Europos Sąjunga

Belgijos parlamentui uždraudus šalyje dėvėti musulmonių veidą dengiančius hidžabus (nikabus), pasigirdo siūlymų tokį draudimą įvesti visose Europos Sąjungos šalyse. Hidžabas – arabiškai reiškia uždanga, pertvara. Vakarų šalyse taip įprasta vadinti musulmonių dėvimus drabužius. Hidžabas gali dengti tik galvą arba ir veidą.

Gegužės mėnesį Lietuvoje bus švenčiama jau tradicine tapusi Europos dienos šventė, kartu pažyminti ir šeštąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines. Šia proga dvidešimt šešiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyks įvairūs šventiniai renginiai, skirti skatinti visuomenę labiau domėtis ES ir stiprinti Lietuvos žmonių europietišką tapatumą.

Europos Parlamento narė Silvana Koch-Mehrin paragino visoje Europoje uždrausti dėvėti musulmoniškąsias skraistes arba burkas. Pasak europarlamentarės, moterų slėpimasis po burkomis atvirai propaguoja vertybes, kurios Europai yra visiškai svetimos.

Europos Komisijos atstovas Michaelis Mannas dienraščiui „Wall Street Journal“ pareiškė, kad Europos Sąjungos pareigūnams nebus leidžiama priimti nemokamų bilietų į šiemet Pietų Afrikoje vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą. Sporto prekių gamintoja „Nike“ anksčiau dviems ES prekybos pareigūnams padovanojo nemokamus kvietimus į regbio varžybas. Netrukus, kai ši istorija iškilo į dienos šviesą, kilo kalbos, kad taip kompanijos gali užsiimti neteisėtu lobizmu ES viduje.

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai.

Europos Sąjunga jau nuo 2013 m. balandžio žada nedrausti į lėktuvo saloną įsinešti skysčių. Tai teigiama Europos Komisijos pareiškime. Pranešime rašoma, kad ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 29 d. į lėktuvo saloną galima bus įsinešti visus skysčius,tačiau jie bus  tikrinami. Draudimą atšaukti žadama visai ne todėl, kad nustota bijoti teroro aktų. Tuo metu oro uostuose jau bus įrengti naujos kartos skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton, kuri yra geriausiai apmokama politikė visame pasaulyje, turėtų atsistatydinti per artimiausius kelis mėnesius, remdamasis savais šaltiniais skelbia leidinys „The Daily Telegraph“. C. Ashton savo poste, kuris buvo sukurtas remiantis Lisabonos sutartimi, kol kas neišdirbo nė pusmečio. Tuo tarpu oficialiai jos kadencija turėtų tęstis 5 metus.

Europos Komisijos paskelbto Eurobarometro tyrimo duomenimis, didžioji dauguma europiečių mano, kad būtų naudinga priimti Europos teisės aktus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Susirūpinimas dėl pavojaus saugai, susijusio su radioaktyviosiomis atliekomis, išsakytas visose šalyse – ir turinčiose branduolines elektrines, ir jų neturinčiose.

Nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ryškėti pirmieji didelių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje požymiai. Būtų klaidinga sieti juos vien su tik ką įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Šių pokyčių mastą ir prasmę galima deramai įvertinti tik suvokiant Europos Sąjungos (ES) užsienio politikoje vykstančias tektonines slinktis, nes minėti pokyčiai tėra jų atgarsis. ES užsienio politikos euroatlantinio ir euroazijinio vektorių pusiausvyra vis labiau kliba.

Norėdama paskatinti diegti elektrinius automobilius, Europos Komisija paskelbė planus remti visiems prieinamų aukštos įtampos įkrovimo stočių tinklo kūrimą visoje Europoje. Ji taip pat siekia iki 2011 m. parengti šioms stotims skirtus Europos saugos ir techninius standartus. Šis planas - dalis naujos plačios strategijos, kuria siekiama, kad rinkai būtų tiekiama daugiau ekologiškų automobilių, kurie laikomi itin svarbiais atgaivinant automobilių pramonę ir mažinant naftos paklausą Europoje.

