Europos Sąjunga

Į Briuselį vakar susirinkę Europos Sąjungos vadovai priversti sukti galvą: nežinia, kada iš ekonomikos duobės išsikapstys Graikija, o tarptautinės rinkos jau skambina pavojaus varpais dėl Ispanijos. Skolintis neketina? Pasitikėjimas penktąja Ispanija rinkose smuko pasklidus kalboms, esą iš skolų liūno ispanus ruošiasi traukti tarptautiniai kreditoriai.

Ukraina tebelaiko svarbiu tikslu sėkmingą integraciją į Europos Sąjungą, tačiau atsisako planų tapti NATO nare. Tai patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka. "Integracija į ES yra prioritetas šiai Vyriausybei ir Prezidentui. Mes manome, kad tai neprieštarauja mūsų siekiams pagerinti santykius su Rusija", - teigė K. Hryščenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Smarkiai sumažėjo nelegaliai į Europos Sąjungą bandančių patekti migrantų skaičius, rodo naujausi statistiniai duomenys. Manoma, kad toks sumažėjimas visų pirma yra susijęs su Europą apėmusia ekonomine krize ir sugriežtinta išorinių ES sienų kontrole. 2009 metais buvo sulaikyti 106 200 asmenų, bandžiusių nelegaliai patekti į ES teritoriją. Lyginant su 2008 metais šis skaičius yra net 33 proc. mažesnis.

Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas per ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą rengiasi pasiūlyti kurti Europos energetinę bendriją. Naujoji bendrija, anot jo, turėtų remtis trimis pagrindiniais principais. Visų pirma, visos Europos Sąjungos narės dėl energetinių išteklių pirkimo iš trečiųjų šalių turėtų derėtis kolektyviai. Antrasis principas kalba apie energetinį saugumą pačios ES viduje.

Europos Komisija neigia gandus, kad Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir JAV iždo departamentas rengia likvidumo valdymo planą Ispanijai, pagal kurį šaliai numatyta 250 mlrd. eurų kredito linija. Apie tokius planus anksčiau pranešė laikraštis “El Economista", remdamasis šaltiniais. Pranešime teigta, kad sprendimas buvo svarstomas per neeilinį TVF direktorių tarybos posėdį.

Prancūzija ir Vokietija siūlys iš Europos Sąjungos šalių, pažeidžiančių biudžeto deficito reikalavimus, atimti balsavimo teisę. Priešai susitaikė Prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir kanclerė Angela Merkel pirmadienio vakarą paneigė skeptikų spėliones apie išsiskyrusias Paryžiaus ir Berlyno pozicijas ir pademonstravo neįtikėtiną vienybę.

Ateinančias metais Europa susidurs su neišvengiama recesija, o dar vėliau su stagnacija, nes politikų atsakas į euro zonos krizę lėmė padėties pablogėjimą, teigia milijardierius investuotojas George'as Sorosas. G. Sorosas perspėjo, kad euro krizė gali turėti potencialo sunaikinti 27 valstybių Europos Sąjungą. Pagrindiniais trūkumais investuotojas įvardino korekcijos mechanizmo trūkumą ir negalėjimą šalims palikti Sąjungos.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai iš principo sutarė pradėti derybas su Islanija dėl šios šalies narystės sąjungoje. Šį sprendimas dar turi būti formalizuotas per ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą Briuselyje. Tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas teigia, kad susitarimas dėl derbų pradžios iš principo yra pasiektas.

Europos Sąjungos pareigūnai paneigė kalbas, kad jie slapta itin skubiai rengia paramos Ispanijos ekonomikai planą. Parama, kaip skelbia įtakingi Vokietijos žiniasklaidos leidiniai, būtų suteikta iš neseniai sukurto 750 mlrd. eurų dydžio specialaus fondo, skirto padėti eurozonos narėms.

Serbija žengė didelį žingsnį narystės Europos Sąjungoje link po to, kai Olandija pareiškė nebeprieštarausianti Serbijos narystei, nes ši šalis padarė ženklią pažangą tirdama karo nusikaltimus. ES valstybių užsienio reikalų ministrai sutarė ratifikuoti ir įgyvendinti įšaldytą prekybos ir pagalbos sutartį su Serbija. Ši sutartis yra geriau žinoma kaip Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir yra būtina sąlyga siekiant narystės ES.

Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje ES valstybių diplomatijos vadovai pirmadienį aptarė Kirgizijos, Gazos, Korfu proceso, Irano, Vakarų Balkanų, Haičio ir Somalio klausimus, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjungos (ES) išorės paramos finansavimo didinimo ambicijos turi atitikti valstybių narių biudžetų galimybes, teigė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos šalių vystomojo bendradarbiavimo ministrų posėdyje. Ministrai svarstė, kaip sustiprinti ES paramą besivystančioms šalims, kad jos sugebėtų iki 2015 metų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė planuojanti visiškai atverti savo rinką palestiniečių prekėms. Per ateinančius kelis mėnesius ES turėtų pasiūlyti palestiniečiams garantijas, kad jų gaminamos gėrybės į sąjungos teritoriją galėtų būti įvežamos be jokių muitų ar kvotų. Apie tai pareiškė ES prekybos komisaras Karelas De Guchtas. Be to, skelbiama, kad Ispanija rengiasi jau kitą savaitę pasiūlyti ES planą dėl Gazos ruožo blokados nutraukimo.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, kad Europos Sąjunga nepaisydama Turkijos prašymo dėl narystės stumia šią šalį į Rytus. Londone kalbėjęs R. Gatesas teigė, kad JAV ir jų sąjungininkai turi apmąstyti, kodėl pastaruoju metu kinta Turkijos politika ir ką galima būtų padaryti, kad Turkijos valdžia turėtų daugiau interesų, paremtų ir vertybiniu pagrindu, bendradarbiauti su Vakarais.

Reikalaudami ministro pirmininko atsistatydinimo vakar į Madrido gatves išėjo šimtai tūkstančių Ispanijos viešojo sektoriaus darbuotojų. Drastiškų taupymo priemonių banga atsirito ir į šią euro zonos valstybę. Taupys žmonių sąskaita Dar šį mėnesį Ispanijoje turėtų įsigalioti šalies Vyriausybės priimtos biudžeto deficito mažinimo priemonės. Numatyta 5 proc. sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taupymo planui šalies Parlamentas prieš dvi savaites pritarė vieno balso persvara.

Pirmą kartą po daugiau kaip dešimtmečio ES ir Rusijos santykius galima apibūdinti kaip nusistovėjusius. Neseniai įvykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime abiejų pusių lyderiai neturėjo parodyti nieko apčiuopiamo. Visgi šiuo metu abi pusės ramiai susitaiko su progreso trūkumu ir bando aktyviai palaikyti santykius. Tam tikra prasme tai parodo ES, kurios užsienio politika grindžiama neabejotina dialogo svarba, pergalę.

Slovėnijos rinkėjai labai nedidele persvara referendume pritarė susitarimui dėl sienos su Kroatija. Suskaičiavus beveik visus balsus, aišku, kad susitarimui, kurį Kroatija ratifikavo dar praėjusį lapkritį, pritarė 51,5 proc. slovėnų. Remiantis susitarimu, jūrinę ir sausumos sieną tarp abiejų valstybių nustatyts tarptautinė ekspertų komanda, o jos nutarimas bus privalomas abiems pusėms.

Energijos tinklų sujungimas, bendras tyrimų finansavimas ir europinis dujų ir naftos įsigijimas – tokie J. Buzeko pristatytos Europos energijos bendrijos vizijos pamatai. „Europos gyventojai galbūt neišmano geopolitikos, tačiau labai gerai supranta, kai jiems išjungiamas šildymas“, – savo inauguracinės kalbos žodžius kartojo EP vadovas, pristatydamas energijos bendrijos apmatus Pramonės ir energetikos komiteto nariams.

Dalis ES valstybių pasiūlė priimti direktyvą dėl Europos apsaugos orderio, kuriuo būtų siekiama didinti iš vienos ES valstybės narės į kitą persikeliančių šeimyninės, seksualinės ar psichologinės prievartos aukų arba galimų tokių nusikaltimų aukų apsaugą. Vienos šalies išduotas orderis būtų pripažįstamas visoje ES teritorijoje. Manoma, kad europinės apsaugos priemonės būtų taikomos maždaug 100 tūkst. Europos moterų.

