gintarė skaistė

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė „amoraliu“ vadina Vengrijos priešinimąsi bendram 18 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai paketui Budapeštui siekiant gauti paramą iš ES ekonomikos gaivinimo fondo (RRF).  „Šiek tiek amoralu iš Vengrijos pusės blokuoti paramą Ukrainai ir susieti tai su klausimais, kurie yra tiesiog kito lygmens“, – naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį teigė G. Skaistė, dalyvaujanti Briuselyje vykstančiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) ...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl karo Ukrainoje ir itin aukštų energijos kainų lėtėjant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai šalims narėms būtina geriau koordinuoti paramą gyventojams ir verslui.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Finansų ministerija teikia naują NT mokesčio projektą. Ministrė Gintarė Skaistė žada, kad, pagal jį, už pirmąjį būstą pusei gyventojų mokestis negrės. O vidutinis mokestis esą per metus sieks 14 eurų. Tiesa, kuo turtas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo ir mokestis bus didesnis. Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams.

Lietuvai vėliau nei planuota pateikus Europos Komisijai (EK) pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Komisija įvertins, ar Lietuva tinkamai atliko numatytus darbus.  „Mokėjimo prašymas pateiktas, jame įvardyti visi rodikliai, kuriuos turėjome įsipareigojimą pasiekti su pirmu mokėjimo prašymu.

Už nepaklusnumą iš konservatorių partijos išmestas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sulaukė prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Šalies vadovas konservatorius kaltina volu pervažiavus per Majauską. Opozicija taip pat jau rezga Majauskui gelbėjimo planą, reikalaudama slapto Seimo balsavimo dėl išlikimo komiteto pirmininko poste. Tačiau konservatoriai ragina prezidentą nesikišti į partijos reikalus, o Majauską grasina išmesti ir iš frakcijos, ir iš komiteto.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Dėl Seimo patvirtintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą 2023 metais Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui kompensuojant dalį elektros kainos, teigia finansų ministrė. „Metiniai netekimai dėl šios lengvatos taikymo yra 130 mln. eurų.

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai galutinai turėtų paaiškėti gruodžio viduryje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikti skaičiavimai yra ne galutiniai – tai darbinis dokumentas.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako žinojusi, jog finansų viceministras Gediminas Norkūnas turi valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“, kurią jis tiesiogiai kuruoja, akcijų. Ministrė sako dėl to problemų neįžvelgianti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas antradienį palaikys Vyriausybės siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o ne metams, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas.  „Vyriausybė siūlo jos nebepratęsti ir tikimės, kad Seimas palaikys šį sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Šiemet daug krovinių ir pajamų praradusiems ir valstybės jau paremtiems „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) 2023 metų valstybės biudžete numatyta suteikti dar beveik 130 mln. eurų dotacijų. Dalis šios sumos galėtų būti suteikta kaip garantija paskoloms, sako finansų ministrė.   Finansų ministerijos teigimu, patikslintame kitų metų biudžeto projekte LTG numatyta iš viso skirti 284,4 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2023 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai, rašoma pranešime spaudai. Patobulintas biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, kurių sulaukta net už 1,3 mlrd.

Vyriausybė trečiadienį patikslino kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. „Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5 proc. BVP iki 3 proc. BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvai dėl laiku neįgyvendintų įsipareigojimų atidėjus pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, EK atstovas Lietuvoje teigia, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

Seimui ketvirtadienį imantis pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus. „Tikiuosi išgirsti visų frakcijų pozicijas, preliminarūs vertinimai tiek ekonomistų, tiek valdančiųjų frakcijų buvo pozityvūs, todėl tikiuosi sklandaus biudžeto priėmimo“, – Seime prieš posėdį žurnalistams sakė G. Skaistė. „Natūralu, kad tų pasiūlymų yra, jų visada yra.

