Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasideda verdant spėlionėms, kad taikos premija gali būti skirta JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui, o medicinos premija, kurios laureatai paaiškės pirmadienį, gali būti skirta už aitriųjų paprikų ir karščio poveikio tyrimus.
Kaip prognozuoja autoritetingas Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“, prestižinis apdovanojimas medicinos srityje gali atitekti amerikiečiui fiziologui Davidui Juliui, atradusiam skausmo receptorius, reaguojančius į įvairius skausmą sukeliančius veiksnius, temperatūrą ir paprikoms aitrų skonį suteikiančią medžiagą.
„Davido Julius atradimai suteikė mums daug gilesnį supratimą, kaip veikia pojūčiai, ir visiškai naujų galimybių gaminti vaizdus prieš lėtinį skausmą“, – rašo to laikraščio mokslo naujienų skilties redaktorė Maria Gunther.
Nobelio premijų teikimo sezono pradžioje pirmiausiai paskelbiami laureatai trijose mokslo kategorijose, įskaitant fiziką (antradienį) ir chemiją (trečiadienį).
Tačiau bene labiausiai spėliojama, kam atiteks prestižinė Nobelio taikos premija, kurios laureatas paaiškės penktadienį.
Šiais metais pretendentų į taikos premiją sąrašas buvo rekordiškai ilgas – 278 pavardžių. Nors tas sąrašas slaptas, kai kuriuos vardus atskleidė jų siūlytojai. Tarp jų buvo paminėtas ir JAV elektroninio šnipinėjimo mastą atskleidęs E. Snowdenas, kurio kandidatūrą pateikė du Norvegijos parlamento nariai.
Buvusio JAV žvalgybos analitiko E. Snowdeno pasirinkimas būtų vertinamas prieštaringai, nes „daugelis jį telaiko išdaviku ir nusikaltėliu“, sako Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas – vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių laureatų sąrašus.
Kita vertus, iš penkių narių sudarytas Nobelio komitetas gali apdovanoti E. Snowdeną, Jungtinių Valstijų laikomą bėgliu ir gavusį prieglobstį Rusijoje, siekdamas „pabrėžti Nobelio komiteto nepriklausomybę“ nuo Norvegijos ir JAV valdžios, rašo portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio premijos istorikų.
Tačiau kiti prielaidas dėl E. Snowdeno laiko nerimtomis.
„Sprendžiant iš praeities, to nenumatau. Tai būtų pernelyg kontroversiška, o skandinavai pernelyg žavisi (Jungtinėmis) Valstijomis“, – Stokholme įsikūrusios organizacijos „Civil Rights Defenders“ vadovas Robertas Haardhas sakė naujienų agentūrai AFP.
Popiežius Pranciškus, kuris yra pagrindinis favoritas Airijos lažybų bendrovės „Paddy Power“ sąraše, irgi būtų prieštaringai sutiktas pasirinkimas.
„Itin neteisingas turto pasiskirstymas pasaulyje yra žalingas taikai. Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į neturtingųjų likimą ir naujo požiūrio į plėtrą bei ekonominį perskirstymą reikalingumą“, – sakoma PRIO direktoriaus prognozėje.
Tačiau kritikai pabrėžia, kad sprendimas skirti Nobelio taikos premiją Katalikų Bažnyčios vadovui provokuotų tokius pačius nepatenkintus pareiškimus, kurių buvo girdima po JAV prezidento Baracko Obamos apdovanojimo 2009 metais, kai jis tame poste dar nebuvo išdirbęs nė metų. Tuomet daugelis skundėsi, kad B. Obamai premija buvo skirta siekiant paskatinti jį daryti gerus darbus ateityje, o ne už jau pasiektus nuopelnus.
Tarp kitų favoritų dar buvo minima 17-metė Malala Yousafzai, kurią 2012 metais sunkiai sužeidė Talibano kovotojai, nusistatę prieš mergaičių švietimą, ir Kongo gydytojas Denisas Mukwege.
Nors analitikai įsitikinę, kad Nobelio taikos premija vargu ar galėtų būti skirta už veiksmus, susijusius su konfliktais Ukrainoje arba Artimuosiuose Rytuose, Nobelio komitetas gali nuspręsti atkreipti dėmesį į tarptautinį saugumo bendradarbiavimą, kaip buvo padaryta praeitais metais, kai ši premija buvo skirta Cheminių ginklų uždraudimo organizacijai (OPCW).
„Ko mums itin reikia šiuo metu – tai naujo įvertinimo daugiašaliam bendradarbiavimui“, – Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) vadovas Ianas Anthony sakė AFP.
Sprendimas skirti apdovanojimą institucijai, tokiai kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), galėtų „sutelkti žmonių mintis“, kaip būtų galima išspręsti konfliktus, panašius į šiuo metu krečiantį Ukrainą, nurodė jis.
Ne mažiau keblu nuspėti, kam atiteks Nobelio literatūros premija.
Lažybų organizatorių favoritu šiemet vėl tapo japonų rašytojas Haruki Murakami, tačiau literatūros kritikams dėl jo galimybių kyla tam tikrų abejonių.
Nobelio premijų teikimo sezoną spalio 13-ąją vainikus laureato paskelbimas ekonomikos srityje, kurioje tradiciškai labiausiai sekdavosi amerikiečiams.
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (879 tūkst. eurų, arba 3,03 mln. litų). Dažnai nutinka, jog premijos tiksliųjų mokslų kategorijose padalijamos dviem ar daugiau laureatų, o kai kada taip pasitaiko ir teikiant Nobelio taikos premiją.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
