gyvūnai

Per baltą žiemos lauką lėtai, bet užtikrintai juda stumbrų banda – toks vaizdas užfiksuotas Kėdainių rajone. Įspūdingu vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo Valstybinių miškų urėdija, primindama, kad Lietuvos miškuose gyvena ir stiprėja didžiausi Europoje laukiniai žinduoliai. Užfiksuota stumbrų banda Vaizdo įrašą užfiksavo VMU girininkijos specialistas. Jame matyti gausi Europinių stumbrų banda, judanti per sniegu padengtą atvirą lauką.

Šikšnosparniai žiemą praleidžia miegodami, todėl visų gyventojų prašoma jų netrikdyti ir neiti į Kauno tvirtovės fortus ir kitas vietas, kur jie miega. Vasario 14-ąją Kauno regioniniam parkui pasidalijus vaizdo įrašu su šikšnosparniais ir žinute, kad kiekvienas – svarbus, o gamta nusipelnė mūsų rūpesčio, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo raginimu jų netrikdyti.

Nors gandrų sugrįžtuvės Lietuvoje visuomet minimos tik kovo 25 dieną, tačiau vaizdelis Utenoje aplinkinius turbūt nustebintų kaip reikiant – šiame mieste prieš porą dienų buvo užfiksuotas ant namo stogo įsitaisęs gandras. Nors gandras šaltos žiemos metu Lietuvoje – neįprastas reginys, vis tik vėliau paaiškėjo, kad jis – vietinis, pavadintas Cipos vardu.

Nuo pat įkūrimo 2022 m. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 68, kačių prieglauda VšĮ „Rožinė Pėdutė“ tapo ne tik saugiu uostu beglobiams, bet ir gyvybingos bendruomenės centru. Tai vieta, kurioje išsipildė vaikystės svajonė padėti gyvūnams, ir kuri dabar keičia ne tik kačių, bet ir žmonių gyvenimus.

Vilniuje ketvirtadienį duris atveria pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Jame bus teikiamos pažangios šunų ir kačių dantų bei burnos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Centras įsikūrė sostinės Lazdynų mikrorajone, visą parą veikiančios DR. VET Lazdynų gyvūnų ligoninės komplekse. Atidarius odontologijos centrą, vienoje vietoje bus sutelktos visos svarbiausios augintinių sveikatos priežiūrai skirtos paslaugos.

Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ TV prodiuserė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė paviešino vaizdo įrašą, kuriame pranešė liūdną žinią iš savo ūkio: šeima neteko mylimiausio gaidžio. Kartu su šia netektimi Rūtai kilo klausimas, kaip atsisveikinti su mylimu gyvūnu, ir ji nusprendė paukštį kremuoti vieninteliame Lietuvos augintinių krematoriume.

Žiemą Lietuvoje įprasta matyti tuščius gandralizdžius – šie paukščiai dar vasaros pabaigoje pakyla į dangų ir tūkstančius kilometrų skrenda į šiltesnius kraštus. Todėl kiekvieną kartą, kai šalčio ir sniego sukaustytuose laukuose pastebimas pasilikęs gandras, tai kelia nuostabą ir klausimų.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbiu priminimu gyventojams. Atšalus orams pavojai kyla ne tik žmonėms, bet ir mūsų augintiniams, kurie patys negali pasakyti, kad jiems šalta ar skauda. Tarnyba ragina atkreipti dėmesį į kasdienius, bet labai svarbius dalykus, galinčius apsaugoti keturkojų sveikatą ir gyvybę. Specialistai primena, kad net trumpas neatsargumas žiemą gali turėti skaudžių pasekmių.

