Pirmieji naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams didžiausią nerimą kelia nedarbas jų šalyje, bet jie optimistiškiau vertina bendrą ekonominę padėtį. Tačiau dauguma vis dar mano, kad didžiausią krizės poveikį mes dar pajusime.Dabar, kai Didysis dvidešimtukas ir Tarptautinis valiutos fondas ėmėsi priemonių skatinti ekonomikos atsigavimą, žmonės linkę manyti, kad nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga turi daugiausia galimybių įveikti krizę.
„Piliečiai aiškiai nurodė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia darbo vietų klausimas, todėl ES privalo ir toliau tam skirti daugiausia dėmesio ir dėti ryžtingas pastangas įveikti krizę“, – sakė už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström.
Dauguma europiečių (54 proc., t. y. 7 procentiniais punktais mažiau nei 2009 m. gegužės–birželio mėn.) mano, kad dar didės krizės poveikis darbo rinkai, o 38 proc. apklaustųjų mano, kad padėtis nebeblogės. Šis skaičius, palyginti su ankstesne apklausa, didesnis dešimčia procentinių punktų.
Tokia pat optimistiška tendencija, palyginti su 2009 m. pavasario „Eurobarometro“ apklausa, matyti ir atsakymuose į klausimą apie lūkesčius, susijusius su ES ekonomikos padėtimi per ateinančius 12 mėnesių: 30 proc. (+6 procentiniai punktai) europiečių mano, kad artimiausius 12 mėnesių padėtis gerės, 38 proc. (0) įsitikinę, kad ji liks tokia pat, o 21 proc. (–7) teigia, kad padėtis blogės. 11 proc. (+1) atsakė nežinantys.
Teigiamų lūkesčių matyti ir dėl pasaulio ekonomikos: 29 proc. (+5) europiečių mano, kad artimiausius dvylika mėnesių padėtis gerės, 36 proc. (0) įsitikinę, kad ji liks tokia pat, o 24 proc. (–6) teigia, kad padėtis blogės. 11 proc. (+1) atsakė nežinantys.
Dėl nacionalinės ekonomikos ateities optimizmo kiek mažiau. Didesnė dalis europiečių mano, kad bendra jų šalies ekonominė padėtis liks tokia pat (37 proc., –3) arba greičiau blogės (31 proc., –3) nei gerės (28 proc., +3). 4 proc. (–1) atsakė nežinantys.
Dauguma europiečių (51 proc. (+2)) mano, kad užimtumas šiuo metu yra svarbiausias klausimas jų šalyje; 40 proc. (–2) nurodė ekonominę padėtį, o 19 proc. (–2) svarbiausiu klausimu laiko infliaciją (taip pat nusikalstamumą (19 proc., +3)). Asmeniniu lygmeniu didžiausią nerimą kelia infliacija (38 proc., nepakito), ekonominė padėtis (26 proc., nepakito) ir nedarbas (20 proc., –1).
Manoma, kad labiausiai krizę gali įveikti Europos Sąjungos institucijos (22 proc., +2) ir šalių vyriausybės (19 proc., +7). Nuo jų nedaug atsilieka Didysis dvidešimtukas (18 proc., –2), nuo pavasario savo pozicijas užleidęs šalių vyriausybėms.
Europiečiai mano, kad tinkamiausi būdai darniai skatinti augimą yra šie: Europos pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas (31 proc.), parama aplinką tausojančiai prekių gamybai ir paslaugoms (30 proc.), parama žemės ūkiui (27 proc.) ir įmonių steigimosi skatinimas (25 proc.).
Pasitikėjimo Europos institucijomis rodikliai nepakito. Apskritai Europos Parlamentu pasitiki 50 proc. (+2) Europos piliečių, nepasitiki 33 proc. (–3). Europos Komisija pasitiki 46 proc. (+2), nepasitiki 32 proc. (–2).
Dauguma europiečių (53 proc. (0)) savo šalies narystę ES toliau vertina teigiamai, o 57 proc. (+1) įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti ES nare.
Kitoks, palyginti su 2007 m. rudeniu, yra demokratijos suvokimas. 53 proc. (–5) patenkinti tuo, kaip demokratija užtikrinama jų šalyje, 54 proc. (+2) mano, kad demokratija Europos Sąjungoje yra įgyvendinama tinkamai. Prieš dvejus metus manyta, kad demokratija tinkamiau užtikrinama nacionaliniu lygmeniu (58 proc.) nei ES lygmeniu (52 proc.).
Įprastinę „Eurobarometro“ apklausą tiesiogiai apklausiant respondentus atliko „TNS Opinion & Social“. Nuo 2009 m. spalio 23 d. iki lapkričio 18 d. buvo apklausti 30 238 žmonės. Įprastinė „Eurobarometro“ apklausa atliekama du kartus per metus (pavasarį ir rudenį).
