Europos Sąjunga

Per pastaruosius du mėnesius rinkdami naują ekologinį ženklą iš trijų į finalą patekusių pasiūlymų internetu balsavo apie 130 000 žmonių. Konkurso nugalėtoju tapo Vokietijos studentas Dusanas Milenkovicius, už kurio logotipą – Europos Sąjungą simbolizuojantį lapą – balsavo 63% žmonių.

Lietuvos politologai ir apžvalgininkai, užsienio politikos ekspertai ir diplomatai, pagaliau ir patys politikai bando suprasti Prezidentės D. Grybauskaitės priimamų sprendimų ir pasisakymų motyvus bei jų tikslus. Daug kam iki šiol neaišku, kodėl pirmasis išrinktąją Prezidentę darbo vizitu pagerbė paskutiniu Europos diktatoriumi tituluojamas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Europos centrinis bankas (ECB) devintą mėnesį iš eilės išlaiko rekordinę žemą 1 proc. palūkanų normą ir yra mažiausios per visą 1999 metais įkurto banko istoriją. ECB prezidentas Jeanas Claudas Trichetas spaudos konferencijoje sakė, kad euro zonos ekonomika ir toliau atsigavinės netolygiai, o atsigavimo kelyje bus daug kliūčių. "Ekonominis aktyvumas euro zonoje praėjusių metų pabaigoje ir toliau augo. Valdančioji taryba prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs nuosaikiai.

2009 m. gruodžio 1 d. Čekijai, paskutinei iš Europos Sąjungos valstybių, ratifikavus įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurios svarba nekelia abejonių. Vieni esminių Lisabonos sutartyje numatomų pokyčių yra struktūriniai pasikeitimai (nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimas, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos padalijimas, nauji Europos Parlamento įgaliojimai, nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiai, Europos Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo reformos ir kt.

Pranešama, kad Ispanijoje gegužės mėnesį planuotas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas tikriausiai bus atidėtas. Apie tai agentūroms antradienį pranešė neįvardintas šaltinis Ispanijos vyriausybėje. Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Barackas Obama nenumato vykti į planuojamą susitikimą.

Nepavykęs apatiniuose drabužiuose sprogmenis slėpusio per Kalėdas iš Amsterdamo į Detroitą skridusio lėktuvo keleivio bandymas susisprogdinti sukėlė diskusijų dėl kūno skenerių naudojimo bangą. Prie šiais aparatais keleivius pradedančių tikrinti Nyderlandų rengiasi prisijungti Jungtinė Karalystė ir Italija. Europoje nesibaigia diskusijos dėl kūno skenerių privalomo naudojimo oro uostuose.

Atrodo, kad kiekvieni metai prasideda grįžimu prie nelemtos tradicijos – kasmetinio Rusijos ir Ukrainos ginčo dėl energijos ir energetikos. Ginčo, kuris paliko milijonus europiečių drebėti iš šalčio praėjusią žiemą. Šis ginčas parodo fragmentišką Europos Sąjungos (ES) energijos tiekimo sistemą ir politinio susitelkimo stygių, o tai trukdo suformuoti ilgalaikę energetikos strategiją.

Nedarbo lygis 16 eurą įsivedusių Europos Sąjungos valstybių gruodžio mėnesį pirmą kartą nuo pat 1999 metų, kai buvo įvesta vieninga valiuta, pasiekė 10 proc. ribą, skelbia BBC. Iš pradžių buvo skelbiama, kad 10 proc. ribą nedarbas pasiekė jau lapkritį, tačiau po peržiūrėjimo tuomet šis rodiklis buvo sumažintas iki 9,9 proc. „Eurostat“ teigia, kad be darbo eurozonos šalyse šiuo metu yra maždaug 15,8 mln. žmonių. Visose 27 ES valstybėse bedarbių skaičius siekia 23 mln. žmonių.

Europos Sąjunga (ES) oficialiai pareiškė pritarianti Kopenhagos susitarimui dėl klimato kaitos ir pristatė savo įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų teršalų.

Viduržiemis, bet savivaldybių specialistai pajuto, kokie deginantys Europos Sąjungos pinigai. Lietuviai griebė paramą, o paaiškėjo, kad dar ilgai į pasirinktus projektus teks investuoti patiems. Dabar prieš imdamiesi bendrų su Europa projektų gerai pasvarstytų. Marijampolės savivaldybės administracija vakar rinkosi į posėdį aptarti, kaip tesėti įsipareigojimus Europai, kad šiuo sunkiu metu nepareikalautų grąžinti prieš ketverius metus Šešupės vagai valyti gautų europinių pinigų.