Nuo nesibaigiančių šalčių jau kenčia laukiniai gyvūnai. Visoje Lietuvoje yra susiformavęs storas ledo sluoksnis ant sniego, tad stirnos nebepasiekia maisto, o aštrus lūžtantis ledas žaloja joms kojas. Į pagalbą gyvūnams jau skuba miškininkai ir medžiotojai. Jie veža šieną, pjauna medžius, kad gyvūnai galėtų maitintis šakelėmis. Stirnos maisto ieško žmonių kiemuose. Graužia įvairius augalaus, pavyzdžiui, tujas, įsisuko net į gėlynuose augančias levandas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo naktiniu vaizdu iš Lietuvos miškų, kuriame užfiksuotos medžioti išeinančios lūšys. Įraše atskleidžiama, kad miškui nurimus pasirodo vieni slapčiausių mūsų šalies plėšrūnų. Tokie vaizdai leidžia iš arčiau pamatyti retai stebimą lūšių elgesį natūralioje aplinkoje. Užfiksavo medžioti išeinančias lūšis VMU girininkų įrengtos kameros padeda ne tik saugoti miškus, bet ir fiksuoti išskirtinį laukinės gamtos gyvenimą.

Šaltuoju metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos departamentas sulaukia daugiau skambančių dėl ant ledo pastebėtų paukščių ar kitų neįprastai besielgiančių gyvūnų. Besilaikanti žema temperatūra ir didelis sniego kiekis kelia iššūkių gyvūnams. Sužeistais gyvūnais rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC), rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Nors šaltuoju periodu mes mėgaujamės žiemiškomis pramogomis arba laiką leidžiame šiltai namuose, vis tik laukiniams gyvūnams periodas gali tapti sudėtingu. Tad svarbu prisiminti, kuo galima miške šerti laukinius gyvūnus, o kokiu maistu su jais dalintis negalima. Svarbu prisiminti, kuo galima šerti gyvūnus, o koks maistas gali jiems pakenkti, kad norėdami padėti nepadarytume meškos paslaugos.

Iki šiol Lenkijoje gyvūnus vežė speciali tam skirta tarnyba „Eko Patrol“. Dabar jie bus vežami į savivaldybės gyvūnų prieglaudą specialiai įrengta transporto priemone, penktadienį socialiniame tinkle paskelbė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.  Pasak Varšuvos merijos, transporto priemonės įranga grindžiama sprendimais, paremtais greitosios medicinos pagalbos tarnybų patirtimi, ir yra visiškai pritaikyta veterinarijos reikalavimams.

Apie pusės milijono peržiūrų ir virš poros tūkstančių pasipiktinimo komentarų sulaukė vaizdo įrašas, kaip moteris vedžiodama baltą šunelį jam įspiria, o galiausiai nusineša paėmusi už pakarpos. Komentatoriai lieja pyktį, tokį elgesį vadina žiauriu elgesiu su gyvūnu ir reikalauja, kad šuo būtų atimtas, o spardytoja griežtai nubausta. Policija pradėjo tyrimą, anot jos, šunį veikiausiai apspardė 51 metų moteris. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Klaipėdoje, prie jūros, – akiai neįprastas vaizdas: paplūdimyje žiemoja varlės. Viena klaipėdietė prie jūros nufilmavo vaizdą, kuris pribloškė net gamtininkus. Moteriai pavyko užfiksuoti smėlyje ir Baltijos jūros vandenyje šokinėjančias varles. Pasak gamtininkų, varlės jau nuo rudens turėtų būti sulindusios į dumblą ir miegoti žiemos miegu. Žiema, o uostamiesčio paplūdimyje, ties Giruliais, smėlyje ir jūros vandenyje šokinėja kelios varlės. Tokie vaizdai pribloškė gamtininkus.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Ugnė, kuri pasakoja, kad dar rugpjūčio 12 d. Vilniuje Pilaitės mikrorajone dingo jos šeimos katinas. Galiausiai paaiškėjo, kad dingęs katinas buvo partrenktas automobilio ir priglaustas VŠĮ „Beglobis“ gyvūnų prieglaudoje. Tačiau susisiekus su prieglauda, ji gyvūną atiduoti atsisakė ir jį, pasak Ugnės, perdavė kitam žmogui.

Ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams sunkiai susirgus dažnai prireikia antibiotikų. Tačiau kaip žinoti, kuriuos tikslingiausia skirti? Su tokia dilema susiduria ir žmonių, ir augintinių gydytojai. Anksčiau jautrumo antibiotikams tyrimai užtrukdavo kone dvi paras ar net ilgiau, tačiau, pasak veterinarų, naujausia įranga leidžia juos atlikti per kelias valandas ir taip išgelbėti daugelio augintinių gyvybes. Justina su savo augintiniu Sumo atvyko į veterinarijos kliniką profilaktinei patikrai.

