gazprom

Europos Komisijos (EK) pareigūnai laiške energetikos viceministrui Romui Švedui teigia, kad Lietuva negali pasinaudoti EK energetikos direktyvos išimtimi, kaip to reikalauja „Lietuvos dujų“ akcininkai, todėl privalo atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą, praneša ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį vakare, nepaisydama Baltarusijos pretenzijų, Latvijos naftos transportavimo bendrovė „LatRusTrans“ pradėjo siurbti technologinę naftą iš „Družbos“ naftotiekio Ventspilio-Polocko vamzdyno dalies, esančios Latvijos teritorijoje. Nuo 2003 m. neveikiančiame „Družbos“ naftotiekyje nafta laikoma vamzdyno konservavimo tikslais – kad negestų konstrukcijos ir vamzdyno veiklą būtų galima bet kada atnaujinti.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ pranešė kursiąs bendrą įmonę su Ukrainos „Naftogaz“, o tai reiškia, kad bus apsieita be anksčiau planuoto ES dalyvavimo.Apie tai ketvirtadienį rašo „EU Observer“. „Gazprom“ savo interneto svetainėje trečiadienį paskelbė, jog įmonės vadovo Aleksejaus Millerio ir Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Boiko susitikimas Maskvoje buvo skirtas aptarti bendros „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ įmonės kūrimą. Abi pusės sutarė dėl tam reikalingų lėšų įvertinimo.

Spalio 8 dieną Lietuvos Seime įvyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos trečioji sesija. Daugiausia dėmesio dvi dienas vykusiose diskusijose parlamentarai skyrė Rytų ir Vidurio Europos energetinio saugumo iššūkiams ir perspektyvoms aptarti. Akivaizdu, kad tema pasirinkta neatsitiktinai. Visas tris šalis vienija bendras konceptualus iššūkis – energetinė priklausomybė.

Europos Komisija prigrasino Lenkijai kreiptis į ES teismą dėl Lenkijos ir Rusijos dujų sutarties, kurią šalys pasirašė spalio 29 dieną, pranešė „Warsaw Business Journal“. Kaip skelbia Europos Komisija, sutartis pažeidžia ES įstatymus, o Lenkijos sprendimai palaiko dujų monopolijos „Gazprom“ plėtrą, su kuria grumiasi Europos šalys. Tuo tarpu Rusija ir Lenkija tvirtina, kad sutartis neprieštarauja ES įstatymams.

Maskvoje rastas Rusijos dujų koncerno „Gazprom" finansų ir ekonomikos departamento viršininko pavaduotojo Sergejaus Kliukos kūnas. Maskvos teisėsaugos organų duomenimis, S. Kliuka mirė nuo šautinės žaizdos galvoje. Kūnas buvo aptiktas velionio automobilyje. Manoma, kad S. Kliuka nusižudė. Įvykio vietoje rastas pistoletas CZ-75. Paskutinį kartą gyvą 36 metų S. Kliuką matė šeštadienio rytą. Jis išėjo iš namų 5 valandą ryto, ketindamas pasitikti savo brolį vienoje iš sostinės stočių.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ neneigia savo susidomėjimo Latvijos elektroenergetikos rinka ir verslu, susijusiu su bendrove „Latvenergo“. Apie tai portalui „Nozare.lv“ pareiškė „Gazprom“ atstovybės Latvijoje vadovas Jevgenijus Rolduginas. „Kodėl gi ne? Bet šiuo momentu mūsų tai nedomina, nes Latvijoje nėra įstatymų, kurie leistų investuoti į energetikos projektus“, - sakė jis.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako esąs pasiryžęs kalbėtis su AB „Lietuvos dujos“ akcininkais ir tartis dėl svarbių sprendimų. Pasak A. Sekmoko, kol kas nėra jokių sprendimų, kaip planuojama pertvarkyti Lietuvos dujų ūkį. „Yra darbo grupė, kuri rengia įstatymo pataisas ir vėliau jos bus svarstomos su visuomene ir institucijomis“ – trečiadienį po vyriausybės posėdžio sakė A. Sekmokas.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.

