grybas

Čaga, lietuviškai vadinama įžulniuoju skyleniu – neįprastos išvaizdos grybas, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Šiam dažniausiai ant beržų augančiam grybui priskiriamos įvairios teigiamos savybės – teigiama, kad jo nuoviras gali padėti stiprinti organizmą, palengvinti kai kuriuos simptomus ir net pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Vis dėlto čaga nėra įprastas valgomasis grybas, o jos vartojimas taip pat turi savų ypatumų.

Neries regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad Dūkštos upelio slėnyje šiemet ir vėl išdygo vienas rečiausių ir gražiausių Lietuvos grybų – korališkasis trapiadyglis. Pasak parko atstovų, šis retas grybas toje pačioje vietoje buvo pastebėtas ir praėjusiais metais. Parko atstovai atkreipia dėmesį, kad sengirėse gyvena daugybė retų ir saugomų organizmų rūšių, todėl gamtai ne visada reikia žmogaus įsikišimo.

Grybautojas Andrėjus prieš porą dienų miške aptiko neeilinį radinį – aukštai ant medžio augantį įspūdingos išvaizdos grybą. Vyras jį pasiekė tik pasinaudojęs kopėčiomis, nupjovė, o radinio nuotraukomis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. „Kas pasakysite, kas čia per grybas? 9 kg. Kam reikia, atsiųsiu dovanų gabaliuką džiovintos čagos, pašto išlaidos – jūsų. Į sveikatą“, – grupėje rašė Andrėjus. Vyras sutiko savo įrašu pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt.

Grybaudama miške lietuvė Vaida pastebėjo iš tolo matomus, baltus ir didžiulį kamuolį primenančius grybus. Neįprastą radinį moteris nufotografavo, o nuotraukomis sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt. Paaiškėjo, kad tai – didžiausiais Lietuvoje laikomi grybai, kurie tinkamu metu gali atsidurti ir ant pietų stalo.

Nors daugeliui grybautojų tikrasis sezonas prasideda tik rudenį, kai miškuose pasirodo baravykai, kelmučiai ir lepšiai, kai kurie grybai nustebina gerokai anksčiau. Būtent taip nutiko Lenkijoje, kur socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka sukėlė tūkstančius reakcijų ir karštas diskusijas. Internautai negalėjo patikėti, kad šie grybai miške aptikti jau dabar.

Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip nevalgoma kempinė arba pavojingas parazitas. Tačiau valgomoji geltonpintė, dar vadinama „miško vištiena“, yra tikras delikatesas tarp grybų. Jo skonis primena paukštieną, o virtuvėje jis gali būti puiki alternatyva įprastiems produktams. Kaip ir kur jo ieškoti bei saugiai paruošti? Valgomoji geltonpintė – tai grybas, augantis ant medžių kamienų, ypač tuopų, gluosnių ir ąžuolų.

Vieni atšilus orams leidžia sulą, kiti renka žibuokles, o tretieji keliauja į mišką su tikslu aptikti itin vertinamą įžulniojo skylenio grybą. Šis grybas dar yra vadinamas čaga, o ypatinga jo nauda pastebima kovojant su onkologinėmis ligomis. Su naujienų portalu tv3.lt pirmojo čagos radimo nuotraukomis pasidalijo Gediminas, o daugiau apie čaga grybo naudingąsias medžiagas papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Neries regioninis parkas šią žiemą sulaukė ypatingos, gamtos padovanotos staigmenos – aptiktas itin retas ir saugomas grybas paprastasis taukius (Sarcosoma globosum). Tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai nykstančių grybų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Šis radinys – ne tik mokslinė ar gamtinė naujiena.

Visai neseniai Prienų rajone gyvenantis Jonas išvydo tokį vaizdą, kurį pamatyti pavyksta tikrai ne kiekvienam. Ant stogo pradėjo augti didelis grybas, kuris patraukė Jono dėmesį savo išvaizda. Su naujienų portalu tv3.lt Jonas sutiko pasidalinti radinio nuotrauka bei atskleidė, kad jam pačiam smalsu sužinoti, kas čia užaugo. Jis aiškino, kad nuotraukoje matomas grybas jau perkeltas ant suolo, tačiau jo augimo vieta buvo ūkinio pastato stogas.

Žemaitijos nacionaliniame parke, Stirbaičių kaime, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta, skelbia parko direkcija. Šis grybas itin retas ir Europoje. Ascocoryne turficola aptiko gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė. Grybo radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Galutiniai patvirtinti šiai rūšiai grybo vaisiakūniai bus nugabenti į mikologijos laboratoriją.

