlikt žmogumi“ atvirai rašo, kaip kalėjimo papročių girnos sumala silpnuosius. Pirmieji įspūdžiai kameroje Kauno kriminalinio pasaulio įžymybės mito formavimuisi nemažai įtakos galėjo turėti socialinės sąlygos, korupcija, nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei teisėsauga.

„Akistata“ tęsia sensacingiausias Kauno mafijos autoritetu laikomo Henriko Daktaro autobiografijos „Išlikt žmogumi“ mintis. Mafijos adresas Naujalio g. 18 Reikėtų priminti, kad Kauno Vilijampolėje esančiame Naujalio gatvės 18-ajame name, be būsimojo mafijos boso, gyveno ir būsimieji Vilijampolės gaujų lyderiai – broliai Rimantas ir Deividas Ganusauskai, jų pusbrolis Ričardas Ganusauskas), pravardžiuojami atitinkamai Mongolu, Mongoliuku ir Ganusia. Jų močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.

Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vadovas Edgaras Mažeika sako, kad garsiausio šalies nusikaltėlio laukia išskirtinė byla. Ar beveik dvidešimt metų laikinąją sostinę valdžiusios garsiausios nusikaltėlių gaujos – jau praeitis? Viena vertus, lyg ir taip. Dalis „daktarų“, „daškinių“ grupuočių lyderių nėrė į pogrindį. Kita dalis  nužudyti arba pasodinti už grotų.

„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, vienas Kauno mafijos kūrėjų Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė, jau 14 metų tūnantis šešėlyje, sėkmingai tęsia nelegalią veiklą. Vienu Kauno mafijos banginių vadinamas 61 metų A. Jankevičius įtrauktas į ieškomiausių šalyje asmenų sąrašą.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“- teisėsaugos pareigūnams nerimą kelia padidėjęs gerai policijai žinomo šešėlinio pasaulio veikėjo Arūno Pukelio - Šviniaus dėmesys futbolui. Plečiantis Lietuvos futbolo skandalui, įtraukiančiam naujų veikėjų, daugelis nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Teisėsaugininkai turi duomenų, kad šešėlinio pasaulio atstovas A. Pukelis, pravarde Švinius, pernai įsigijo 40 proc. Lietuvos futbolo čempionų Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ akcijų.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog bankininkai vėl ginčus sprendžia padedami žudikų. Po kelerius metus trukusios tylos nesutarimai bankų verslo užkulisiuose vėl sprendžiami pasitelkiant samdomus žudikus. Tai rodo pastarųjų dienų kriminaliniai įvykiai Rusijoje.

Prokurorai paskelbė Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, paiešką. Šiuo metu besislapstantis „Henytė“ yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų ir panašiai, pranešė Policijos departamentas.

„Balsas.lt savaitė“ pristato iki šiol neatskleistas garsiausias žmogžudystes nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvos banditams – neramios dienos. Kai suimti Kauno „daktarų“ gaujos veteranai pradėjo bendradarbiauti su Kriminalinės policijos pareigūnais, gali būti atskleista daug laikinojoje sostinėje ir kituose miestuose įvykdytų žiaurių nusikaltimų. Pajudėjo senų bylų tyrimas „Daktarų“ lyderiams pažadėta sušvelninti bausmes, jeigu papasakos apie žinomus neištirtus nusikaltimus.

„Balsas.lt savaitė“ narplioja Kauno Vilijampolės autoriteto ir jo parankinių sąsajas su specialiosiomis tarnybomis. Ar Henytė veikė vienas „Henrikas Daktaras, arba Henytė, – ne toks, kad sulaukęs senatvės ir patyręs prabangaus gyvenimo skonį likusias dienas praleistų už grotų. Tačiau jis ir ne toks, kad sugalvotų gudrų pabėgimo planą. Manau, kad H. Daktarą įkalbėjo tie, kuriems rūpi žmonių, įkalintų dėl jo kadaise pavestų užduočių, likimas“, − savaitraščiui „Balsas.

Senus nusikaltimus narpliojantys Policijos departamento pareigūnai mina ant dešimties ir daugiau metų senumo žudynių organizatorių bei vykdytojų kulnų.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje Holivudo scenaristų vertas kauniečio aferisto gyvenimas: išsigalvojęs keletą fiktyvių tapatybių, tarp jų ir Kauno „Žalgirio“ rėmėjo, sukčius mėgavosi verslo ir krepšinio garsenybių draugija. Mulkindavo lengvai ir greitai Pusė milijono litų. Tokia suma įvertintą prašmatnų automobilį „Mercedes-Benz“ per vieną sandėrį šiemet pavasarį sugebėjo pasisavinti 26 metų kaunietis A. R., mėgdavęs prisistatyti gerais ryšiais garsėjančiu verslininku.

Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. „Balsas.lt“ baigia šeštadienį pradėtą pasakojimą apie Kauno kriminalinio elito laidotuvių papročius.

„Balsas.lt“ tęsia pirmadienį pradėtą pasakojimą apie žudynes Kauno „Vilijos“ restorane, kurios sukrėtė ne tik nusikalstamą pasaulį. Pasikėsinimas – į save? Pasikėsinimo į aukščiausio rango Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus istorija praėjus 15 metų darosi vis mįslingesnė.

Spalio 7 dieną sukanka penkiolika metų, kai buvo įvykdytas vienas šiurpiausių nusikaltimų Lietuvoje – praeityje garsioje Kauno kavinėje „Vilija“ buvo nužudyti penki laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos nariai. Žudikai neįvardijami iki šiol Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net 5 vyriškiai.