Vėluojantys atsiskaitymai yra viena labiausiai smulkiąsias ir vidutines įmones pjaunančių bei nedarbą auginančių faktorių, teigia Europos Sąjungos (ES) institucijos, pasišovusios su šia problema kovoti baudomis. Europos Parlamente (EP) svarstoma nauja direktyvos redakcija, kuria siekiama nustatyti vadinamąsias kompensacijas arba, kitaip tariant, baudas už vėlavimą atsiskaityti. Priėmus direktyvą naujos ir vienodos kovos su vėluojančiais atsiskaitymais priemonės įsigaliotų visose ES narėse.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, asbesto poveikio prevencijos aktualumas labai išaugo. „Nepaisant įvairiose direktyvose numatytų griežtų priemonių, skirtų apsaugoti darbuotojus nuo asbesto keliamo pavojaus, kenksmingas jo poveikis sveikatai vis dar išlieka.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Ispanija pritartų Turkijos narystei tačiau, jei vyktų referendumas daugelis europiečių balsuotų prieš šios šalies prisijungimą prie Bendrijos. „Turkija yra dalis Europos tautų šeimos. Daug geriau turėti ją ES viduje, nei laikyti už durų,“ – teigė Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelas Moratinos.

„Opel“ ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Europos automobilių gamintojų. Ši markė, patvarumu ir kokybe išgarsėjusi Antrojo pasaulinio karo metu, ir pokaryje ilgus dešimtmečius garsino europietišką automobilių pramonę. Vis dėlto, XX a. pabaigoje „Opel“ kokybė krito, o pastaruoju metu amerikiečių koncernui „GM“ priklausantis „Opel“ paskelbė apie restruktūrizavimo planą.

Kaip sudominti jaunąją kartą Europos Sąjungo saugumo politika? Kaip su šiuo dalyku supažindinti žmones, kurie nėra linkę leisti laiko prie knygų ar žurnalų straipsnių? Kaip padaryti, kad ES saugumo politika taptų patraukli. Olandijos Užsienio reikalų ministerija į šiuos klausimus pabandė atsakyti sukurdama internetinį žaidimą. Tad nuo šiol apie ES saugumo politiką galima šį bei tą sužinoti tiesiog spaudant kompiuterio klavišus ir bandant įveikti dar vieną misiją.

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija šiandien paskelbs 2010–uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!“ kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Narystė ES „buvo daugelio ispanų kartų svajonė“, o ją įgyvendinusi Ispanija labai išsivystė, todėl ji džiaugiasi galėdama prisidėti prie ES pažangos. Taip trečiadienį Europos Parlamente teigė Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, šį pusmetį pirmininkaujantis ES Tarybai. Kalbėtojas žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti Sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomikos atsigavimui po krizės. Tai bus numatyta rengiamoje „ES 2020“ strategijoje.

Europos Sąjungos valstybės narės nesutaria dėl priemonių mąsto, vykdant savo įsipareigojimus dėl CO2 lygio sumažinimo 30 procentų. Toks sumažinimas turėtų būti pasiektas iki 2020 m. Būtent aptarti šiam klausimui savaitgalį ir buvo susitikę už aplinkosaugą atsakingi atskirų Bendrijos narių ministrai. Ministrai analizavo ir Kopenhagos konferencijos rezultatus bei priežastis, kodėl ši konferencija neatnešė aplinkosaugininkų laukiamo rezultato.

Kanados ir Grenlandijos eskimai bylinėsis su ruonių produkciją uždraudusia Europos Sąjunga (ES) ir yra įsitikinę, jog ginčą laimės. Kanados nacionalinė eskimų organizacija „Tapiriit Kanatami“, aplink poliarinį ratą gyvenančių eskimų taryba ir grupė atskirų eskimų Europos Bendrajam Teismui trečiadienį įteikė ieškinį, praneša euobserver.com. ES ruonių produkc ijos importą uždraudė 2009 metais. Tai numatantis įstatymas Europos Parlamente (EP) priimtas itin sklandžiai.

Europos Sąjunga (ES) solidarizuojasi su dauguma kitų pasaulio regionų ir skirs finansinę ir humanitarinę paramą, o atskiros narės siunčia specialistus nuo milžiniško žemės drebėjimo nukentėjusiam Haičiui. Tai parodo, kad ES vis dažniau remia kitus pasaulio regionus, ypač tuos, kuriems reikia humanitarinės pagalbos. Haičio Respublika – valstybė Karibų jūroje, Espanjolos salos vakarinėje dalyje. Šalis ribojasi su Dominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį.