Žemaitijos nacionaliniame parke, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta. Stirbaičių kaime gyvenanti, aktyvi gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė aptiko rūšį Ascocoryne turficola, kurios radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Rūšies galutiniam patvirtinimui grybų vaisiakūniai dar nukeliaus į mikologijos laboratoriją, tačiau pats radinys jau dabar sulaukė dėmesio.

Lietuvos miškuose galima aptikti ypatingą grybą – poniabudę, kuri traukia smalsuolių akis savo išvaizda ir kvapu. Liaudyje šis grybas buvo puikiai žinomas, o dar ir dabar yra kalbama apie nepaprastas šio grybo gydomąsias jėgas. Naujienų portalui tv3.lt apie poniabudę sutiko papasakoti gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad šis grybas – įdomus „visomis prasmėmis“. Poniabudės išskirtinumas Kaip pasakojo gamtininkas, šis grybas nuo kitų smarkiai skiriasi.

Biržų regioninio parko miške ekologė Renata Ulinskienė aptiko įspūdingą grybą, įrašytą į Raudonąją knygą – korališkąjį trapiadyglį, išsiskiriantį savo ypatinga išvaizda. Jį rasti svajoja visi grybų entuziastai, mat jis Lietuvos miškuose sutinkamas ne taip dažnai. Šį retą gražuolį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija sekėjams pristatė savo „Facebook“ paskyroje.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įspūdingu radiniu – miške pastebėtu kopūstgalviu raukšliumi. Šis grybas ne veltui traukia akį – savo banguota, raukšlėta struktūra jis primena žiedinį kopūstą, todėl neretai sutinkamas grybautojų krepšiuose kaip tikra miško retenybė. Po įrašu, komentaruose, žmonės neslėpė susižavėjimo išskirtiniu grybu. „Man jie labai gražūs, bet miške tokių nesutikau“, – rašė viena moteris.

Gražutės regioninio parko ekologams Lietuvos miškuose pavyko aptikti saugomą, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą neįprastos išvaizdos grybą – piestinį pirštūnį. Gamtos mylėtojų prašoma radus jį miške pranešti specialistams, nes taip galite prisidėti prie jo apsaugos. Apie įspūdingą radinį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Aptikus šį grybą prašo pranešti Piestinis pirštūnis (lot.

Neries regioniniame parke – išskirtinis gamtos atradimas! Dūkštos upelio slėnyje rastas vienas gražiausių ir rečiausių Lietuvos grybų – korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides). Šis įspūdingas grybas, savo forma primenantis koralą, Lietuvoje sutinkamas itin retai – žinomos vos kelios dešimtys radimviečių, o parke paskutinį kartą buvo rastas tik 2015 metais, rašoma Neries regioninio parko pranešime.

Visai neseniai klaipėdietė Jolita norėjo atsipalaiduoti ir išeiti pasivaikščioti po miestą. Vis tik bevaikštinėdama netoliese Klaipėdos universiteto ji aptiko neįprastą radinį – masyvų, dėmėtą, dar niekada nematytą grybą, augantį visai šalia Universiteto stotelės. Jolita tokio radinio anksčiau nebuvo aptikusi, tad padarė kelias grybo nuotraukas ir pasidalijo jomis socialiniuose tinkluose.

Ne vienas žino, kad gamtoje galima pamatyti daug įvairių įdomybių – nedažnai išvystamų gyvūnų, augalų ar grybų rūšių, neįprastų spalvų ar formų. Vienas iš tokių radinių buvo aptiktas Tauragės rajone – tai buvo rožinės spalvos grybus primenantys dariniai. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais šia neįprasta nuotrauka pasidalijo „Facebook“ puslapio „Miško siela“ administratorė Renata (aut. past.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įdomiu ir kiek neįprastu įrašu apie vieną iš mūsų miškuose randamų grybų – poniabudę. Nors daugeliui pažįstami tradiciniai valgomi grybai, šis – išskirtinis tiek savo išvaizda, tiek kvapu. Įraše atskleidžiama, kaip greitai jis auga ir kokį vaidmenį jo nemalonus kvapas atlieka gamtoje. Taip pat pateikiama informacijos apie Lietuvoje aptinkamas poniabudžių rūšis ir jų paplitimo vietas.