Europos Sąjunga turi rimtai svarstyti, kaip praktiškai padėti Gruzijai siekti stabilumo ir pažangos šalyje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Lietuvos ir Gruzijos chartijos dėl Europos ir euroatlantinės integracijos pasirašymo vienerių metų sukakties proga. "Turime pradėti žiūrėti į Gruziją kaip į Europai svarbią valstybę. Pernelyg dažnai ES užsienio reikalų ministrų susitikimų darbotvarkes lemia krizės, bet ne ES interesai", - pabrėžė ministras.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas einančiam Pranui Kūriui nusprendus nuo šių metų spalio 6 d. atsistatydinti, Teisingumo ministerija ieško kandidatų šioms pareigoms užimti. Į šį Europos teismą kaip Lietuvos atstovas P. Kūris 6 metų kadencijai buvo paskirtas 2006 spalio 7 dieną. Naują kandidatą likusiai 2 metų kadencijai Lietuva turi pasiūlyti iki šių metų birželio mėnesio.

Europos  Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai priėmė politinį sprendimą pradėti derybas su JAV, leidžiant pastarajai prieiti prie europiečių bankinių duomenų. JAV teigia, kad šie duomenys bus tikrinami vykdant antiteroristines veiklas. Tačiau galutinis sprendimas bus priimtas tik gegužės 10 d., kai į eilinį posėdį susirinks ES vidaus reikalų ministrai, spaudos konferencijos metu pranešė už vidaus politiką atsakingą komisarė Cecilia Malmstrom.

Graikija prašys bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, teigė Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou. Pasak ministro pirmininko, prašymas aktyvuoti pagalbos mechanizmą yra būtinybė. Graikija veda derybas su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kuris gali siekti 45 mlrd. eurų, sąlygų. Penktadienį pasirodžius apklausos duomenims paaiškėjo, kad 51 proc. graikų mano, jog TVF dalyvavimas bus žalingas, ir tik 27 proc.

Belgijos ministras pirmininkas Yvesas Leterme`as nusprendė pasitraukti iš savo posto po to, kai nepavyko susitarti su koalicijos partneriais dėl tolesnio bendradarbiavimo. Pranešama, kad Y.  Leterme`as jau įteikė vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, tačiau karalius Albertas II-asis kol kas jo dar nepatvirtino. Valdančiąją koaliciją krizė ištiko paaštrėjus santykiams tarp prancūzakalbių ir olandakalbių karalystės bendruomenių.

Europos ekonomiką siekiančios išjudinti ES institucijos ketina supaprastinti sanglaudos politikai finansuoti skirtų lėšų skyrimą. Antikriziniuose siūlymuose – didesni avansiniai mokėjimai, ilgesni lėšų įsisavinimo laikotarpiai ir paprastesni apskaitos reikalavimai. Europos Parlamentas siekia, kad naujosios taisyklės būtų pradėtos taikyti kuo skubiau. ES sanglaudos politikai 2007-2013 m. iš Socialinio, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų per 455 programas skirta beveik 350 mlrd.

Patekusi į aplinką, ši toksiška aukso ir sidabro gavybos pramonėje naudojama medžiaga gali gerokai apnuodyti gamtą. Prieš dešimtmetį milžinišką ekologinę katastrofą savo šalyse regėję europarlamentarai siūlo uždrausti cianido naudojimą kasybos pramonėje visoje Europoje. Naudojant cianidą paprasčiausia nuo priemaišų išvalyti auksą.

Skiriama šviesiam Lecho Kaczynskio atminimui Ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos vis labiau skaldo ir poliarizuoja šalies visuomenę. Jų viršūne tapo vis dar eskaluojama vadinamoji CŽV kalėjimų byla. Tačiau susitelkus vien  prie jos užgožiamos ir išnyksta iš akiračio kur kas didesnės ir svarbesnės valstybės užsienio politikos ir jos tolesnės raidos problemos. Jas adekvačiai suvokti leidžia tik platesnis geopolitinis ir istorinis kontekstas.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti. Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams.

Afrika – margas įvairių šalių žemynas, kamuojamas daugelio neišspręstų problemų. Badas, skurdas, ligos ir kariniai konfliktai jau seniai tapo Juodojo žemyno kasdienybe. Kone pusė afrikiečių turi išsiversti su mažiau nei euru per dieną, o vidutinis gyvenimo lygis šiame žemyne tesiekia 46 metus. Nors ES pastaruoju metu tapo reikšminga Afrikos šalių donore, panašu, kad Europos Sąjungos ir kitų regionų pagalba problemų neišsprendžia.