Europos Komisija pasiūlė paprastinti ES lėšų panaudojimą mažinant biurokratizmą ir taupant gavėjų sąnaudas. Pagal naująsias taisykles būsią lengviau jungti privačias ir viešąsias lėšas siekiant žymesnio investicijų poveikio. Siūlomi pokyčiai padėtų įgyvendinti po 2013 m. veikti pradėsiančias ES finansavimo programas. „Komisija siūlo priemones, mažinsiančias gavėjų sąnaudas ir krūvį, kuris dabar pernelyg didelis. Artimiausiu metu turėtų įsigalioti gavėjams patogūs paprasti sprendimai, pvz.

Vokietija, Belgija ir Latvija prisijungė prie devynių ES valstybių narių, prašydamos priimti teisės aktą, kuriuo būtų suteiktas teisinis tikrumas skirtis norintiems tarptautines santuokas sudariusiems asmenims. Pagal 2010 m. kovo 24 d. Europos Komisijos pasiūlymą poros galės susitarti, kokia teisė būtų taikoma jų skyrybų atveju, netgi jei jos neplanuoja skirtis.

Buvęs užsienio reikalų  ministras, specialusis Europos Sąjungos įgaliotinis Afganistane Vygaudas Ušackas tiki savo misijos sėkme. Į sovietinę invaziją nepanašu - Ar tiesa, kad Afganistanas NATO yra paskutinis išbandymas ir nepavykus ten įvesti norimos tvarkos, Šiaurės Atlanto sąjunga gali gerokai susilpnėti? - Jeigu tikslas Afganistane yra „įvesti tvarką", tai šito viena NATO organizacija tikrai nepadarys.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Dėl finansų krizės vis daugiau ES vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei. Pagal Komisijos planą pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis.

Euro zona susiduria su krize, kurią išspręsti finansų specialistams nėra paprasta. Europos Taryba turėjo pažadėti šimtus milijardų eurų savo pavojuje atsidūrusioms šalims narėms, nors Europos ekonomikos kaip visumos padėtis nėra beviltiška. Priešingai, dauguma tyrimų ir ekonominių indikatorių rodo nemenką pakilimą, o rimčiausioje bėdoje esanti Graikija sudaro tik 3 proc. srities BVP. Vis dėlto krizė Europos Sąjungai (ES) sukėlė egzistencinį iššūkį.

Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad jis norėtų aiškesnės „hierarchinės“ struktūros tarp Europos Sąjungos (ES) institucijų ir valstybių narių, kurios palengvintų sprendimų priėmimą esant krizinei padėčiai, pvz. euro zonos krizei. H. Van Rompuy mano, kad ES reikėtų įsteigti tam tikrą antikrizinį kabinetą, nes dabar yra „per daug žaidėjų“, kurie bando savomis jėgomis spręsti krizinius klausimus. „Tai tikrai yra problema,“ – pareiškė Van Rompuy.

Po kritikos bangos dėl pilnai uždarytos Europos oro erdvės, kai milijonai žmonių savaitę laiko negalėjo pasiekti savo namų, o aviakompanijos patyrė milijardinius nuostolius, Europos Sąjunga (ES) pristatė sušvelnintas oro saugumo, liečiančias vulkaninius pelenus, taisykles. Naujos taisyklės leis pilnai neuždaryti Europos oro erdvės, o pati oro erdvė bus suskirstyta į keturias zonas priklausomai nuo pelenų koncentracijos. Kuo mažesnė jų koncentracija, tuo švelnesni bus skraidymo draudimai.

Italijos oficialūs asmenys išreiškė savo pastebėjimu, kad po Rusijos ir ES susitikimo bus paprasčiau koreguoti antiteroristinius veiksmus. Italija tikisi, kad per Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Rostovo prie Dono mieste bus priimtas susitarimas dėl apsikeitimo slapta informacija, kuri būtina kovoje su tarptautiniu terorizmu. Tai pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras F.Frattini.

Graikijai atiduota pirmoji bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos dalis, iš viso - 20 mlrd. eurų. ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Ollio Rehn) pranešė, kad euro zonos narės Atėnams skyrė 14,5 mlrd. eurų, o TVF - 5,5 mlrd. eurų. Iš viso per trejus metus Graikijai planuojama skirti 110 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos (ES) parama svarbiausiems Kauno miesto objektams - jau ranka pasiekiama. Kauno miesto savivaldybė ketina pasirašyti sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl ES lėšų skyrimo Žalgirio arenos Nemuno saloje statyboms, kultūros ir sporto rūmų "Girstutis" rekonstrukcijai bei Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimui. Dėl to pirmiausia turi būti gautas ir pačios Kauno miesto tarybos, kuri numato posėdžiauti ketvirtadienį, pritarimas.