Vis anksčiau leidžiantis saulei tampa vis sunkiau pastebėti tamsoje glūdinčius pavojus. Ar tai būtų neapšviestas posūkis, ar pakelėje pastatytas automobilis, ar pasiruošęs perbėgti kelią gyvūnas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ kalbintas „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas Damašauskas priminė, ką reikia daryti važiuojant per atokesnę vietovę ir ką daryti, susidūrus su gyvūnais.

Vis daugiau žmonių kalėdines dovanas perka ne tik savo artimiesiems ar vaikams, bet ir šunims bei katėms. Kai kurie gyvūnų prekių pardavėjai sako, kad  dovanas augintiniams perka jau 8 iš 10-ties jų klientų. Vidutiniškai išleidžia apie 30 eurų, tačiau yra negailinčių net ir kelių šimtų. Prekybininkai nesistebi – iki šiol dažniausiai šeimos nariu vadinę šunį ar katę pirkėjai dabar vadina savo vaiku, o vaikams, kaip žinia, dovanų negailima.

Kauno rajone veikiantis Laukinių gyvūnų globos centras per metus suteikė pagalbą ir laikinąją globą daugiau kaip 2,5 tūkst. sužeistų gyvūnų. Centro duomenimis, veterinarinė pagalba suteikta 2307 sužeistiems laukiniams gyvūnams iš gamtos, 251 paimtam ir konfiskuotam laukiniam gyvūnui skirta laikina globa – tai ketvirtadaliu daugiau nei pernai. „Palyginti su praėjusiais metais, 2025-aisiais, šių dienų duomenimis, gavome net 27 proc. daugiau pranešimų.

Vienas miestas, vienas parkas ir du tūkstančiai auksaspalvių retriverių – Buenos Airėse vietos gyventojai bandė pagerinti pasaulio rekordą ir patekti į istoriją kaip sostinė, vienoje vietoje surinkusi daugiausia vienos veislės šunų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Viename iš Buenos Airių parkų susirinko ne šiaip šunų mylėtojai, o tiesiog tūkstančiai auksaspalvių retriverių šeimininkų.

Interpolas ketvirtadienį pranešė, kad dėl egzotinių augintinių paklausos 2025 metais buvo konfiskuota rekordiškai daug gyvų gyvūnų, ir paskelbė, kad per šį laikotarpį jų skaičius siekia 30 tūkstančių. Interpolas teigė, kad nusikaltimai prieš gamtą šiuo metu vertinami daugiau nei 20 mlrd. dolerių (17,21 mlrd. eurų) per metus – nuo tūkstančių ryklių pelekų gabenimo iki draudžiamų dramblio kaulo ir primatų mėsos.

Aplinkos ministerija primena, kad artėjantis šventinis laikotarpis gali tapti tikru išbandymu tiek laukiniams gyvūnams, tiek mūsų augintiniams dėl fejerverkų keliamo triukšmo ir neatsakingo gyvūnų dovanojimo. Gyvūnų klausa yra daug jautresnė nei žmonių, todėl garsūs fejerverkų šūviai kelia didelį stresą laukiniams ir naminiams gyvūnams.  Šis triukšmas gali pažeisti jų psichiką, keisti elgesį ir padaryti ilgalaikę žalą jų sveikatai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Kalėdos – dovanojimo metas, todėl renkame dovanas siekdami pradžiuginti savo artimuosius. Nors šiais laikais yra daugybė galimybių maloniai nustebinti artimuosius įvairiomis dovanomis – nuo įvairių pramogų, kelionių iki gėlių, pristatomų į namus ar prabangių daiktų, gyvūnai augintiniai vis dar yra traktuojami kaip dovana, turinti atlikti siurprizo ir džiuginimo funkciją.

