gyvūnai

Nemažai gyventojų turi bent vieną augintinį. Dažniausiai jis tampa tikru šeimos nariu, gyvena namuose ir yra mylimas. Visgi vis dar pasitaiko atvejų, kai gyvūnai būna laikomi prastomis sąlygomis, neprižiūrimi ar skriaudžiami. Tačiau Lietuvoje tai nėra ignoruojama, šiuo metu numatyti pokyčiai, kurie iš esmės pakeis gyvūnų laikymą. Pririštų šunų laikymas kelia didelį susirūpinimą tiek visuomenei, tiek institucijoms.

Augintinis daugeliui žmonių jau seniai nėra tik namuose laikomas gyvūnas, saugantis teritoriją ar medžiojantis graužikus, o visavertis šeimos narys. Todėl atėjus laikui su juo atsisveikinti, šeimininkai vis dažniau ieško galimybės tai padaryti su pagarba ir orumu.

Po Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nustatytų pažeidimų, nuo pirmadienio užsidaro Klaipėdos zoologijos sodas.  Apie tai įstaiga pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  „Paskutinis savaitgalis zoologijos sode… Nuo rugsėjo 7 dienos, pirmadienio, Klaipėdos zoologijos sodas nebedirbs. Dėl nepalankių oro sąlygų ir nuolatinio Aplinkos apsaugos institucijų spaudimo esame priversti užverti vartus“, – dėstė Klaipėdos zoologijos sodas.

Verslininkai Antanas ir Daina Bosai susidūrė su situacija, kuri šeimą išvertė iš koto. Jie teigia gavę raštą, kuriame nurodoma atsisakyti jų valdomame mini zoologijos sode „Gamtos perlas“ laikomų trijų lokių ir septynių lūšių – gyvūnus esą liepta nugaišinti arba perduoti tinkamas sąlygas turintiems asmenims. Netrukus į šią situaciją sureagavo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Verslininkai Antanas ir Daina Bosai susidūrė su situacija, kuri šeimą išvertė iš koto. Jie teigia gavę raštą, kuriame nurodoma atsisakyti jų valdomame mini zoologijos sode „Gamtos perlas“ laikomų trijų lokių ir septynių lūšių – gyvūnus esą liepta nugaišinti arba perduoti tinkamas sąlygas turintiems asmenims. Daina socialiniuose tinkluose pasidalijo apmaudu dėl „Gamtos perlui“ pateikto reikalavimo nugaišinti tris parke laikomus lokius ir septynias lūšis.

Nors rodomas rūpestis lauke gyvenantiems gyvūnams yra sveikintinas, vis tik kartais toks gerumas gali neprastai suerzinti kaimynus. Aplink daugiabutį slankiojantys ir bendrose patalpose dergiantys augintiniai gali sukelti konfliktus. Turbūt ne vienam pažįstama situacija, kuomet kaimynai šeria lauke gyvenančias kates. Vis tik šalia laiptinės besibūriuojančios, o taip pat laisvai po laiptinę vaikštančios katės susižavėjimo nekelia.

Keisti gyviai, netikėtai nukloję paplūdimį, suglumino poilsiautojus ir privertė ne vieną griebtis telefono fotografuoti. Šimtai neįprastų mėlynų jūros gyvių buvo išplauti į šiaurės vakarų Anglijos paplūdimius – juos į krantą atnešė vakarų krypties vėjai. Kambrijos grafystėje esančiame Sent Byso paplūdimyje poilsiautojai sustojo fotografuoti šių gyvių, vadinamų „vėjo buriuotojais“ (angl.

Į laisvę Baltijos jūroje iškeliauja išslaugyti ir sustiprėję pavasario pradžioje bangų į krantą išmesti nusilpę mažyliai. Reabilitacijos centre lieka tik vienas – žieduotasis ruonis. Toks prie mūsų krantų atkeliavo pirmą kartą per 30 metų, tačiau yra taip sužalotas žmonių, kad gydyti jį teks dar ilgai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai ruošėsi vienam didžiausių savo gyvenimo nuotykių – netrukus jie iškeliaus į laisvę.