Savo sode Šilalės rajono gyventoja rado nematytą organizmą. Purus geltonas darinys patraukė dėmesį, tačiau kas tai, moteris negalėjo pasakyti.  Įdomiu radiniu feisbuko grupėje „Daržininkų užrašai“ pasidalino Kara Baužienė iš Šilalės rajono. „Koks čia ateivis? Atsiranda staiga, kaip ištirpęs zefyras, o paskui sukietėja. Apačioje nieko nerandu – nuimu ir tiek“, – rašė ji.

Daugybė lietuvių savo gyvenimo be grybavimo neįsivaizduoja, o naudojantys juos ne tik kaip maistą, bet ir vaistą, į miškus plūsta ieškoti priešnuodžiu vėžiui praminto grybo – juodojo beržo grybo, kuris daugeliui geriau žinomas kaip čaga. Šį grybą pažįstantys ir apie jo savybes žinantys skuba jo prisirinkti dėl jo naudos ir iš jo dažniausiai verda arbatą arba gamina ekstraktą.

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Lietuviams grybai – didžiausias delikatesas iš gamtos, o grybavimas – puikus laiko praleidimo būdas. Grybautojams vis knieti išeiti į miškus, o štai vos atšilus orams plūsteli ieškantys vaistinėmis savybėmis pasižyminčio juodojo beržo grybo (lot. Inonotus obliquus), liaudyje dar vadinamo čaga.

Ne vienas žino, kad grybų būna pačių įvairiausių rūšių ir spalvų. Vienas iš įdomesnių grybų auga Biržų regioniniame parke ir pasižymi žalsvai-melsva spalva bei gali nudažyti medieną. Grybas visų akis pritraukia savo išskirtine spalva. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ Biržų regioninis parkas pasidalijo įrašu, kuriame visiems parodė šį ypatingą grybą – paprastąjį žaliagrybį. Gamtininkai paaiškino, kur galima aptikti tokius grybus.

Prieš maždaug savaitę laiko vaikštinėdama po mišką Varėnos rajone Inga aptiko jos akį patraukusį radinį. Tai – neįprastos formos, didelis grybas, kurį moteris nieko nelaukusi įamžino. Šio grybo nuotraukomis Inga pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje. Moteris buvo susidomėjusi radiniu ir klausė grupės narių, kas tai per radinys. Atsakė gamtininkas Naujienų portalui tv3.lt apie Ingos radinį papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Grybautojai vis giriasi gausiu grybų laimikiu – grybai dygsta praktiškai visuose miškuose: tiek drėgnesniuose, tiek sausesniuose. Tačiau tai, kad grybai ėmė dygti pačiame Kėdainių miesto centre, atrodo tiesiog neįtikėtina. Visgi čia pat dirbantys biurų darbuotojai patikina – baravykai paąžuoliai čia išdygsta ne pirmą kartą.

Vilniaus gyventojus nudžiugino netikėtas radinys – didysis kukurdvelkis, išdygęs vidury miesto, šalia Santaros klinikų. Įspūdingas grybas pasiekė 24 centimetrų aukštį ir yra didesnis nei žmogaus galva. Didžiausias rastas Lietuvoje kukurdvelkis svėrė beveik 15 kilogramų.  Vilniuje vaikus nudžiugino apvalus baltas radinys, išdygęs vidury miesto – didysis kukurdvelkis. Šis kukurdvelkis stebina gyventojus ne šiaip sau. Ėmė, išdygo ir apsigyveno vidury Vilniaus miesto šalia Santaros klinikų.

Į miškus plūstančius lietuvius gamta apdovanoja ne tik džiuginančiais laimikiais, bet ir neįprastais radiniais. Išėjusi į mišką Irena Cijunelienė aptiko išskirtinės išvaizdos grybą – kraujuojantį dyglutėlį. Šis grybas atrodo neįprastai ir kai kuriems net neprimena grybo, mat žiūrint į jį atrodo, kad iš balto grybo vidaus sunkiasi sodriai raudonas kraujas. Aptiko įspūdingą grybą Kraujuojantį dyglutėlį (lot.

Prieš savaitę laiko į savo šiltnamį Marijampolėje užėjusi Daiva nustėro – šalia jos auginamų pomidorų išdygo milžiniškas grybas. Moteris puolė fotografuoti grybą ir pasidalijo jo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taip Daiva vylėsi sužinoti, kas tai per „svečias“, užaugęs šalia jos daržovių.  Iš nuotraukų galima matyti, kad grybas buvo įspūdingo dydžio.