Virdžinijos valstijoje esančios parduotuvės apsaugos kameros užfiksavo, kaip prie alkoholinių gėrimų lentynos prisėlino kaukėtas plėšikas – meškėnas.  Kad Meškėnas ne šiaip sau pateko į parduotuvę rodo jo atlikti veiksmai. Pirmiausia jis pradėjo lipti lentynomis ir netrukus vienas po kito ant žemės ėmė kristi buteliai.

Šiuo metu internete žaibiškai plinta vos prieš kelias valandas patalpintas vaizdo įrašas, kuriame galima matyti vandens telkinyje miške  besimaudantį briedį. Internautai juokavo, kad briedžiui kur kas geriau nei žmonėms pavyksta atlaikyti žiemos šalčius. Užfiksavo besimaudantį briedį Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pasidalijo įrašu, kuriame buvo galima matyti kaip pamažu į vandens telkinį įlipa, o po to „prausiasi“ briedis.

Atšalus orams, ne vienas imasi lesinti paukščius kieme – specialistai primena, kad jau pradėjus tai daryti, būtina lesinimą tęsti iki pat pavasario, kol atšils. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kas atsiduria lesyklose – štai kuo galima lesinti paukščius, o kuo jokiu būdu ne. Vaizdo kameros lesyklėlėje užfiksuotais vaizdais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusio Salantų regioninio parko specialistai dalijasi naudingais patarimais, ką žinoti apie paukščių lesinimą.

Lapkričio 15 dieną Lietuvos zoologijos sodas savo lankytojus pakvietė į nemokamą akustinį Vido Bareikio koncertą po atviru dangumi. Šis renginys – padėka visiems, kurie per pastaruosius dvejus metus lankėsi atsinaujinusiame zoologijos sode ir palaikė jo veiklą bei tapo istorijos dalimi. Savo pasirodymą atlikėjas pradėjo nuo kūrinio „Žmogus orkestras“. Vizitinė kortelė Kaip teigė pats atlikėjas, ši daina – jo vizitinė kortelė. „Pradėsiu nuo dainos žmogus orkestras.

Neeilinė situacija – dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Veterinarijos tarnyba iš daugintojo konfiskavo 39 belgų aviganius. Toks atvejis – pirmasis, kai teko iškart ieškoti laikino prieglobsčio būriui didžiulių keturkojų. Tiesa, globėjai negaili priekaištų ir valdiškoms institucijoms – esą apleisti ir galbūt mušami gyvūnai net ir nustačius pažeidimus priversti toliau kentėti, kol vyksta teisminiai procesai.

Reidą Aleksoto turgavietėje ir kauniečio namuose surengusios tarnybos ir gyvūnų globėjai išvydo šokiruojantį vaizdą. Keli šimtai graužikų ir paukščių gyveno ankštuose narvuose, tarp savo išmatų ir parazitų, o šalia gyvų augintinių mėtėsi ir jų gentainių gaišenos, dalį jų aptiko net sukištas į šaldiklį. Iš viso specialistai konfiskavo pusketvirto šimto nelaimėlių.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai sekmadienį Kauno Aleksoto turgavietėje atliko patikrinimą bei jo metu nustatė neteisėtai egzotinius gyvūnus pardavinėjantį asmenį. Prekeivis tarnybai žinomas iš anksčiau. Pasak jos, pernai vyrui buvo sustabdytas leidimas verstis gyvūnų veisimu ir prekyba, tačiau asmuo neįsileisdavo atvykusių VMVT pareigūnų į patalpas.

Pasklidus naujienai apie Lietuvą sujaudinusio šunelio Gauso sveikatos problemas, paaiškėjo naujausia žinia. Ja pasidalijo gyvūnų prieglauda Nuaras savo socialinio tinklo Facebook paskyroje. Naujausia žinia Paaiškėjo, kad Gausui prireikė chemoterapijos: „Gausas, mūsų kovotojas, dar kartą įrodė jog jis gali. Mūsų visų pozityvi energija, gydytojų profesionalumas vėl daro stebuklus! Tas gąsdinantis žodis chemoterapija – tikimės, jog Gausas su Jūsų palaikymu įveiks ir tai.