Nors žmonėms apsikabinimai yra natūralus būdas parodyti meilę, šunų apsikabinti nereikėtų, sako gyvūnų elgesio specialistė Joanne Hinds, rašo „Newsweek“. Apsikabinimai šunims gali būti kaip spaudimas, suvaržymas. „Apsikabinimas yra labai žmogiškas meilės rodymo būdas, tačiau šunims tai nėra natūralus ar malonus bendravimo būdas. Kai kurie šunys išmoksta toleruoti apkabinimus, nes pasitiki savo šeimininku, tačiau tolerancija nėra tas pats, kas malonumas“, – perspėja ji.

Kaimynų augintinis nuolat vaikštinėja po jūsų kiemą, jame tuštinasi, išrausia lysves ar apgadina augalus? Nors kai kuriems šeimininkams gali atrodyti, kad laisvai vaikštanti katė ar retkarčiais pasprukęs šuo – nieko blogo, įstatymai numato pareigą pasirūpinti, kad gyvūnas nepatektų į svetimą privačią teritoriją.

Vilniaus pakraštyje esančių Kairėnų gyventojams pirmadienio rytas prasidėjo ne nuo streso spūstyse, o nuo nuoširdžios šypsenos. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota per gatvę drąsiai keliaujanti ūgtelėjusi gulbių šeimyna bei kantriai juos praleidžiantys vairuotojai. Kairėnų apylinkėse per kelią ėjo paukščiai Šiuo nuotaiką keliančiu vaizdeliu Kairėnų bendruomenės „Facebook“ grupėje pasidalijo vietos gyventoja Rasa.

Turbūt ne vienas yra pripratęs prie to, kai grįžus namo juos atbėga pasitikti šunys, o kai kuriuos – katės. Vis tik Šakių rajone gyvenančius edukacinių užsiėmimų organizatorius atbėga pasitikti... jautis! Šeimininkai pasidalijo įrašu, kaip juos atėjus atbėga pasitikti jautis. Šeimininkus atbėga pasitikti jautis Socialiniame tinkle „Facebook“ viešoji įstaiga „Stebuklingi draugai“ dalijosi išskirtiniu vaizdeliu – pieva bėgančiu vos vienerių metų jaučiu, kuris atbėga jų pasitikti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad į lobistų sąrašą neįrašyta Veterinarijos farmacijos asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad asociacija šių metų balandžio pabaigoje Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pateikė raštą dėl iš registro išbrauktų veterinarinių vaistų ir teikė siūlymus dėl teisinio reguliavimo pakeitimų.

Neįprastai apvalaus meškėno, praminto „Jimothy“, vaizdo įrašas šią savaitę tapo tikra socialinių tinklų sensacija. Sietlo gyventojos nufilmuotas gyvūnas sulaukė milijonų peržiūrų, o po išpopuliarėjusio įrašo kiti miesto gyventojai ėmė dalytis istorijomis apie savo susidūrimus su šiuo neeilinės išvaizdos keturkoju. 33-ejų Kiana Hall pasakojo, kad pirmą kartą neįprastą gyvūną pastebėjo liepos 13-osios, pirmadienio, vakarą Bolardo rajone, šiaurės vakarų Sietle.

Vilniaus rajone įsikūrusi gyvūnų globos organizacija „Lesė“ skelbia gavusi krepšį su katėmis, kuris buvo paliktas karštyje sandariai užsegtas. Nors gyvūnai prieglaudą pasiekė dar gyvi, dalies kačių išgelbėti nepavyko. Incidentas įvyko pirmadienį, krepšys į prieglaudą atgabentas po pietų. Įkaitusiame krepšyje – leisgyvės katės Anot organizacijos, krepšyje buvo katė mama ir jos vaikai.