Europos oro erdvės uždarymas ilgą laiką gali padaryti didžiulę žalą regiono ekonomikai ir pristabdyti Europos ekonomikos atsigavimą, rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal". Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaninių pelenų debesiui per keturias praėjusias dienas buvo atšaukti 63 tūkst. skrydžių. Skrydžiai buvo atšaukti dėl susirūpinimo, kad pelenų debesis, kuriame yra stiklo ir uolienų dalelių, gali pakenkti lėktuvų varikliams.

Nepaisant kalbų ir reiškiamos užuojautos, Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtis vargu ar turės didelės įtakos tarptautinei politikai. Nors tiek Lenkijos, tiek Rusijos aukščiausio rango politikai teigia, jog po Lenkijos prezidento žūties galimos Lenkijos-Rusijos tarpusavio santykių permainos, diplomatai tokius teiginius vertina atsargiai. Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas, atsakydamas į internetinio portalo EUobserver.

Dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje aštuonioms Europos valstybėms (Airijai, Belgijai, Danijai, Jungtinei Karalystei, Norvegijai, Nyderlandams, Suomijai ir Švedijai) uždarius oro erdvę, keleivių teisės galioja net ir tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis. Už transposrtą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine.

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc.

Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi. EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.

Didžiosios Britanijos Konservatorių partija savo 130 puslapių rinkiminiame manifeste pažadėjo, kad darys viską, jog pergalės rinkimuose atvejų užtikrintų, kad šalis niekada netaps eurozonos nare. Be to, Konservatoriai žada užkirsti kelią Europos Sąjungos judėjimui didesnio federalizmo link. Manifeste žadama, kad daugiau nepasikartos tokie gėdingi atvejai, kai tokie svarbūs dokumentai kaip Lisabonos sutartis yra ratifikuojami referendume neatsiklausiant piliečių valios.

Lietuvoje apie energetiką kalbama labai vienpusiškai, visai nepaisant Europos Sąjungoje aptariamų temų bei siūlomų receptų, konstatuoja ekonomistas, buvęs Europos parlamentaras Eugenijus Maldeikis. Jis atkreipia dėmesį ir į pas mus dar neaptariamą energetinio skurdo sąvoką. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje Pasak E. Maldeikio, Jungtinėje Karalystėje jau po kelių metų bus baigta įgyvendinti kovos su energetiniu skurdu programa.

„Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“ paskelbtas naujas ES ekologiško gaminio logotipas, kuris bus pradėtas naudoti nuo liepos. Šis ženklas bus naudojamas rinkoje pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu. Jei produktas yra paženklintas ES ekologiško gaminio ženklu, tai reiškia, kad jis visapusiškai atitinka Europos ekologiško ūkininkavimo reikalavimus.

Buhalteriškai skaičiuojant, Lietuva be narystės Europos Sąjungoje (ES) būtų nemoki. Taip sako euroentuziastai. Eurokritikai įsitikinę, kad Lietuva prarado suverenitetą ir galimybę puoselėti vertybes. Skaičiai įkyriai rodo, kad ES duoda valstybei daug, tačiau dalies eurokritikų tai netenkina. Aiškių alternatyvų skeptikai neįvardija, tačiau ES plūsta labai emocingai.

Tai, kad į Prahoje vykusį Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą buvo pakviesta tik 11 valstybių, nereiškia senojo žemyno susiskaldymo, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Taip A. Kubilius atsako apžvalgininkams, kurie ketvirtadienio susitikimą prilygino Europos skaldymui į naująją ir senąją Europą, kadangi buvo pakviesta tik 11 valstybių iš Vidurio ir Rytų Europos. "Aš su tuo tikrai nesutinku. Pačią vakarienę vertinčiau kaip gerą, gražų įvykį.

Europos Sąjunga (ES) iš Sudano Darfūro regiono atšaukė savo siųstus rinkimų stebėtojus, baimindamasi, kad gali kilti pavojus jų saugumui. Sekmadienį Sudano gyventojai rinks šalies prezidentą, parlamentą ir vietos valdžios pareigūnus. Tačiau opozicijos kandidatai jau pareiškė rinkimuose nedalyvausiantys ir juos pavadino farsu. Kai kuriuose Darfūro vietovėse verda aršios kovos. Net humanitarinės pagalbos darbuotojai negali pasiekti ten gyvenančių taikių žmonių.