Graikija pagaliau sulaukė pirmosios Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos dalies. Iš viso Atėnams pervesta 20 mlrd. eurų, iš kurių 14,5 mlrd. skyrė Europos Sąjunga, o likusius – TVF. Iš viso Graikija turėtų gauti 110 mlrd. eurų. Mainais už paramą kovoje su krize Graikija įsipareigojo įgyvendinti itin griežtą taupymo programą.

Paskutinės kelios savaitės buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias periodas per 11 euro egzistavimo metų. Pirmiausia prasidėjo Graikijos krizė, tada sekė jai finansinė pagalba. Vėliau krizė išplito į Portugaliją ir Ispaniją, o parama buvo 1 trilijonas dolerių. Pagaliau prasidėjo precedento neturintys įvykiai – Europos centrinis bankas įsigijo ispanų, portugalų, graikų ir airių obligacijas. Dar prieš mėnesį visa tai atrodė neįsivaizduojama.

Europos Komisija (EK) siūlo Europos Sąjungoje (ES) iš esmės stiprinti ekonomikos valdymą – stiprinti Stabilumo ir augimo pakto veikimą ir labiau kontroliuoti makroekonominius svyravimus. Siūloma derinti nacionalinių biudžetų ir politikos planavimą įsteigiant ekonominės politikos koordinavimui skirtą „Europos semestrą“, iš esmės valstybės narės rengdamos nacionalinį biudžetą jį turės derinti su ES institucijomis.

Politinė vienybė, bendra valiuta, judėjimo laisvė ir taika – Europos Sąjunga turėjo tapti savotiška amžina utopija. Vietoj to nuo Helmuto Kolio laikų niekas nedrįsto toliau plėtoti Europos. Ar Europa išliks nemirtinga? Dabartinė euro krizė atskleidė, kad šis uždavinys nėra lengvas. Hansas Magnusas Enzensbergeris savo knygoje „Oh, Europa“ apibendrino „įžvalgas“ ir fiktyvias ataskaitas iš septynių skirtingų šalių.

JAV valstybės sekretorės asistentas Phillipas Gordonas pareiškė, kad Europos Sąjunga neturi į savo gretas priimti Serbijos tol, kol ši šalis nesiliaus neigiamai įtakoti padėties Kosove. „Serbijos kelias į ES bus užbaigtas tik tuomet, kai ji išspręs su Kosovu visus nesutarimus“ - trečiadienį, pradėdamas vizitą Balkanų šalyse, kalbėjo Ph. Gordonas.

Europos kaimynystės politikos apžvalgoje teigiama, kad vykdant šią politiką sutvirtėjo Europos Sąjungos ir jos rytinių ir pietinių kaimynių prekybos ir kiti ryšiai. Tačiau šia politika daugiau pasiekta ekonomikos reformos, o ne demokratinių permainų srityje. „Kalbant apie ateitį, svarbiausias dalykas, kad demokratinės ir politinės reformos, kurias vykdant padaryta reali, bet lėta pažanga, būtų vykdomos sparčiau“, – sakė Europos Komisijos narys Štefanas Füle.

Ianas Buruma yra demokratijos ir žmogaus teisių srities profesorius. Jo naujausia knyga – apie religiją ir demokratiją trijuose žemynuose. Elitas yra nuolat kritikuojamas kiekviename pasaulio kampelyje. Arbatos partijos aktyvistai garsiai šaukia ir niršta ant vadinamojo liberalaus elito Niujorke, Vašingtone ir Holivude. Europoje populistai demagogai daug kalba apie islamą. Tailando demonstrantai iš šalies kaimo apylinkių pasisako prieš karinį, socialinį ir politinį Bankoko elitą.

Ta kaina – tai 750 mlrd. eurų (2,58 trln. litų) bendras Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo skubios paramos fondas, dėl kurio steigimo sekmadienio naktį Briuselyje buvo sukirsta rankomis. Nekontroliavo skolinimosi Ypatingas vaidmuo teks Europos centriniam bankui (ECB), kuris vakar išplatino pranešimą esąs pasirengęs supirkti euro zonos vyriausybių ir privačias obligacijas, kad užtikrintų jų likvidumą.