Lietuva vėluoja pateikti pirmąjį prašymą Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos šaliai svarbiems projektams. Finansų ministrė sako, jog prašymas atidėtas, nes Lietuva „nepasiekė tam tikrų numatytų rodiklių“.  „Kadangi tam tikri rodikliai, kurie buvo numatyti pateikti (EK – BNS) pirmame mokėjimo prašyme, buvo vėluojami pasiekti, buvo šiek tiek atidėtas mokėjimo prašymo pateikimas.

Kadencijos pradžioje mokesčių reformą žadėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „pasiūlymų krepšelis“ valdančiosios koalicijos partneriams liberalams ir Laisvės frakcijai jau yra pateiktas.  „Tikiuosi sutarimo, kad su visu tuo krepšeliu ir galėtume žygiuoti į Seimą tolimesnėms diskusijoms“, – antradienį LRT televizijai teigė G. Skaistė.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Pasaulio banko (PB) ekspertai siūlo Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas. Jų nuomone, turėtų būti apmokestinamos visos pajamos pagal jų dydį, o ne pagal kilmę. Be to, jiems taikomi mokesčiai turėtų būti progresiniai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą. „Buvo parengtas analitinis įrankis, kuris padės modeliuoti geriau mokestinius pakeitimus ir įvertinti pokyčių pasekmes, kurios būtų mūsų ekonomikai ir visuomenei.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

Seimo pirmininkei paprašius skubios Vyriausybės išvados dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos restoranams, kultūrai bei sportui poveikio 2023 metų biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad nemažą valstybės paramą verslui dėl itin išaugusių energijos kainų 2023 metų biudžete lėmė ir kitų Europos Sąjungos šalių sprendimai padėti savo verslui bei Vyriausybės siekis palaikyti įmonių konkurencingumą.  G. Skaistė kartojo pasigendanti Europos Komisijos (EK) vaidmens  koordinuojant pagalbą verslui.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai. Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.

Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos pagalbai kitąmet prireiks 37 mlrd. JAV dolerių tarptautinių donorų paramos, jos gairės jau aiškios, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė lrt radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.

Lietuva per Pasaulio banką skiria 5 mln. eurų skubiems Ukrainos atstatymo darbams, ketvirtadienį pranešta per Vašingtone vykusią Pasaulio banko (PB) apvalaus stalo diskusiją dėl finansinės paramos Ukrainai mobilizavimo. Kaip pranešė Finansų ministerija, anonsuota, Lietuva skirs papildomus 5 mln. eurų į PB naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą (angl.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė deficitinį kitų metų biudžetą. Pagal jį nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams brangs toliau, tačiau tarifai toliau bus kompensuojami iš biudžeto, o dalį elektros tarifų Vyriausybė kompensuos ir verslui. Bet ar to pakaks? Kaip dar Vyriausybė padės gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5 proc. ribos. „Sutarėm, kad esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, sušvelninimas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą situacijos strabilizavimą.

Nuo šiol Kenos pasienio punkte prie Lietuvos sienos su Baltarusija krovininius traukinius tikrins nauja rentgeno sistema už pusšešto mln. eurų. Pravažiuojanti traukinį rentgenas nuskenuos, nufotografuos ir vaizdus perduos muitinės vaizdų analitikams. Anot specialistų, sistema geba parodyti net krovinių cheminę sudėtį, o pagal jų struktūrą ir spalvą, bus aiškiau suprasti, kas sudėta į vagonus.

Kenos pasienio punkte įrengta ir bandomuoju režimu veikianti rentgeno kontrolės sistema padės sumažinti kontrabandos kiekius iš Baltarusijos, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji taip pat pabrėžė, jog sistema prisidės prie Lietuvos nacionalinio saugumo interesų bei verslo efektyvumo.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

Darbo partijos frakcija antradienį rengia susitikimą su finansų ministre Gintare Skaiste dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės“ veiklos bei aukštų elektros kainų. Pasak frakcijos nario Vytauto Gapšio, frakcija nori pasiteirauti ministrės, kokiomis lėšomis numatoma kompensuoti išaugusias kainas vartotojams, ar „Ignitis grupė“, kurios akcijas ji valdo, išpildo visus lūkesčius.  „Pagrindinė tema, dėl kurios kvietėme, susijusi su energetika.