Europos Sąjunga (ES) pastaruoju metu intensyviau ieško dialogo su Pakistanu. Nors šie regionai yra pakankamai nutolę tiek geografiškai, tiek ir politiškai, Pakistanas tampa svarbia šalimi ne tik JAV, bet ir Europai. Tokį požiūrio pasikeitimą įtakojo Vakarų siekis mažinti šioje branduolinį ginklą turinčioje šalyje stiprėjančią radikalizmo įtaką.

Prieš dvidešimt metų gyvenome vienoje sąjungoje, dabar – jau kitoje. Iš tikrųjų nesu Sovietų Sąjungos ir Europos Sąjungos lyginimo, o juo labiau – tapatinimo, šalininkas. Sovietų imperijos dalimi Lietuva tapo po to, kai tuometinė stalinistinė Rusija ir fašistinė Vokietija pasidalijo įtakos zonas Rytų Europoje. Vienu iš šio pasidalijimo rezultatų ir tapo ilgametė sovietinė Baltijos šalių okupacija.

Sausio 11-19 d. rengiamuose kandidatų į eurokomisarus klausymuose europarlamentarai sprendžia, ar pritarti iš ES valstybių pasiūlytų kandidatų José-Manuelio Barroso suformuotai Komisijos sudėčiai. Galutinį sprendimą Europos Parlamentas priims sausio 26 d. Į būsimųjų Kiekvienas kandidatas užimti Europos Komisijos nario postą laiko „parlamentinį egzaminą“, atsakydamas į jų kompetenciją ir pasirengimą užimti naująsias pareigas vertinančių skirtingų EP komitetų narių klausimus.

Eilinė pamaina Europos Sąjungos (ES) „vartų sargyboje“ šį kartą tapo neeiline. Pirmininkavimą unijai iš Švedijos pusei metų perimanti Ispanija žengia į pakeistą veiklos aplinką, nes ėmė veikti Lisabonos sutartis.

Europos Sąjunga nepadės Graikijai išbristi iš skolų, - teigia Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys Jürgen Stark. J. Stark teigė, kad rinkos klaidina pačios save manydamos, kad kitos valstybės narės atvers savo pinigines siekdamos išgelbėti Graikiją. J. Stark nuomone, pastariausiais metais Graikija nekontroliavo viešųjų finansų ir nesistengė pagerinti šalies konkurencingumo.

Bulgarija grasina blokuoti prašymą dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, jei ši šalis nesumokės kelis milijardus eurų siekiančios kompensacijos. Ši kompensacija esą turi mokama dėl to, kad dar Otomanų imperijos laikais dalis bulgarų buvo išvyti iš savo žemių. Užsienyje gyvenančių bulgarų agentūros vadovas ir ministras be portfelio Božidaras Dimitrovas apie tokius reikalvimus prabilo sekmadienį.

Pirmąją šių metų dieną Ispanija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) ir pažadėjo, kad Lisabonos sutarties įgyvendinimas bus didžiausias jos prioritetas. Sutartis įsigaliojo gruodį. Joje numatyta daugybė pokyčių, kuriais siekiama, kad ES sprendimai būtų priimami veiksmingai ir kad ji atliktų svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Irane kilusi pilietinių neramumų banga nustebino ne tik totalitarizmą vis laibiau įtvirtinantį Teherano rėžimą, bet ir visų pirma JAV ir Europos Sąjungos politikus. Atrodo, kad permainų siekiantys iraniečiai privertė į save atkreipti dėmesį ir susimąstyti apie šios branduolinio statuso siekiančios valstybės politinę raidą. Nors protestai buvo numalšinti, Vakarai pasmerkė susidorojimą su protestuotojais ir žiniasklaidos laisvės apribojimą.

Airijoje dirbančių užsieniečių skaičius per 2009 metus sumažėjo net 41 proc., skelbia dienraštis „Irish Times“. Skelbiama, kad iš užsienio atvykstančių darbininkų skaičiaus sumažėjimą labiausiai lėmė Airiją apėmusi ekonominė krizė ir sugriežtintas darbo leidimų išdavimas. Praėjusiais metais ne Europos Sąjungos piliečiams iš viso buvo išduoti 7 942 leidimai.