Europos lygybės agentūros, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, duomenų apsaugos įstaigos nėra pajėgios tinkamai apginti ir apsaugoti žmogaus teisių bei yra per daug priklausomos nuo valstybinių institucijų, skelbiama ES Pamatinių teisių agentūros ataskaitoje. Agentūra, kuri paskelbė keturias ataskaitas, jų išvadas pavadino „šokiruojančiomis“ ir ragina Europos Sąjungos valstybes labiau remti piliečių teisėmis besirūpinančias įstaigas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 10 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kuriame aptartas pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, vyksiančiam gegužės 31 dieną Rostove prie Dono. Šiame susitikime planuojama aptarti abiems pusėms svarbius tarptautinius klausimus, tokius kaip ekonominė krizė, klimato kaita, energetika bei ES ir Rusijos santykiai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, tarp jų ir Lietuvos ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį Briuselyje, ES Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, aptarė pasirengimą ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, vyksiančiam gegužės 31 dieną Rostove prie Dono. Šiame susitikime planuojama aptarti abiem pusėms svarbius tarptautinius klausimus, tokius kaip ekonominė krizė, klimato kaita, energetika bei ES ir Rusijos santykiai.

Europos Sąjungos šalių finansų ministrai sekmadienį Briuselyje surengė neeilinį susitikimą, siekdami suderinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Graikijos krizei plisti euro zonoje. Visuotinė mobilizacija Teigiama, kad ES šalių finansų ministrai laikosi bendros nuomonės, jog, be Graikijos, parama būtina dar kelioms šalims, turinčioms didelį biudžeto deficitą. Pirmiausia turimos omenyje Portugalija, Ispanija, Airija ir keletas kitų šalių.

16 euro zonos šalių svarstant, ar pritarti paskolų Atėnams planui, Vokietija ir Italija paskelbė Graikijai paskolinsiančios beveik 28 mlrd. erų. Iš viso Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijai paskolins 110 mlrd. eurų. Paskolos bus skirtos trejiems metams. Mainais Atėnai įgyvendins skaudžias biudžeto deficito mažinimo priemones, prieš kurias pastaruoju metu protestuoja visa Graikija. Vokietijos Parlamentas vakar pritarė planams skirti 22,4 mlrd. eurų paskolą.

Iki 2013-ųjų – visi ES namų ūkiai su greitaeigio interneto prieiga už prieinamą kainą, iki 2015-ųjų – 75 proc. mobiliojo ryšio vartotojų su 3G ar pažangesniu ryšiu. Šie tikslai įvardyti EP priimtoje rezoliucijoje dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės. „ES privalo nepavėluoti į nestojantį greitaeigį traukinį skaitmeninės visuomenės link“, – pabrėžia pranešėja skaitmeninės visuomenės klausimu Pilar del Castillo Vera.

„Elektrinės transporto priemonės yra svarbi naujovė, turinti didelį rinkos potencialą“, – pažymi europarlamentarai. Priimtoje rezoliucijoje jie ragina sudaryti sąlygas bendrajai elektrinių transporto priemonių rinkai suformuoti ir drauge išvengti neigiamo socialinio poveikio, ypač užimtumui.

Lietuva išerzinta vis smarkiau į mūsų asmeninį gyvenimą besikišančių, mūsų patriotizmo jausmus paminančių, orumą žeminančių Europos Sąjungos direktyvų. Gal išstoti iš ES? Niekur neteko apie tokią galimybę girdėti.

Nuo finansinės paramos krizės alinamai Graikijai suteikimo priklauso Europos, įskaitant ir Vokietiją, ateitis. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, Vokietijos sprendimą suteikti paskolas Graikijai lėmė ypač sunki situacija šioje šalyje. "Ši parama Graikijai turi ypatingos svarbos Vokietijai ir visai Europai", - patikino Vokietijos kanclerė.

Pristatydamas kritišką ataskaitą EP Peticijų komitetui, ES kontrolierius Nikiforos Diamandouros apkaltino Europos Komisiją (EK) bendradarbiavimo stoka. Ombudsmenas smerkia Komisijos delsimą vykdyti jo rekomendacijas ir nevyriausybinei aplinkosaugos organizacijai atskleisti susirašinėjimo su vienu automobilių gamintojų detales. N. Diamandouros prašo Parlamento iš EK pareikalauti skaidrumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su jo vadovaujama institucija.

Europos Komisijos (EK) pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su EK rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa.