finansų ministerija

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija planuojamo steigti specialaus fondo įstatymo projektą dėl tvaresnio gynybos finansavimo planuoja pateikti artimiausiomis savaitėmis. „Finansų ministerija, mano žiniomis, jau yra kažkur prie finalinės stadijos, galbūt kitą savaitę galės tą (gynybos – BNS) fondo įstatymo projektą ir pateikti institucijoms derinti. Manau, kad čia kelių savaičių klausimas“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė premjerė.

Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, „Sodra“ pati turi galimybių išieškoti iš skolininkų negautas PSD įmokas.   „Žymiai mažiau „Sodros“ bylų yra perduodama antstoliams.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 3,3 mln. eurų, sudaryta 186 sandoriai, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,3 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per aštuonias emisijas gyventojai įsigijo VTL už 193,2 mln. eurų.

Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės  baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.  Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.