Totalitarinio rėžimo vadovaujamas ir milžiniškus energetinius išteklius turintis Iranas vysto ir branduolinę programą, kuri galbūt skirta ne tik taikiems tikslams. Be to, šioje šalyje kyla pilietinės revoliucijos nuotaikos. Todėl Irano tendencijos ir vidaus politikos raida vis labiau domina Vakarų pasaulį, tame tarpe ir Europą.

Prieš dešimt metų Europos Sąjungos šalių vadovai pažadėjo iki 2020 m. padaryti galą skurdui ES. Nustatytam laikui einant į pabaigą dar daug ką liko nuveikti. Skurdas yra ne tik besivystančių šalių, bet ir Europos visuomenės problema. Dėl jo žmonės negali gyventi tokio gyvenimo, kokį dauguma iš mūsų laiko savaime suprantamu dalyku.

Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę šiemet paskirta Liudmilai Aleksejevai, Sergejui Kovaliovui ir Olegui Orlovui, atstovaujantiems Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ bei visiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Trečiadienio vidurdienį laureatams įteiktas diplomas ir 50 tūkst. eurų čekis. Organizacija „Memorial“ viešina tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinėje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse.

Europos Sąjunga (ES) pasiekė susitarimą su Lotynų Amerikos šalimis dėl bananų importo tarifų, todėl bananai ateityje turėtų atpigti. Šis ginčas dėl bananų importo tarifų buvo vienas ilgiausiai užsitęsusių pasaulio prekybos karų, rašo „EUobserver“. ES laipsniškai baigs teikti pirmenybę bananų eksportuotojams iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių.

Lietuva ir Lenkija yra vienos iš palankiausiai pabėgėlių atžvilgiu nusiteikusių valstybių, rodo „Eurostat“ duomenys. Lenkija praėjusiais metais patenkino 65 proc. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo. Panašūs yra ir Lietuvos bei Portugalijos rodikliai. Nedraugiškiausia pabėgėliams yra Graikija, patenkinusi vos 1 proc. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo. Nuo jos nedaug atsilieka Slovėnija ir Ispanija, patenkinančios atitinkamai 3 ir 5 proc. prašymų.

Naujausios Europos Sąjungos narės yra nepakankamai atstovaujamos bloko diplomatinėje tarnyboje ir aukščiausiuose Europos Komisijos postuose, teigia Estijos prezidentas Toomas Ilvesas. Jis ragina naujuosius ES vadovus pakeisti situaciją. „Kad nebūtume subjektyvūs, pažvelkime į duomenis. Iš 158 taip vadinamų Europos Sąjungos ambasadų, vos vienai vadovauja diplomatas iš naujos sąjungos narės“ – duodamas interviu Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, teigė Estijos prezidentas.

Pirmieji naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams didžiausią nerimą kelia nedarbas jų šalyje, bet jie optimistiškiau vertina bendrą ekonominę padėtį. Tačiau dauguma vis dar mano, kad didžiausią krizės poveikį mes dar pajusime.Dabar, kai Didysis dvidešimtukas ir Tarptautinis valiutos fondas ėmėsi priemonių skatinti ekonomikos atsigavimą, žmonės linkę manyti, kad nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga turi daugiausia galimybių įveikti krizę.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui vis daugiau europiečių laisvai keliauja po visą žemyną, nepatirdami jokių nepatogumų. Tačiau plečiant Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę galima dar daugiau nuveikti.

Europos Sąjungos lyderiai surinko planuotus 6 mlrd. eurų, kurie bus skirti padėti besivystančioms valstybėms kovoje su klimato kaita. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas netgi pareiškė, kad surinkta pinigų suma gali viršyti iš anksto planuotus 6 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos lyderiai suteiks Iranui 7 savaites galiosiantį ultimatumą, per kurį Teheranas privalės atnaujinti derybas dėl savo branduolinės programos. Jei Iranas to nepadarys, ES parems Vašingtono siekį sugriežtinti sankcijas, taikomas Irano teokratinei diktatūrai. Klausimą dėl sankcijų Iranui ES svarstys per sausio 25-26 dienomis vyksiantį susitikimą.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių sutinka, kad korupcija jų šalyse yra tapusi pagrindine problema. Ši problema pirmiausiai iškyla dėl glaudžių verslo ir politikos santykių, rodo „Eurobarometer“ atlikta apklausa. Vidutiniškai 78 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė, kad korupcija yra pagrindinė jų šalių problema. Didžiausias skaičiuos užfiksuotas Bulgarijoje, kur korupciją kaip pagrindinę problemą įvardijo 97 proc. apklaustųjų, tuo tarpu mažiausiai dėl korupcijos pergyvena danai.