Lietuvos zoologijos sode atgimsta holivudinės meilės – Merilyn Monroe ir Džono Kenedžio istorija. Ten gyvenantys garsenybių vardus turintys šarvuočiai aistringai bendrauja, tad laukiama jų meilės vaisių – mažylių šarvuočių. Šie nykstantys gyvūnai ypač žavi savo eisena ir smalsumu, ir net nevengia „kabinėtis“ prie lankytojų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šarvuotis meiliai kibina savo antrąją pusę. Meilė tarp jų užgimė nuo pat pirmo pasimatymo Lietuvos zoologijos sode.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai praveria duris į dirbtuves, kuriose gimė ilgiausios pasaulyje gyvatės – tinklinio pitono – eksponatas. Darbuotojai dalijasi kilusiais iššūkiais: kaip tūkstančio grobuonies kaulelių pavyko sudėti į vientisą skeletą ir dėl kokių gudrybių teko aiškintis net įstaigos buhalterijai. Prano Mašioto pradinės mokyklos antrokai Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klausosi pasakojimų apie pitonus.

TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ dalyvaujantys Gerda Mažilytė ir Deividas Celencevičius pristatė gyvūnų auklių programėlę „Boop“. Tad visi lietuviai, ketinantys vykti atostogų ir neturintys, kur palikti savo augintinį, dabar turi galimybę susirasti gyvūnus mylintį žmogų ir saugiai jį palikti laukti sugrįžtančių šeimininkų.

Už Krokialaukio, važiuojant link Balbieriškio, pro šalį važiavusi gyventoja Justina Naujalytė aptiko keturis ką tik išmestus kačiukus. Šia istorija ji pasidalijo socialiniuose tinkluose. Pasak moters, gyvūnai blaškėsi prie pat kelio, o katės motinos šalia nebuvo. „Manau, kad jie buvo visai neseniai išmesti – visi keturi laikėsi kartu vienoje vietoje, atrodė sutrikę ir išsigandę. Katės šalia nesimatė“, – pasakojo Justina.

Lapkritį žmonės skuba lankyti ne tik artimųjų, bet ir augintinių kapus. Dalis šunų ar kačių kapaviečių įrengtos prabangiau nei kai kurių žmonių – su paminklais, granito plokštėmis. Šeimininkai augintinio kapavietei negaili ir 250 tūkst. eurų. Laidojimo įmonės pastebi – keturkojų žmonės kartais gedi labiau nei žmonių. O netekties skausmą malšina užsakydami daugiau nei 50 eurų kainuojančias augintinių kopijas – žaislus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdą užpuolė bebrai. Gyvūnėliai įsikūrė miesto parke bei šalia Meridiano ir, ruošdamiesi žiemai, vieną po kito verčia ten stovinčius medžius. O valdininkai ir medžiotojai tepa kamienus specialia atbaidančia medžiaga, tačiau bebrai tarsi šaipydamiesi ėmė būtent šiuos ir griaužti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Apgriaužti ir metaliniais tinklais apraišioti medžiai pačioje Klaipėdos širdyje, netoli Meridiano, ir viename iš didžiausių – Malūno parke.

Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. „Tai galimybė gyvūnų savininkams, kurie veikia iš nevilties ar bėdos“, – sakė idėjos autorė Jasmin Reinhard. Kol kas šis „gyvybės langelis“ skirtas tik triušiams ir graužikams. Tačiau pasiūla esą vėliau gali plėstis. Tokia praktika vertinama prieštaringai.

Gyvūnų globos įstaigos pasigenda informacijos, ką daryti, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų sprogimas. Nežino, kur reikėtų dėti mylimus augintinius ir karo atveju. Tokios informacijos pasigenda ir žmonės, namuose laikantys šunis ar kates. Dažnas neslepia, kad ir kas benutiktų, nei šuns, nei katės likimo valiai nepaliktų.

Antradienio vakarą TV3 laidoje „Miestas ar kaimas“ netikėtas klausimas apie kiaules virto tikru juoko pliūpsniu. Dalyviai turėjo atspėti, kuris iš keturių teiginių apie šiuos gyvūnus yra neteisingas. Tačiau, kai laidos vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė garsiai perskaitė vieną iš atsakymo variantų, studijoje ji nustebino visus. „Vienas iš šių teiginių apie kiaules nėra tiesa. Kuris? A. Kiaulės gali sapnuoti. B. Kiaulės orgazmas gali trukti pusvalandį. Ubaba, oi, atsiprašau.

Ruduo jau įsibėgėja, orai šąla, o gamta lėtai ruošiasi žiemai. Daugeliui gyvūnų tai metas, kai jie įsitraukia į ramybės ir miego periodą, o ežiukai – ne išimtis. Kartais žmonės pamato mažą „negyvą“ ežiuką ir susigundo jį paimti ar palaidoti, tačiau dažniausiai jis tiesiog miega, pasiruošęs žiemojimui. Todėl radus tokį ežiuką svarbu neskubėti – leisti gamtos ritmui dirbti savo darbą.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų įspėjimą vairuotojams: kelyje vis dažniau pasirodo laukiniai gyvūnai. Rudenį, kai dienos trumpėja, o keliai tampa šlapesni ir slidesni, padidėja rizika susidurti su stirnomis, briedžiais ar šernais. Ragina būti budriems kelyje Direkcijos atstovai ragina vairuotojus būti itin budrius, ypač anksti ryte ir sutemus, kai laukiniai gyvūnai ieško maisto ar migruoja.

Baigiantis elnių ir briedžių rujai, vairuotojai dabar turėtų būti dar atidesni, mat šiuo metu žvėrys keliaus į savo žiemojimo vietas, paryčiais ir sutemus dar dažniau pasirodys keliuose. O  įvykių, kai keliuose susidūrus su laukiniu gyvūnu iš automobilio lieka tik metalo laužo krūva, smarkiai susižaloja žmonės, policija kasmet skaičiuoja vis daugiau.

VŠĮ „Letenėlių namai“ socialiniuose tinkluose pasidalijo istorija, kuri sukrėtė daugelį gyvūnų mylėtojų. Mažas katinas, iš pradžių palaikytas partrenktu, pasirodė esąs pašautas. Dėl patirtų sužalojimų jaunas gyvūnas nebegali valdyti savo galinių kojų, o atlikus operaciją vis dar išlieka didelė komplikacijų rizika. VŠĮ „Letenėlių namai“ priduria, kad tai jau ne pirmas kartas, kada jų globon patenka peršautas gyvūnas.

Sunaikintas, bet vėl atgimęs iš pelenų – toks šiandien yra Feldmano ekologinis parkas Charkivo pakraštyje. Kadaise buvęs vienas populiariausių Ukrainos turistinių traukos centrų, jis pirmosiomis karo dienomis tapo Rusijos apšaudymų taikiniu. Dabar, po trejų metų, tarp sugriuvusių pastatų ir žuvusių gyvūnų atminimo ženklų vėl girdisi vaikų juokas ir tigrų riaumojimas – gyvybė grįžta net ten, kur dar visai neseniai krito bombos.

Lietuvos jūrų muziejuje gyvenantys delfinai jau padėjo 1,5 tūkst. vaikų. Čia veikia Delfinų terapijos centras, kuriame šie žinduoliai vien savo buvimu šalia ir žaidimais gydo įvairius sveikatos sutrikimus turinčius mažuosius. Nors tėveliai sako, kad rezultatai akivaizdūs, tūkstančius eurų kainuojančios terapijos valstybė nefinansuoja – esą tai alternatyvus gydymo metodas. Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre neliūdna. Keli vaikai ir būrys delfinų siunta vandenyje.

Trečiadienio vakarą kauniečius sukrėtė žiaurus įvykis – gyventojai teigia, kad galimai pneumatiniu šautuvu buvo pašauta jų katė Mokša. Dėl patirtų sužalojimų augintinį teko užmigdyti, o šeimininkai įspėja apie galimai pavojingą asmenį, nusitaikiusį į gyvūnus.   Į naujienų portalą tv3.lt pasikreipusi kaunietė Virginija dalinasi, kad prieš savaitę iš namų pabėgo jos katė Mokša. Tačiau vakar vakare Virginijos kaimynė pranešė išgirdusi katę netoli namų esančioje duobėje.