Prieš tris metus konkursas „Kuriu Vilnių” pasipildė 12 naujų projektų. 2021-aisiais buvo sakoma, kad iki metų pabaigos Vilnių papuoš didžiulis grybas. Visgi išdygo jis tik šiemet. Informacija apie naujausią instaliaciją Vilniuje paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“. Čia sukurtas renginys, kuriame vilniečiai yra kviečiami birželio 13 d. 18.30 kartu praleisti laiką su muzika šalia naujojo meno kūrinio.

Retieji Dusetų girios grybai sulaukė Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mikologų dėmesio. Apskritasporių bobausių radavietė bus tiriama keletą sezonų, bet jau pirmoji diena lankantis mokslininkams nudžiugino nauju atradimu – vienas šio bobausio vaisiakūnis rastas ant liepos virtėlio. Iki šiol visi vaisiakūniai buvo randami tik ant negyvų eglių medienos. Taip pat džiugino ir bendra populiacijos būklė – gana gausiai, net keliolikoje vietų aptikti vaisiakūniai.

Juodasis beržo grybas, dar vadinamas beržo juodgrybiu ar čaga, daugelio laikomas aukso gysla organizmui – jis pasižymi daugybe naudingų savybių. Žolininko Ramūno Vaičiūno teigimu, šiuose grybuose gausu unikalių veikliųjų medžiagų: chromogenų; ląstelienos; steroidinių junginių; lignino; organinių rūgščių; laisvųjų fenolių; flavonoidų; silicio oksido; geležies; aliuminio; kalcio; magnio; natrio; kalio; cinko; vario.

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų.

Grybai yra ne tik maisto šaltinis, bet ir gamtos stebuklai, dažnai sugebantys mus stebinti savo įvairove ir spalvingumu. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kurioje samanų paklotėje matosi ryški „liepsnelė“ . Neapsigaukite, ją paėmę rankų nenudegsite – tai įdomiai atrodantis grybas.

Lietuvos miškai rudenį apdovanoja gausiais grybų laimikiais. Tačiau šiemet Žemaitijos miškai nustebino – aptikta čia dar nematyta grybų rūšis. Tad grybautojai raginami nepraeiti pro šalį, o radę šį grybą ne tik pasidžiaugti, bet ir pranešti apie augimo vietą. Kaip praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške rasta daug raudonojo auksabaravykio įvairaus augumo vaisiakūnių.

Lietuvos gamta kupina pačių įdomiausių radinių – čia tūno įvairiusiomis formomis ir išvaizda stebinantys augalai bei grybai. Vieną jų pavyko rasti ir nufotografuoti panevėžietei Ingai Gotoveckaitei. Į jos akiratį pateko itin retas, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktas grybas. Grybautojų grupėje socialiniuose tinkluose pasidalinusi moteris juokavo: „Kas kepenis padžiovė?“ Ji Panevėžio rajono miškuose rado Ąžuolinę kepeną (lot.

Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą. Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų  nuomonės apie šį grybą?“, – klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis.  „Tai – violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, – rašė viena moteris.

Vasara jau visai į pabaigą, tad plūstančių į miškus ieškoti grybų – vis daugiau. Itin sekasi tiems, kurie jau daugybę metų turi savo žinomas vietas, kuriose grybauja. Žinomos vietos nenuvylė ir Lauros – ji iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų. Nors savaitgalis buvo itin karštas, miškuose buvo pilna grybautojų – jų neišgąsdino didelė kaitra. Šeštadienį grybauti išsiruošė ir Laura, kuri pastebi, kad nors ir kaitino saulė, ieškančiųjų grybų buvo pilnas miškas.

Lietuvoje auga įvairiausi grybai – ir visiems puikiai pažįstami, ir tie, kuriuos pamačius atvimpa žandikaulis. Vieną tokių grybų rado raseiniškė Vilma, sutikusi pasidalinti nuotrauka ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais. Įspūdingą radinį Vilma aptiko neįprastoje vietoje – ji ir pati sako negalinti patikėti, kad šie didžiuliai grybai auga Raseinių bažnyčios teritorijoje. „Aplamai tokio dydžio matau ir aš, ir vyras pirmą kartą“, – nuostabos neslepia moteris.

Lietuviai – tikri grybavimo mylėtojai, kiekvienais metais nekantriai laukiantys, kada gi pradės dygti grybai. Lietuvos miškuose jų jau yra ir kai kuriuose visai nemažai, tik vieniems jų rasti nepasiseka, o kiti grįžta pilnomis pintinėmis. Štai, Aušra iš miško parsinešė nemenką kiekį voveraičių. Alytaus rajone įsikūrusi moteris grybauti patraukė į Varėną ir pasigailėti neteko – rado įspūdingą laimikį. Ji pasakoja, kad šiemet grybauti išsiruošė jau trečią kartą.