Policija dar kartą primena, kad vienas neabejingų žmonių pranešimas gali išgelbėti gyvybes. Utenos rajone atlikto patikrinimo metu pareigūnai aptiko kelias dešimtis itin netinkamomis sąlygomis laikytų šuniukų, o jų šeimininkei pradėta administracinio nusižengimo teisena. Apie šį atvejį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo jautriu įrašu apie Varėnos rajone įvykdytą gelbėjimo operaciją. Specialistai informuoja apie sėkmingai išgelbėtą sužeistą gulbę, kuriai skubiai prireikė pagalbos Lavyso ežere. Gyvūnas buvo pastebėtas su įstrigusiu žvejybiniu valu, todėl buvo nedelsiant organizuota jo gaudymo ir transportavimo procedūra. Į pagalbą atvyko ir Varėnos ugniagesių komanda, kuri padėjo saugiai sugauti paukštį.

Vasara – tai laikas, kai žmonės dažniausiai įsigyja augintinius. Vieni įsigyja veislinius gyvūnus, kiti suteikia naujus namus augintiniui iš prieglaudos, treti paima augintinius iš žmonių, kurie nėra nei veisėjai nei globėjai. Jie – tiesiog šunų, kačių ar šeškų vedeklių, kurios atsivedė jauniklių, savininkai. Internetas mirga nuo parduodamų ir dovanojamų augintinių skelbimų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai parengė pirmąsias mokslu grįstas metodines Žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais vertinimo gaires.  Tikimasi, jog jos leis specialistams remtis tais pačiais vertinimo principais bei taikyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas praktikoje nuosekliau bei vienodžiau.

Kiaunės žmonių namuose – kur kas dažnesnė problema, nei gali pasirodyti, ypač gyvenant arti miško. Jos įlenda į palėpes, pastoges ar kitas sunkiau pasiekiamas namo vietas, o apie nekviestus gyventojus žmonės dažniausiai supranta iš naktimis girdimų cypimo ar draskymo garsų. Vis dėlto kenkėjų naikinimo specialistas Ąžuolas Maštaras sako, kad ne visada palėpėje triukšmaujantis gyvūnas yra kiaunė.

Praėjusią savaitę Anykščių r. savivaldybėje esančiame Čekonių kaime vietinius sukrėtė žiauri žinia – iš voljero pabėgę neprižiūrėti šunys sudraskė kaimynų augintinį ir pasėjo baimę tarp vietos gyventojų. Aiškėja, kad palikti šunys iš voljero pabėga ne pirmą kartą, o žmonės baiminasi, kad nuo šunų gali nukentėti ir vaikai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad gyvūnų globos namuose „Radviliškio beglobiai“ negyvena nė viena iš šioje įstaigoje registruotų globojamų kačių, nors Gyvūnų augintinių registre (GAR) nurodyta, kad čia globojamos 33 katės. VMVT teigimu, įstaigos vadovė patikrinimo metu negalėjo pateikti duomenų, kur šiuo metu yra į registrą įrašyti gyvūnai.

Lietuvoje pirmą kartą šiemet užfiksuotas labai patogeniškas paukščių gripo virusas, pirmadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Paukščių gripą privačiame naminių paukščių ūkyje Širvintų rajone ištyrusi mėginius patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija.

Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi.

Lietuvoje prasidėjo svarbus laikotarpis vieniems rečiausių šalies gyvūnų – baliniams vėžliams. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo pranešimu, kuriame gyventojus ragina atkreipti dėmesį į šiuo metu keliuose ir pakelėse pasirodančias balinių vėžlių pateles. Jos leidžiasi į kelionę ieškodamos tinkamos vietos kiaušiniams dėti, todėl vis dažniau gali atsidurti ir važiuojamojoje kelio dalyje.