EP nariams kovo pabaigoje vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus pristatęs jos pirmininkas Herman Van Rompuy sulaukė kritiško ES šalių lyderių patvirtintų priemonių vertinimo. Europarlamentarai negailėjo kritikos „nepakankamai ambicingam“ požiūriui į Graikijos ir euro zonos problemas. EVT susitikime nutarta du trečdalius pagalbos Graikijai skirti per dvišales paskolas, trečdalį – iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšų.

Didelė dalis Europos Sąjungos (ES) paramos buvo naudota laivų talpai didinti, o tai paaštrino besaikio žuvavimo problemą, rodo tyrimo rezultatai. Kaip rašo „The Ecologist“, ES subsidijos buvo naudojamos sparčiai nykstančių žuvų (menkių ar melsvojo tuno) žvejybai tobulinti. Tai rodo dviejų kompanijų – „The Poseidon Aquatic Resource Management“ bei    „Pew Environment Group“ – atlikto tyrimo rezultatai.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį spręs, ar pritarti trijų miestui svarbių projektų paraiškų rengimui ir teikimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Kaip Eltai sakė Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, norima dar šiais metais užsitikrinti ES paramą Nemuno salos kanalo (senvagės), buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijos (Julijanavos g. 1) bei užterštos teritorijos Palemono g. 22 išvalymui ir sutvarkymui.

Per penkerius metus Turkija, atnaujinusi derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, labai pasikeitė. Šioms deryboms vedant į niekur, ji ėmė plėsti savo tarptautinį akiratį. Iš tiesų šalies užsienio politika dabar pirmą kartą yra tokia iniciatyvi ir daugiamatė. Ji šiuo metu yra pagrindinė savarankiška žaidėja Vidurio Rytuose ir tolimesniuose regionuose. Tiek JAV, tiek Europoje imama nerimauti, kad Vakarai kažkokiu būdu „praranda“ Turkiją.

Skaitau portale „Balsas.lt“ patiražuotą straipsnį – mįslingai filosofišku pavadinimu: „Pasikeisti Afganistanas gali tik pats, Lietuvos pinigai – į balą“.Skaitau ir pagalvoju: „Pasikeisti Lietuva gali tik pati – Europos Sąjungos pinigai – į balą“ Kuo blogiau arba geriau? Kodėl vokietis turi mokėti lietuviui už jo amžinai nepastatomus stadionus arba saugumo pastatus? Kodėl vokietis arba britas turi čia vykdyti visokias oro policijos misijas arba finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą?...

Paraginti Europos Sąjungą spręsti jiems rūpimus klausimus ES piliečiai greitai galės nauju būdu. Lisabonos sutartyje numatyta Europos piliečių iniciatyva siekiama suteikti piliečiams galimybę tiesiogiai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką ir taip padaryti ES demokratiškesnę. Gruodį įsigaliojusioje Sutartyje nustatyta, kad teisės aktų projektus rengianti Europos Komisija privalės atsižvelgti į piliečių pasiūlymus, jei juos pateikiant bus laikomasi tam tikrų reikalavimų.

Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba. Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

„Niekada nepripažinkite pralaimėjimo. Jeigu yra grėsmė, kad nepasieksite tikslo, nukelkite jo datą. Anksčiau ar vėliau jums pavyks.“ Šia paprasta taisykle daugelis Rytų Europoje sekė socialistų laikais, tačiau šiomis dienomis ji populiari ir tarp Europos Sąjungos (ES) biurokratų Briuselyje.

Jau per pirmąsias kelias valandas trečiadienį prasidėjusi Jungtinių Tautų donorų konferencija dėl pagalbos žemės drebėjimo nuniokotam Haičiui viršijo visus lūkesčius. Iš viso donorai Niujorke vykstančioje konferencijoje pažadėjo Haičio atstatymui skirti net 9,9 mlrd. dolerių trumpalaikės ir ilgalaikės pagalbos. Per artimiausius porą metų Haitis sulauks 5,3 mlrd. dolerių, nors iš pradžių buvo planuojama surinkti 4 mlrd. dolerių.

Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais Europos Sąjungos valstybėms teks pasirūpinti, jog skurdo spąstuose neatsidurtų 84 mln. jo prieangyje esantys ES gyventojai. Skurdo rizikos statistika Europoje skurdo riba laikomos pajamos, nesiekiančios 60 proc. namų ūkių pajamų atitinkamoje šalyje medianos. 2008 m. skurdas grėsė 17 proc. europiečių: sunkiausia padėtis buvo Latvijoje (26 proc.), Rumunijoje (23 proc.) ir Bulgarijoje (21 proc.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton pranešė, kad sąjunga nuo žemės drebėjimo smarkiai nukentėjusiai Haičio valstybei skirs 1,2 mlrd. eurų. C. Ashton teigia, kad tai bus ilgalaikė pagalba šalies atstatymo darbams. Apie planuojamą skirti paramą ES diplomatijos vadovė pranešė Niujorke prasidėjusioje tarptautinėje donorų konferencijoje, kurioje bus renkamos lėšos Haičio atstatymui.

Europos Sąjungoje (ES) įsibėgėja diskusijos ar europinė Tarptautinio valiutos fondo versija galėtų tapti vaistu nuo viešųjų finansų „ligų“, su kuriomis šiuo metu susiduria Graikija ir kitos ES šalys? Vyrauja nuomonė, kad Europos valiutos fondas (EVF) galėtų tapti papildoma apsaugos priemone, tačiau jis nepadės išvengti krizių ir atstoti finansinės disciplinos priemonių.

Europos Sąjungos (ES) vadovai susitarė daugiau bendradarbiauti ekonomikos politikos srityje – tai ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo skatinimo strategijos dalis. Sprendimas priimtas ES vadovų susitikime Briuselyje. Tai pirmas oficialus praėjusį mėnesį Europos Komisijos pristatytos strategijos „Europa 2020“ aptarimas. Bendrame pareiškime vadovai skelbia, kad susitarė dėl daugumos pasiūlyto plano elementų, įskaitant ir didesnį valstybių narių ir ES ekonomikos politikos koordinavimą.

Europos Komisijos pateiktoje naujoje ataskaitoje teigiama, kad tik viena iš 10 didžiausių Europos listinguojamų bendrovių valdybos narių yra moteris, o visų ES centrinių bankų valdytojai yra vyrai: aukščiausius postus užimančių vyrų ir moterų pusiausvyra būtų naudinga ekonomikai. Ataskaita pateikiama prieš naująją lyčių lygybės strategiją, kurią šiemet vėliau priims Europos Komisija.

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi skirti Graikijai paskolą, kuri padės jai įveikti krizę, apie tai pranešama ES atstovų, dalyvaujančių viršūnių susitikime Briuselyje, sutarties projekte. Pagal šį susitarimą Atėnams bus užtikrintos koordinuotos paskolos pagal dvišales sutartis su kitomis euro zonos šalimis, taip pat būtų skirtos Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) lėšos, jeigu Graikija susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais.

Labai svarbu pašalinti kliūtis ekonomikos augimui, kurių viena svarbiausių - energetikos rinkos fragmentacija Europos Sąjungoje (ES), pabrėžė Prezidentės Dalia Grybauskaitė, darbo vizito Briuselyje metu susitikusi su Baltijos ir Šiaurės (NB6) valstybių ir vyriausybių vadovais. Posėdžio metu aptarti aktualūs Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimai, ilgalaikės ES ekonominės raidos perspektyvos.

Europa kaip kontinentas būtų laimingesnė, jei Europos Sąjunga subyrėtų, pareiškė britų politikas Nigelas Farage'as, kuris be kita ko yra ir Europos Parlamento narys. „Jei jūs pažvelgsite atgal į istoriją, demokratija buvo pats nuostabiausias mechanizmas sustabdęs žmones nuo polinkio griebtis smurto. Jei panaikinsite demokratiją, tai viskas, kas jums liks, bus tiesioginis poveikis arba smurtas“ - teigia N. Farage'as.

Europos Komisija (EK) pradeda ruoštis naujoms deryboms su Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybe dėl banko duomenų perdavimo pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą, po to, kai pirminiam derybų susitarimui nepritarė Europos Parlamentas (EP). Europos Komisija nori sudaryti susitarimą šią vasarą, kad būtų pašalintos saugumo spragos. Pagal naujausią pasiūlymą EK būtų įgaliota derėtis dėl aukšto lygio asmens duomenų apsaugos.