Pirmadienį „Lietuvos dujų“ akcininkai „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ išplatino viešą laišką, kuriame Vyriausybės planai pertvarkyti dujų sektorių vadinami dujų tinklų nacionalizavimu. Taip pat laiške užsimenama ir apie galimus dujų tiekimų sutrikimus.

Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.

Lenkijos valdžia ketina sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir perimti dujotiekio, einančio per jos šalies teritoriją kontrolę iš „Gazprom". Valdžia siūlo Rusijai perduoti Lenkijos įmonei „Gaz–Sistem" dujotiekio „Jamal–Europa" atkarpą. Jos  galingumas  33 milijardai kubinių metrų per metus. Eurokomisijos atstovų teigimu, reikalavimas, kad infrastruktūra turi būti valdoma nepriklausomo operatoriaus ir   užtikrintų galimybę trečioms šalims naudotis dujotiekiu egzistuoja.

Rusijos dujų milžinas „Gazprom" grasina skųsti Lietuvos Vyriausybę Tarptautiniam arbitražui dėl jam nepalankios dujų sektoriaus pertvarkos, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Lietuvos dujų" akcininkas sako, kad Vyriausybės planai atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą ir taip perimti magistralinių vamzdynų valdymą pažeidžia įmonės teises ir turės neigiamą poveikį investicijoms.

Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ atsiuntė Lietuvos Vyriausybei laišką, kuriame grasina kreiptis į Tarptautinį arbitražą dėl nuostolių, kuriuos „Gazprom“ esą patirs dėl Lietuvos vykdomos dujų sektoriaus pertvarkos. Tačiau Lietuvos Vyriausybė savo politikos keisti neketina. „Gazprom“, kuri yra ir „Lietuvios dujų“ akcininkė, pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, įžvelgia savo investicijų Lietuvoje nesaugumą.

Lietuva yra pasirengusi pastatyti dujotiekį „Amber“ („Gintaras“), kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos Sąjungos dujų transporto sistema, apeinant Rusiją. Rusijos dienraštis „Komersant“ antradienį rašo, jog įgyvendinus šį ambicingą projektą Lietuva galės gauti dujas iš statomo lenkų gamtinių dujų terminalo.

Šeštadienį kurortiniame Italijos mieste San Remo buvo apdovanota tik birželio  10 dieną pristatytos jachtos „Esimit Europa 2“ įgula. Jie laimėjo „Giraglia Rolex Cup“ etapą nuo Prancūzijos San Tropė miesto. Laivas sulaukia didelio dėmesio, nes tai pati greičiausia pasaulyje vieno korpuso jachta. Įžūli gražuolė su sportiniu charakteriu ir iš karbono pagamintu juodu 44 metrų aukščio stiebu. Taip kalbama apie „Esimit Europa 2“, kuri tapo San Tropė, o šeštadienį, San Remo uosto pasididžiavimu.

Rytų ir Vidurio Europoje “Nord Stream" dujotiekio projektas vadinamas antruoju Rusijos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo paktu. Tik ar viskas buvo padaryta, kad žydrasis auksas tekėtų ne jūros dugnu, o žeme? Tranzito tarpininkų nebus Lenkija, Baltijos šalys ir Ukraina bei Baltarusija - šias valstybes Vyborgą Rusijoje ir Lubminą prie Greifsvaldo Vokietijoje sujungsiantis dujotiekis “Nord Stream" aplenks.

Žurnalo „Fortune“ sudaromo pelningiausių pasaulio bendrovių sąrašo viršuje atsidūrė Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, nors pagal apyvartą tėra penkiasdešimtuko gale. „Fortune Global 500“ indeksas rodo, jog praėjusiais metais „Gazprom“ grynasis pelnas sudarė 24,56 mlrd. JAV dolerių, sumenkęs 17,8 procento, lyginant su 2008-aisiais.

Miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto išplėstiniame posėdyje pristatytas Kauno energetinės strategijos projektas bei drauge su specialistais aptarti kiti svarbūs klausimai. „Kylant dujų kainoms, tarifas už patalpų šildymą taip pat kyla. Kaune centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai, už būsto šildymą mokėję po 22 centus už kilovatvalandę, dabar jau moka 25 centus, o vis kalbama, kad dujų kaina dar kils.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ pripažintas pačia pelningiausia praėjusių metų kompanija. Pirmąją vietą kompanija užėmė nepaisant to, kad jos pelnas per metus sumažėjo 17,8 proc. Per 2009 metus „Gazprom“ iš viso uždirbo 24,56 mlrd. dolerių pelno. Antroje vietoje atsidūrė naftos kompanija „Exxon Mobile“, kurios pelnas per metus smuko 57,4 proc.. Iš viso ši kompanija gavo 19,28 mlrd. dolerių pelno.

Baltarusijos dujotiekių operatorius „Beltransgaz“ ir Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ liepos 1-ąją pasirašė papildomą dujų tranzito sutarties susitarimą. Kaip praneša Belarurus.by, vykdydamas Baltarusijos prezidento nurodymus, derybas su „Gazprom“ paskatino „Beltransgaz“, dėl ko išnyko būtinybė Rusijos dujų bendrovės atstovų delegacijai vykti į Baltarusiją. Vitebsk-region.gov.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

  Baltarusija sumokėjo visą skolą - 260,1 mln. JAV dolerių - Rusijos dujų gigantei Gazprom už dujų tiekimą gegužės mėnesį. Tokį jos žingsnį nulėmė tai, kad reikalaudama atlyginti įsiskolinimą, Rusija dar labiau - iki 75 proc. - apribojo šios gamtinės žaliavos tiekimą.

Rusiškų dujų tiekimas į Lietuvą sumažėjo 30 proc., skelbia naujienų agentūra „Itar-Tass“ remdamasi kompanijos „Lietuvos dujos“ vadovu Viktoru Valentukevičiumi. „Maždaug pusdienį pastebimas naftos tiekimo sumažėjimas 25-30 proc.“ - pareiškė V. valentukevičius. Jo teigimu, jokių oficialių pranešimų apie dujų tiekimo sumažinimą nebuvo, tačiau kompanijos turima įranga fiksuoja sumenkusį Lietuvą pasiekiančių dujų srautą.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ trečiadienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris teigia, kad dujų tiekimas jau sumažintas 60 proc.. Televizijai jis pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka blefuoja kalbėdamas apie tai, kad Baltarusija ims naudoti per jos teritoriją tranzitu į Europą tiekiamas dujas. A. Milleris patikino, kad Europos vartotojai jokių problemų dėl rusiškų dujų kol kas neturi.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pradėjo „dujų karą“ prieš Minską. Be to, A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija stabdo rusiškų dujų tranzitą į Europą tol, kol „Gazprom“ nesusimokės už naudojimasi Baltarusijos vamzdynais. „Tol, kol mums nebus sumokėta už paskutiniuosius 6 mėnesius, dujų tranzitas tęsiamas nebus“ - per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Baltarusija grasina savo poreikiams pradėti naudoti dujas iš per jos teritoriją einančių tranzitinių dujotiekių. Taip Minskas reaguoja į Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ sprendimą antradienį dar labiau sumažinti dujų tiekimą skolų nemokančiai šaliai. „Mes gavome laišką iš Baltarusijos pirmojo vicepremjero Vladimiro Semaško. Laiške nėra nė vieno konkretaus pasiūlymo dėl skolos apmokėjimo“ - teigia „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. Jei vakar dujų tiekimas šiai šaliai buvo sumažintas 15 proc., tai antradienį Minskas jau nebegauna 30 proc. įprastinio dujų kiekio. Rusija reikalauja, kad Baltarusija susimokėtų 200 mln. dolerių siekiančią skolą už jau gautas rusiškas dujas.