„Vieningoji Europa“ – tai viena populiariausių frazių politikų lūpose. Turime Europos Sąjungą ratifikuojančią mūsų vienybę, nebėra Berlyno sienos, kuri skyrė Rytus nuo Vakarų. Visi esame apkloti vienybės antklode. Tačiau kas dedasi po ja? Kaip mes patys žiūrime vieni į kitus? Ar nesivadovaujame stereotipais? Ar Berlyno siena nugriauta visų europiečių galvose?  Žinoma, padėti lygybės ženklą tarp Rytų ir Vakarų Europos nebūtų teisinga. Mes, rytiečiai, esame naujokai  Europos Sąjungoje.

Specialistų konsultacijas ūkininkams ir miškininkams gali apmokėti Europos Sąjunga. Gaunantieji Europos Sąjungos (ES) paramą turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, todėl jiems neretai praverčia specialistų konsultacijos. Pastarųjų teikiama pagalba didžiąja dalimi gali būti apmokama ES lėšomis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Biokuro gamybai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio ir paramos lėšomis skatina įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius – gluosnius, karklus, drebules ar baltalksnius. Norint gauti paramą minėtai veiklai, paraiškas galima teikti iki metų pabaigos.

Kopenhagos konferencija – turbūt paskutinė galimybė rasti problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimus, rašo vokiečių „Tagesspiegel“. Danijos sostinėje pirmadienį prasidėjęs forumas, kuriame dalyvauja 105 pasaulio šalių vyriausybių ir valstybių vadovai, o iš viso 192 valstybių atstovai, tęsis iki gruodžio 18 dienos.

Europos Sąjunga (ES) turi visą eilę teisinių reglamentų, kovojančių su diskriminacija. Tai ir Amsterdamo sutartis, ir 2000 m. Europos Komisijos (EK) direktyvos, draudžiančių diskriminaciją, ir kiti nuostatai. Tačiau praeitą savaitę pasirodžiusioje Eurobarometro ataskaitoje apie diskriminaciją teigiama, kad pastaruoju metu diskriminacijos mąstai ES išaugo. Statistika Statistika rodo, kad pastaruoju metu bendras diskriminacijos lygis padidėjo 1 procentu.

Pirmoji didžiulė kliūtis bendram susitarimui tarp beveik 200 šalių Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje - valstybių skirtingi interesai. Ypač gili praraja atsiveria tarp turtingų ir besivystančių šalių. Antroji kliūtis - finansai, juk skaičiavimai rodo, kad iki 2050 metų gali prireikti per 10 trln. JAV dolerių. Kas duos, kam ir kiek? Svarstydamos šiuos galvos skausmą keliančius klausimus, valstybės privalo nepamiršti, kad priemonių klimato kaitai pristabdyti turi būti imtasi kuo greičiau.

Europos Sąjunga (ES) nori išvengti atviro konflikto su Izraeliu. Bendrijos užsienio reikalų ministrai antradienį Briuselyje tarėsi dėl Artimųjų Rytų pareiškimo, kuriame nėra anksčiau Izraelio aštriai kritikuotų formuluočių, praneša agentūra AP. Remiantis paskutiniuoju kompromisiniu ES pirmininkaujančios Švedijos pasiūlymu, Jeruzalė pareiškime vadinama tik "būsima dviejų valstybių sostine". Taip išvengiama ankstesnės formuluotės, kad Rytų Jeruzalė yra būsima Palestinos sostinė.

Iki prezidento rinkimų Ukrainoje liko vos pusantro mėnesio, tad netrukus rinkimų kampanija įsiplieks visu smarkumu. Vis dėlto jau šiandien aišku, kad antrajame ture susikaus prorusiškuoju kandidatu laikomas Viktoras Janukovičius ir provakarietiška vadinama Julija Tymošenko. Rytietiška ir vakarietiška Ukrainos Gyventojų apklausų duomenimis, V.Janukovičių remia per 30 proc. rinkėjų, J.Tymošenko - apie 20 proc.

Naujausioje apžvalgoje Deutsche Bank analitikai prognozuoja, kad po galingo nuosmukio plieno gamybos rinka vėl sugrįš į augimo kelią. Europa bus priversta užleisti savo pozicijas Azijai. Per praėjusius 10 metų pasaulinė plieno gamyba augo vidutiniškai 6 proc. per metus ir 2007 m. pasiekė 1,4 mlrd. tonų. Sparčiausias augimas, 11 proc. per metus, registruotas Azijoje. Kinijoje šis augimas siekė net 17 proc.