Amžinojo poilsio atgulė senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų kaulai. Apleistose kapinėse juos, ištampytus laukinių gyvūnų, užfiksavo „TV3 žinios“. Vėliau tiek žemių savininkas, tiek seniūnija ėmėsi darbų – kapines sutvarkė, o palaikus pagarbiai perlaidojo. Tokių neprižiūrimų senųjų gyventojų amžinojo poilsio vietų Klaipėdos krašte – šimtai. Liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis senose šio tikėjimo žmonių kapinėse kviečia maldai. Netrukus čia bus antrą kartą palaidoti išniekintų mirusiųjų kaulai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai Akmenės ir Radviliškio rajonuose nustatė galimo žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Patikrinimų metu buvo rasti itin prastos būklės naminiai gyvūnai ir gyvuliai. Dėl galimo žiauraus šeimininkų elgesio pradėtos administracinių nusižengimų teisenos, pranešė VMVT. Anot tarnybos, per patikrinimą Naujosios Akmenės seniūnijoje pas gyvūnų augintinių laikytojus rasti du labai išsekę šunys.

Praėjusį šeštadienį Telšiuose praūžė medžiotojų surengta šventė, kurios metu gyventojai galėjo iš arčiau susipažinti su medžioklės ypatumais ir medžiotojų veikla. Visgi dalis gyventojų šia švente pasibaisėjo. Pasirodo, šventės metu vaikams buvo demonstruojama, kaip išdarinėti stirniną. Savo ruožtu medžiotojai argumentuoja, kad vaikai buvo mokomi, kaip laukinis gyvūnas tampa maistu bei kas yra tvari medžioklė.

Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia Lietuvos giriose – ypatingas laikotarpis. Šiuo metu pasaulį išvysta miško gyvūnų jaunikliai, o medžių viršūnėse peri reti paukščiai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pabrėžia, kad jauniklių vedimo laikotarpiu svarbiausia miškui suteikti kuo daugiau ramybės – net trumpas trikdymas gali turėti įtakos tiek jauniklių išlikimui, tiek paukščių perėjimui.

Ne šuniukas ir ne katinas: Jeruzalės gyventojus stebina augintinis su ragais ir kanopomis – bute sostinėje vaikinas augina ožiuką. Pasirodo, toks neįprastas keturkojis – dar ne viskas: prieš tai bute gyveno ir kaimynams giesmes giedojęs gaidys. Ožiukas kartu su šeimininku laksto kieme, palydi jį į parduotuvę ir stebina aplinkinius. Tačiau šiuo atveju susidomėjo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – ji pateikė savo išvadas ir atsakė, kas gresia už tokių gyvūnų laikymą.

Laidoje „GalvOK“ svečiavęsis egzotinių gyvūnų ekspertas Gerardas Paškevičius atskleidė, kuris iš Lietuvos gyvūnų gali pats sau pasigaląsti dantis. Laidos vedėjas Andrius Žiurauskas uždavė klausimą: kuris Lietuvoje gyvenantis gyvūnas gali pats sau pasigaląsti dantis? Mindaugas Stasiulis ir Juozas Butnorius išgirdo galimus variantus: A. Vilkas B. Zuikis C. Šernas Paskutinę minutę teisingą atsakymą pakeitę vyrai sulaukė laidos svečio G. Paškevičiaus, kuris nuliūdino komandą.

Jonavos rajone, sodyboje prie miško gyvenanti Gražina Norvilienė prieš kelerius metus nė neįtarė, kad paprastas paukščių lesinimas virs išskirtiniu ryšiu su laukiniais gyvūnais, kuriuos retas pamato iš arti. Šiandien prie jos namų nuolat lankosi voverės, kurios ne tik ima maistą iš rankų, bet kartais net drąsiai įžengia į kambarį. Viskas prasidėjo nuo paukščių lesyklos Gražina pasakoja, kad neįprasta pažintis su voverėmis prasidėjo 2020-ųjų žiemą, prieš pat prasidedant pandemijai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siūlo uždrausti laikyti, gaminti, pirkti, parduoti ir naudoti gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus bei kilpas medžiojamiems gyvūnams gaudyti. Tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras sako, kad naudojimas ir prekyba tokiais spąstais bei kilpomis yra nesuderinama nei su medžioklės etika, nei su humaniškumu.

