fizika

Rusijoje vienas po kito buvo sulaikyti mažiausiai 12 mokslininkų, kurie tyrinėjo fizikinius procesus hipergarsiniame greityje, skelbiama BBC tyrime. Trys garbaus amžiaus mokslininkai mirė netrukus po sulaikymo ir apklausų. Visiems yra pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės. Hipergarsinį greitį tyrinėjantys mokslininkai pastaraisiais metais buvo sulaikomi visoje šalyje – visuose autoritetingiausiuose Rusijos fizikos mokslų universitetuose.

Jonavos rajone Upninkų kaime gyvenantis išradėjas sako sukūręs unikalų variklį, kuris leidžia nemokamai gaminti energiją. Jau pateikė dokumentus ir šio išradimo patentavimui. Kol kas turi įrenginio prototipą, bet suradęs bendraminčių, artimiausiu metu ketina pagaminti darbinį modelį. „Pavyko, kaip dabar galiu drąsiai teigt, sukurt 8 pasaulio stebuklą“, – įsitikinęs Svajūnas.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Į Vilnių šią savaitę atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Abiturientai penktadienį laikys fizikos valstybinį brandos egzaminą. Šį egzaminą pasirinko 2170 kandidatų, jis vyks 56 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos. Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Eidamas 80-uosius metus sekmadienį mirė lietuvių fizikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas. Apie mokslininko mirtį feisbuke paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas. „Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas. Užuojauta artimiesiems ir kolegoms.

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų bendruomenė. 2021 metų kovo mėnesį, po ilgų analizių ir duomenų tikrinimų, astrofizikai pranešė, kad Pietų ašigalio lede įkasta IceCube neutrinų laboratorija, 2016 metais užfiksavo neįprastą signalą. Jis rodė, kad neutrino antidalelė – antineutrinas – prieš trenkdamasis į Antarktidą ir sukeldamas dalelių srautus, radosi toli už mūsų galaktikos ribų, rašo Ornesastronomy.com.

Nobelio premiją už atradimus fizikoje pasidalijo trys mokslininkai. Vienas jų įžvelgė dėsningumus chaose, o kiti du padėjo mums – žmonijai – prognozuoti klimato atšilimą. Trys mokslininkai pasidalins milijoną eurų ir gaus aukso medalius. Romoje, savo namų balkone italų fizikas veikiausiai kalbasi su Nobelio premijos komiteto atstovais arba jį sveikinančiais artimaisiais – Giorgio Parisi laimėjo Nobelio fizikos premiją. „Turiu pripažinti, dar neskaičiau motyvų, kodėl laimėjau.

Gali būti sunku turėti daug pasiekusių brolių ir seserų. Kiekvienas šeimos susibūrimas tampa ginču – kuriam vaikui sekasi geriau, kas yra už ką protingesnis. Žiūrėk, po kelių minučių jau kumščiuojiesi su savo seserimi virtuvėje dėl to, ar Mahleris buvo įtakingesnis už Pitagorą. Na, tik džiaukitės, kad šiais metais jums nereikia kviesti Laurento Simonso kartu švęsti Kalėdų.