„Nueita daug kilometrų, bet viena stebuklinga vieta atrasta“, – dalinasi „Grybautojų“ grupėje Domantas tampydamas už ūso kitus miško laimikių entuziastus. Naujienų portalui tv3.lt Domantas pasakoja, kad tai, ką matote nuotraukų galerijoje, jam pavyko rasti per dvi valandas. „Pagrinde vien baravykai. Buvo dar keli raudonviršiai ir kelios lepšaitės“, – vardija rastus grybus miške vyras.

Vasarai persiritus į antrą pusę lietuviai iš miškų grįžta su pilnais kibirais ar pintinėmis grybų. Savo laimikį parodė ir Eimantas su Raimonda, kurie per itin trumpą laiką pririnko kibirą grybų. Jiedu grybavo Akmenės rajono Ventos miestelio miškuose. Vos per valandą kibiras prisipildė grybų – į jį nugulė kone vien raudonviršiai.

Įpusėjus vasarai, lietuviai jau traukia į miškus ieškoti grybų. Nors vieniems nepavyksta nieko rasti, kiti į namus grįžta su įspūdingais laimikiais. Vieną tokių pavyko „sumedžioti“ panevėžiečių šeimai – rasti grybai nė netilpo į kibirus. Laimikio nuotraukomis pasidalinusi panevėžietė Toma Lapinskienė pasakojo, kad su šeima kiekvienais metais itin laukia grybavimo sezono –  tai visą šeimą suvienijanti maloni veikla. „Nuo pat mažens į mišką vedame ir vaikus.

Alytiškės grybautojos Mildos Stanevičienės jau kelerius metus niekam nepavyksta aplenkti. Ir šiemet ji pirmoji atėjo su pilnu kibiru baravykų. „Jau prieš savaitę prie Nemuno užtikau septynis gražius baravykus, o pirmadienį aplankiau savas vieteles Užupių pušyne, kur ankstesniais metais surinkdavau pirmą baravykų derlių. Ir štai kiek priroviau – įvairiausio dydžio visą kibirą. Pirmieji baravykai mane kaip grybautoją labai džiugina“, – laimikiu džiaugiasi Milda.

Grybautojų grupėje pamažu vis daugėja džiugių žinių apie rastus miškuose laimikius – grybus. Štai visai neseniai viena moteris teigė Jurbarko rajone radusi jau ir voveraičių, o štai Pakruojo rajone Laimuntui pavyko aptikti ir šakotąjį viensėdį. „Šiandien nuvažiavęs į mišką ir aplankęs tris viensėdžių augimo vietas, vienoje radau jau nedidelį, bet suaugusį šakotąjį sėdį (viensėdį)“, – dalinosi Laimuntas grybautojų grupėje. Grybautojas pasakojo, kad šį grybą jis aptiko Pakruojo rajone.

Lietuvos mikolgų draugija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino 2023 metų grybu. Šiemet juo išrinktas – raudonasis auksabaravykis. Sužinokite, kuo šis grybas ypatingas ir kur jį galima rasti. Pasidalinę raudonojo auksabaravykio nuotraukomis, mikologai „Facebook“ puslapyje rašė: „Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus, sin. Boletellus projectellus) yra baravykinių (Boletaceae) šeimos grybas, kilęs iš Šiaurės Amerikos.

Vakarų Europoje vis labiau populiarėja savo vaistinėmis savybėmis pasižymintis juodasis beržo grybas. Gamtininkas Almantas Kulbis tikina, kad nors grybas ir populiarus, tačiau norint jį rasti Lietuvoje, teks gerai paplušėti. Kuo jis yra ypatingas ir kur reikėtų jo ieškoti, mikologas sutiko papasakoti ir naujienų portalo tv3.lt žurnalistams.

„Facebook“ grybautojų grupėje viena moteris pasidalino įrašu, kuris sulaukė itin didelio susidomėjimo. Daug kam nematytų grybų Liūto karčių, pasak Almos (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), galima nusipirkti ir pas Lietuvos ūkininkus. Naujienų portalui tv3.lt apie šio įdomaus grybo savybes bei panaudojimą daugiau papasakoti sutiko gamtininkas Almantas Kulbis.  Anot gamtininko, Liūto karčiais grybą Gericijų (lot.