Baltarusija skolą už gautas dujas Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ sumokės per 2 savaites, pareiškė Baltarusijos vicepremjeras Vladimiras Semaško. „Gazprom“ teigia, kad baltarusiai jiems skolingi 192 mln. dolerių, o Minskas anksčiau teigė, kad skola neviršija 133 mln. dolerių. Skola susidarė dėl to, kad Baltarusija už dujas moka ne sutartyje numatytą kainą (169,22 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų), o tik 150 dolerių.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pirmadienį 10 val. ryto 15 proc. sumažino dujų tiekimą skolos už gautas dujas nesusimokėjusiai Baltarusijai. Skelbiama, kad dujų tiekimas Baltarusijai bus mažinamas palaipsniui tol, kol ši šalis tegaus 15 proc. jai reikalingų dujų. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė šalies dujų monopolininkui „Gazprom“ sumažinti dujų tiekimą Baltarusijai. Maskvai ir Minskui nepavyko susitarti dėl skolos už Baltarusijai patiektas dujas apmokėjimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė esąs įsitikinęs, kad Minskas nėra skolingas Maskvai už patiektas dujas. Baltarusijos lyderis išreiškė viltį, kad jam netrukus pavyks išspręsti visus nesutarimus su Rusija. „Mes dabar vedame abipuses derybas. Jei žiūrėsime iš Rusijos požiūrio taško, tai skola yra. Jei remsimės tuo, ką sakiau aš, tai jokios skolos nėra. Manau, kad susitarsime“ – kalbėjo A> Lukašenka.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ jau sukūrė operatyvinį štabą dėl dujų tiekimo Baltarusijai sumažinimo. Apie tai, remdamasi „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu, skelbia naujienų agentūra „Inteerfax“. Šis žingsnis reiškia, kad Rusijos dujų monopolininkas jau rengiasi nuo birželio 21 dienos prisukti dujų tiekimą Baltarusijai, kuri už dujas yra skolinga 200 mln. dolerių.

Baltarusija pažadėjo Rusijai susimokėti skolą už gautas dujas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ atstovas Valerijus Golubevas. Kada konkrečiai bus grąžinta skola, jis nepatikslino. „Jie žada sumokėti kiekvieną dieną. Ko jūs išgyvenate, jie paims ir sumokės“ - Sankt Peterburge vykstančio ekonominio forumo metu kalbėjo V. Golubevas. „Gazprom“ teigia, kad Baltarusijos kompanija „Beltransgaz“ jam yra skolinga 190 mln. dolerių.

Baltarusija privalo per 5 dienas išspręsti klausimą dėl skolos už rusiškas dujas apmokėjimo. Apie tai pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Atsižvlegiant į tai, kad mes su Baltarusija esame bendradarbiaujame partnerystės dvasioje, duodame jiems 5 dienas, kad nuspręstų, kaip jiems toliau elgtis“ - per susitikimą su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu kalbėjo D. Medvedevas.

Šią savaitę tris dienas vyko protesto piketai. Žmonės piktinasi, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams brangs 15– 20 proc. O „Lietuvos dujų“ pelnas per pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 71,6 mln. Lt ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus.

"Milan" valdanti "Fininvest" įmonė neigia, jog veda derybas su "Gazprom" dėl klubo akcijų pardavimo. Neviešindamas šaltinio dienraštis "La Gazzetta dello Sport" pranešė, kad "Fininvest" vadovas, Italijos premjeras Silvio Berlusconi, aptarė 25-30% akcijų pardavimo galimybę su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu.

Ukraina neplanuoja Rusijai perleisti savo dujotiekio, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Konstantinas Hryščenko. Balandžio 30 dieną Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė sujungti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ ir Ukrainos dujo kompaniją „Naftogaz“. V. Putino atstovas aiškino, kad toks pasiūlymas reikštų, jog būtų kuriama nauja kompanija ir „Gazprom“ nepasisavintų Ukrainos dujų monopolininko.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ teigia svarstantis galimybę nutraukti dujų tiekimą Baltarusijai, jei pastaroji šalis nesumokės skolos už jau gautas dujas. 137 mln. dolerių skola, anot „Gazprom“ susidarė dėl to, kad Minskas ir toliau už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 150 dolerių, o ne 169,22 kaip kad nurodyta sutartyje. „Gazprom“ jau nusiuntė laišką Baltarusijos vyriausybei ir kompanijai „Beltransgaz“, kuriame perspėjama, jog dėl kontrakto nevykdymo gali būti įvestos sankcijos.