Pajūrio ugniagesiai net dvejose vietose padegtą mišką, malšino liepsnas ant daugiabučio stogo ir gaudė alpakas. Gudručiu bei Šokoladu praminti gyvūnai pabėgo iš aptvaro ir blaškėsi kelyje. Pagėgių apylinkėse net keturios ugniagesių autocisternos gesino mišką. Pleškėjo jaunuolynas – eglės ir pušys. „Gana greitai pavyko atkirsti ugnį nuo didesnio miško ir sėkmingai ją prigesinti. Šiuo metu vyksta atskirų židinių lokalizavimo darbai.

2018–2026 m. vykdytas žiemos monitoringas atskleidė, kad Kauno fortai: Rokų, Milikonių, Žagariškių, Julijanavos ir Naujosios Fredos yra itin svarbios Lietuvos šikšnosparnių žiemavietės. Šiuose požeminiuose statiniuose, kuriuose žiemą išlieka teigiama temperatūra (1–8 °C), apsistoja ir retų rūšių šikšnosparniai, kaip kūdrinis pelėausis ir europinis plačiaausis, ir dažniau sutinkami mūsų šalies žiemotojai.

Velykų rytas daugeliui siejasi su šventine nuotaika ir kiaušinių paieškomis, tačiau vienai šeimai iš Didžiosios Britanijos ši diena virto tikru išbandymu. Iš pradžių nekaltai atrodęs garsas netrukus sukėlė nerimą ir privertė ieškoti pagalbos. Keistas bruzdėjimas, sklindantis iš garažo sienų, kėlė vis daugiau klausimų, o jo kilmė atrodė visiškai neaiški. Šeima nusprendė nerizikuoti ir kreipėsi į specialistus, kurie netrukus atvyko į vietą.

Estijos gyvybės mokslų universiteto veterinarijos mokslininkams padedant, balandžio 11-ąją Lūnjos arklidėse gimė pirmasis šalyje klonuotas kumeliukas. Šis įvykis žymi reikšmingą mokslo pasiekimą, po kurio Estija tapo antrąja Europos šalimi, turinčia galimybių klonuoti arklius. Pirmojo klonuoto kumeliuko gimimas yra kelerius metus trukusių tyrimų ir plėtros kulminacija. Tai bendras Estijos gyvybės mokslų universiteto tyrėjų ir „Luunja Stud OÜ“ projektas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo 2026 m. balandžio 22 d. įsigalios naujos Europos Sąjungos (ES) taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų augintinių įvežimą ir judėjimą nekomerciniais tikslais. VMVT ragina gyvūnų augintinių savininkus ir vežėjus jau dabar susipažinti su naujais reikalavimais ir įsitikinti, kad jų augintinių dokumentai bei ženklinimas atitiks naujas taisykles. Plačiau – pranešime spaudai.

Veterinarijos klinikų specialistai raitojasi rankoves – daugėja keturkojų, apsikrėtusių erkių platinamomis ligomis, ypač pavojingąja babezioze. Klinikos per dieną sulaukia dešimčių skambučių, kai žmonės prašo ištraukti erkes arba pastebėję vangų gyvūno elgesį. Specialistai dalijasi patarimais: prieš keliaujant į gamtą gyvūną reikėtų labai gerai apsaugoti, o grįžus – dar ir iššuokuoti. Parsinešus namo erkę, pavojus kyla ne tik augintiniui, bet ir jo šeimininkui.

Socialinių tinklų galia gali ne tik linksminti, bet ir iš esmės keisti likimus. Tuo įsitikino gyvūnų globos organizacija VšĮ „Naminukai“, sulaukusi neeilinės paramos iš žinomų turinio kūrėjų – Remigijaus Viršilos ir Povilo. Šie vyrai nusprendė savo populiarumą išnaudoti prasmingam tikslui. Pasitelkę savo gausias sekėjų bendruomenes, jie surinko solidžią paramos sumą, kurią pavertė būtinomis atsargomis keturkojams.

