Primename, kad Daina socialiniuose tinkluose pasidalijo apmaudu dėl „Gamtos perlui“ pateikto reikalavimo nugaišinti tris parke laikomus lokius ir septynias lūšis.
Susidūrė su sunkiai suvokiama situacija
Ji teigė, kad gyvūnus buvo siūloma perduoti kitoms tinkamas sąlygas turinčioms vietoms, tačiau Lietuvoje tokių galimybių esą nėra.
„Visi žinote „Gamtos perlą“, mūsų gyvūnus ir visa kita. Mus paskutinis raštas išvertė iš koto. Aišku, tas susirašinėjimas vyko ilgai, ne vienus metus, vyras jums apie tai papasakos, bet paskutinis laiškas ir paskutinis sakinys mane išvis nukirto. Mums liepta nužudyti arba nugaišinti tris mūsų lokius ir septynias mūsų gražutes lūšis.
Rašte parašyta, kad savininkas gali perduoti gyvūnus kitiems asmenims, kas turi teisę ir sąlygas juos laikyti, o sąlygos tokios, kad niekas Lietuvoje neturi tokių, reikia kažkur į užsienį juos vežti. Ir mes su tuo sutinkame, galime atiduoti Aplinkos apsaugos departamentui, buvo rašomi raštai, prašau, atvažiuokite, pasiimkite, mes atiduodame, vežkite, kur jiems geriau. Ne, ne, ne, jie to nedaro. Rašėme Kaune esančiam zoologijos sodui, jiems nereikia. Visiems rašome, bet niekam nereikia, nes niekas neturi sąlygų. Suprantate?
Bet Europos Sąjunga išleido naujas taisykles. Laukinių gyvūnų laikyti ir veisti negalima. Su tuo mes sutinkame, viskas yra gerai. Bet jie yra gimę dar iki įstatymo ir jie gyveno „Gamtos perle“.
Vienintelio, ko Bosas paprašė, tai arba jūs juos paimate ir vežate ten, kur jiems gerai, nes jie gi gerovės užtikrintojai, arba leiskite jiems ramiai gyventi savo voljeruose, savo „Gamtos perle“ iki mirties. Kaip ir buvo su vilkais. Vilkų „Gamtos perle“ nebėra.
Kodėl? Nes buvo lygiai tas pats įstatymas, bet buvo padaryta išimtis ir leista jiems nugyventi tol, kol jie patys natūraliai visi išgaišo. Ir viskas, jų nebėra. Tai sako Bosas: o kodėl negalima dabar leisti tai lokei su savo lokiukais, kurie gimė pas mus, gyventi? Kodėl juos reikia žudyti?
Nes, matote, gamtos apsaugos departamentas ar kažkoks skyrius prie gamtos apsaugos ministerijos taip užtikrina gerovę. Nėra gyvūno – nėra problemos. Tai skamba lygiai taip – mes galime nužudyti arba nugaišinti pagal kažkokį gyvūnų gerovės įstatymą. Ką tai galėtų reikšti, nežinau.
Gal valdininkai geriau paaiškins žurnalistams, nes aš asmeniškai nežinau, kaip galima žudyti pagal gyvūnų gerovės įstatymą. Gal, aišku, tai taikoma sergantiems gyvūnams, kuriems reikia padėti, kurie kankinasi, bet ne blizgančiais kailiais, sveikoms septynioms lūšims ir trims lokiai. Čia normalu? Jūs man pasakykite“, – apmaudo neslėpė D. Bosas.
Suregavo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Naujienų portalas tv3.lt dėl šios situacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą, kurie pateikė savo poziciją.
„Aplinkos apsaugos departamentas ŽŪB „Aglaura“ nėra pateikęs reikalavimo nei nugaišinti ar nužudyti laikomus tris ruduosius lokius ir septynias paprastąsias lūšis, nei perduoti šiuos gyvūnus kitiems laikytojams.
2026 m. sausio 21 d. Departamentas bendrovei davė privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus laukinių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus – sutvarkyti gyvūnų laikymo infrastruktūrą ir užtikrinti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus minimalius lokių ir lūšių laikymo reikalavimus. Bendrovė šio privalomojo nurodymo neįvykdė.
Apie pasikeisiančius laukinių gyvūnų laikymo reikalavimus ūkio subjektas buvo informuotas dar 2024 metais. Naujiems gyvūnų gerovės ir laikymo infrastruktūros reikalavimams įgyvendinti buvo nustatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris pasibaigė 2025 m. gegužės 1 d.
Užfiksavęs privalomojo nurodymo neįvykdymą, Departamentas pradėjo leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą. 2026 m. liepos 29 d. bendrovė buvo oficialiai įspėta ir jai nustatytas 10 kalendorinių dienų terminas pažeidimams pašalinti. Bendrovės prašymu šis terminas vieną kartą buvo pratęstas 15 kalendorinių dienų – iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. imtinai. Pakartotinis bendrovės prašymas dar kartą pratęsti terminą buvo atmestas, nes Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas numato galimybę šį terminą pratęsti tik vieną kartą.
Atsakyme bendrovei Departamentas taip pat informavo apie tolesnę teisės aktuose nustatytą procedūrą –nurodė kad tuo atveju, jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas būtų panaikintas, per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas juos laikyti, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.
Gyvūnų nugaišinimas yra viena iš įstatyme numatytų alternatyvų tuo atveju, jeigu būtų panaikintas leidimo galiojimas, tačiau tai nėra Aplinkos apsaugos departamento nurodymas ar reikalavimas. Kurią iš teisės aktuose numatytų alternatyvų pasirinkti, sprendžia gyvūnų savininkas.
Pažymėtina, kad ŽŪB „Aglaura“ išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus šiuo metu yra galiojantis, o sprendimas dėl jo panaikinimo nėra priimtas. Todėl ir įstatyme nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas šiuo metu nėra prasidėjęs.
Bendrovė oficialiuose Departamentui pateiktuose raštuose yra nurodžiusi, kad atsisako rudųjų lokių ir paprastųjų lūšių laikymo veiklos bei ieško šiems gyvūnams naujų laikytojų. Šiuo metu bendrovė rengia dokumentus septynių paprastųjų lūšių perkėlimui į gyvūnų laikymo įstaigą užsienyje.
Departamento reikalavimas yra vienas – užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai būtų laikomi saugiose, jų biologinius poreikius ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiose sąlygose. Pvz., patikrinimų metu, be kitų pažeidimų, nustatyta, kad dėl netinkamo drenažo vandens telkinys užlieja didžiąją rudųjų lokių aptvaro dalį, todėl turi būti užtikrinta, kad ir šis gyvūnų laikymo infrastruktūros trūkumas būtų pašalintas“, – teigė jie.