Grupės „Foje“ muzikinė siela Arnoldas Lukošius (41) „Balsui.lt“ teisinosi, jog jis nemoka nei groti, nei šokti. Tačiau šis įspūdingas ir šmaikštus žmogus visgi nepabijojo tapti žurnaliuko „Maxi Panelė“ redaktoriumi, nors, kaip jis pats interviu metu pabrėžė, tikrai nėra panelė ir niekada ja nebuvo. Arnoldai, koks buvo pirmasis Jūsų muzikos instrumentas? Įtariu, kad pirmasis mano instrumentas (mušamasis) buvo medinis plaktukas, kuriuo trenkiau savo diedukui per galvą.

Konservatorių lyderis, parlamentaras Andrius Kubilius teigia nesibaiminantis Artūro Valinsko kuriamos partijos ir netgi siūlo burti „čempionų“ ar „sėdėjusiųjų“ partijas. „Nežinau, kodėl visi taip susirūpinę ir rimtai svarsto A.Valinsko „šoumenų“ Prisikėlimo partijos atsiradimą. Jeigu nori - tegul kuria. Nematau nieko bloga. A.Valinskas, kaip baigęs teisės mokslus, galės būti teisingumo ministru, Jogaila Morkūnas - užsienio reikalų ministru.

Kauno policija tikina, kad Gintaras Petrikas ir Henrikas Daktaras laikosi jiems skirtų laisvės apribojimų, tačiau pripažįsta, kad ne visus teismo jiems skirtus įpareigojimus galima suvokti sveiku protu, juolab – kontroliuoti, praneša „Lietuvos žinios“.Viena iš namų arešto, kurį buvusiam koncerno EBSW prezidentui prieš mėnesį skyrė Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, sąlygų - nesilankyti viešose vietose.

Lietuvos politologai vienareikšmiškai smerkia nušalintojo šalies vadovo Rolando Pakso ir "Respublikos" dienraščio redaktoriaus Vito Tomkaus kandidatavimą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas V. Tomkaus sprendimą kandidatuoti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose apibūdino kaip "pusiau chuliganišką elgesį". "Tai dar vienas pretendentas populistas.

“Pašalinus priežastį, praeina liga”, - sakydavo Hipokratas. Prezidento Rolando Pakso nušalinimas Lietuvą apnikusios politinės ligos neišgydė, tvirtina autoritetingi politologai.

Klausimas, ar knyga turi ateitį, jau prarado prasmę, - Astrida Lindgren į jį atsakė klausimu, ar turi ateitį rožės kvapas? Taip pat ir knygos kvapas ar noras skaityti knygą savu, tau vienam priimtinu ritmu, o to niekaip neįsiūlys filmai ar televizija, - ir tobuliausiam kūriniui esant vis viena liks prievartos šešėlis. Tačiau šįkart apie knygą kitaip. Ir ne populiariąją artėjančią Vilniaus knygų mugę turiu omeny, kai “Litexpo” rūmus užplūsta tūkstančiai toli gražu ne vien vilniečių.

Kauno apygardos prokuratūra apskundė teisėjos Reginos Majauskienės praėjusių metų gruodžio 16 dieną paskelbtą nuosprendį, kuriuo išteisintas Kauno organizuoto nusikalstamo pasaulio įžymybė 46 metų Henrikas Daktaras. Prokurorai įsitikinę, kad H. Daktaro kaltė tarpininkavimu kaimynui P. Blankai išsiperkant iš vagių automobilį "Audi 100" įrodyta ir jis už tai turi būti nuteistas.

Nusikalstamojo pasaulio įžymybė 46 metų Henrikas Daktaras ketvirtadienį (10.30) Kauno apygardos teisme tarė paskutinį žodį baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje Henytė, taip pat dar penki kauniečiai kaltinami 1994-1996 m. pavogę 13 automobilių ir už juos iš mašinų savininkų reikalavę išpirkos. Tik minutę trukusiame teismo posėdyje Henytė pasakė, kad yra nekaltas. "Teisėja, šioje byloje esu nekaltas, nekaltas ir dar kartą nekaltas", - tarė H. Daktaras.

Nusikalstamojo pasaulio autoritetas 46 metų Henrikas Daktaras ketvirtadienį (10.30) Kauno apygardos teisme tarė paskutinį žodį baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje H. Daktaras, taip pat dar penki kauniečiai kaltinami 1994-1996 m. pavogę 13 automobilių ir už juos iš mašinų savininkų reikalavę išpirkos.

Enriko Daktaro sužadėtinė įtariama davusi melagingus parodymus narkotikų kontrabandos ir suklastotų pinigų platinimo byloje. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorai Indrei Kristinavičiūtei ketvirtadienį pateikė įtarimus dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu. 21-erių kaunietę į prokuratūrą atlydėjo jos advokatas Albertas Romualdas Gidra bei sužadėtinis Enrikas Daktaras.

Generalinė prokuratūra trečiadienį (07.09) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) surinktos medžiagos apie asmenis, įtariamus bandžiusius trukdyti tirti narkotikų kontrabandos ir padirbtų pinigų bylą. Šioje byloje vienas įtariamųjų yra Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro sūnus Enrikas. E. Daktaras yra Kauno miesto tarybos narys.

Sprendimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) surinktos medžiagos apie įtariamą Seimo nario Vytauto Šustausko vaidmenį kauniečio Enriko Daktaro byloje priims Generalinė prokuratūra. Antradienį (07-08) Vilniaus apygardos prokuratūra medžiagą, kurią prieš parą gavo iš VSD, perduos Generalinei prokuratūrai. "Su mūsų tiriama byla tiesioginio ryšio nėra, perduodame į Generalinę prokuratūrą procesinio sprendimo priėmimui.