Salmonelė dažniausiai siejama su kiaušiniais ar vištiena, tačiau specialistai įspėja – ši pavojinga bakterija gali slypėti ir daržovėse, riešutuose ar net prieskoniuose. Kaip ji plinta, kokias klaidas darome kasdien ir kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo? Apie tai laidoje kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė Indra Urbonavičiūtė. Padėkime nuo salmonelės. Vis dėlto kiaušiniai ir vištiena, daugelis apie tai pagalvojo.

Tirpstant sniegui, šaligatvius nusėja šunų išmatos – ne visi šunis vedžiojantys asmenys jas surenka. O tai daryti privalo. Ukmergės rajono savivaldybė žada imtis griežtesnių priemonių ir bausti ne tik asmenis, kurie nesurenka savo šunų išmatų, bet ir tuos, kurie nesinešioja šiam reikalui skirto maišelio.

Šiais laikais žmonių žiaurumui ribų nėra, o tai tik patvirtina Šiauliuose nutikusi istorija. Automobiliu važiavusi moteris pamatė maišą pakelėje, o sustojusi ir atsidariusi jį negalėjo patikėti tuo, ką mato. Maiše moteris aptiko mažą šunelį, paliktą vienui vieną pakelėje – šiuo metu jam ieškomi šeimininkai. Maiše moteris aptiko šunelį Skaudžia istorija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Šiaulių gyvūnų globos namai.

Gyvūnų prekių parduotuves Lietuvoje ir Estijoje valdančios „Kika Group“ generaliniu direktoriumi tapo Tautvydas Cinelis, kuris pakeitė 14 metų įmonei vadovavusį Darių Šumskį. Tokį sprendimą vasario 25 dieną priėmė vienintelė įmonės akcininkė Janita Januškauskaitė-Plungė, rodo dokumentai Registrų centre. T. Cinelis įmonei vadovauja nuo kovo 1 dienos.

Šaltuoju metų laiku daugiabučių kiemuose vėl paaštrėja sena kaip pasaulis dilema – kaip padėti alkstantiems ir šąlantiems bešeimininkiams gyvūnams, kartu nepažeidžiant kaimynų ramybės bei higienos normų? Kėdainiuose, P. Lukšio gatvėje, užvirė tikra drama tarp kačių šėrėjos ir nepatenkintų gyventojų. Ši istorija tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kokių pasekmių gali turėti geras noras, jei jis įgyvendinamas ne tam skirtose vietose.

Per baltą žiemos lauką lėtai, bet užtikrintai juda stumbrų banda – toks vaizdas užfiksuotas Kėdainių rajone. Įspūdingu vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo Valstybinių miškų urėdija, primindama, kad Lietuvos miškuose gyvena ir stiprėja didžiausi Europoje laukiniai žinduoliai. Užfiksuota stumbrų banda Vaizdo įrašą užfiksavo VMU girininkijos specialistas. Jame matyti gausi Europinių stumbrų banda, judanti per sniegu padengtą atvirą lauką.

Šikšnosparniai žiemą praleidžia miegodami, todėl visų gyventojų prašoma jų netrikdyti ir neiti į Kauno tvirtovės fortus ir kitas vietas, kur jie miega. Vasario 14-ąją Kauno regioniniam parkui pasidalijus vaizdo įrašu su šikšnosparniais ir žinute, kad kiekvienas – svarbus, o gamta nusipelnė mūsų rūpesčio, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo raginimu jų netrikdyti.

Nors gandrų sugrįžtuvės Lietuvoje visuomet minimos tik kovo 25 dieną, tačiau vaizdelis Utenoje aplinkinius turbūt nustebintų kaip reikiant – šiame mieste prieš porą dienų buvo užfiksuotas ant namo stogo įsitaisęs gandras. Nors gandras šaltos žiemos metu Lietuvoje – neįprastas reginys, vis tik vėliau paaiškėjo, kad jis – vietinis, pavadintas Cipos vardu.