Rusijos politikai pripažįsta, kad praranda dujų rinką. Dėl vadinamosios dujų revoliucijos JAV rusai sako prarandantys Amerikos dujų rinką. JAV sparčiai didėja skalūninių dujų gamyba, dėl ko Šiaurės Amerika tapo kur kas mažiau priklausoma rinkoje. Europos šalių energetinės nepriklausomybės viltis taip pat didina jose prasidėjusios skalūninių dujų telkinių žvalgybos. Neatmetama, kad ilgainiui Rusijos pozicijos bus prarandamos ir Europos dujų rinkoje.

Suomijos kapitalo valdoma įmonė pirmadienį paskelbė, jog siekia Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis. Kauno pakraštyje veikia mazutu kūrenama Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ priklausanti termofikacinė elektrinė. Ši Rusijos kompanija dar prieš keletą metų paskelbė apie planus modernizuoti veikiančią jėgainę ir šalia jos pastatyti dar vieną elektrinę, tačiau šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Dujų revoliucija JAV kelia grėsmę Rusijos dujų gavybos Štokmano projektui. Dujų telkinio, iš kurio planuota dujas pardavinėti ir Šiaurės Amerikai, projekto vystymo darbų uždelsimas privedė prie to, kad Rusija prarado JAV rinką, rašo Rusijos naujienų portalas Lenta.ru. Apie tai pareiškė Rusijos gamtos išteklių ministro pavaduotojas Sergėjus Donskojus, portalas cituoja „Ria Novosti“. Jis pabrėžė, kad tolesni darbų uždelsimai gali lemti pozicijų praradimą ir Europos dujų rinkoje.

Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje. Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį šventėme, regis, ir už rusiškus pinigus. Nacionalinis transliuotojas (LRT) baigiamajam šventės akcentui – Katedros aikštėje vykusiam koncertui „Tikime laisve“ – tesugebėjo pritraukti du didžiuosius rėmėjus: valstybinius „Lietuvos geležinkelius“ ir „Lietuvos dujas“. Šioje bendrovėje kiek daugiau nei trečdalį akcijų valdo Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. O šokiai ir dainos Katedros aikštėje atsiėjo kiek mažiau nei 200 tūkst. litų.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pranešė apie  investicinio ginčo inicijavimą. Koncernas reikalauja iš Lietuvos 342,22  mln. litų nuostolių atlyginimo, kuriuos jis esą patyrė dėl Lietuvos valstybės pakoreguotos šilumos kainos skaičiavimo tvarkos. Arvydas Sekmokas: teisininkai skaito Energetikos ministras Arvydas Sekmokas portalui „Balsas.lt“ teigė, jog gautą raštą dabar nagrinėja teisininkai. „Tai dar nėra ieškinys.

Rusijos dujų monopolininko koncerno „Gazprom“ valdoma „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE), vadovaujantis teismo sprendimu, „Kauno energijai“ turės sumokėti 5,4 mln. litų baudą. Bendrovė „Kauno energija“ iš KTE siekė prisiteisti 17 mln. litų netesybų. KTE pagamintą šilumą „Kauno energija“ tiekia Kauno ir Jurbarko vartotojams.

Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.

Lietuvos valdžiai dar neapsisprendus, ar statyti Klaipėdos uoste suskystintų dujų terminalą, kaip alternatyvą vien iš rusų milžinės „Gazprom“ gaunamoms dujoms, šiuo projektu jau pradėjo domėtis Nyderlandų bendrovė „Gasunie“, tokį terminalą šiuo metu statanti savo šalies uoste Roterdame.