Europos Sąjunga

Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas gegužės 19 dieną Briuselyje dalyvaudamas Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, skirtame vystomajam bendradarbiavimui, akcentavo, kad efektyvi politinė ir praktinė ES parama Rytų partnerystės šalims yra kaip niekada svarbi.

Lietuva vis dar yra lyderė Europos Sąjungoje, skaičiuojant įkalintus asmenis 100 tūkst. gyventojų. „Tai rodo, kad mūsų baudžiamoji politika nėra gera“, - kalbėjo šiandien Kauno rajone viešėjęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Vieną nuteistąjį išlaikyti per metus mokesčių mokėtojams kainuoja nemažą sumą. Be to, valstybė nepajėgia nuteistiesiems sukurti tokių sąlygų, kokių reikalauja ES standartai.

2014 m. gegužės 13 d. Kultūros ministerijoje pristatyti tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, visa apimtimi pasinaudojusi harmonizuota gyventojų dalyvavimo kultūroje apklausos metodologija. “Nuo šiol gyventojų dalyvavimas kultūroje, kultūros vartojimas, pasitenkinimas prieinamumu ir kokybe nėra pagrįstas vien nuojauta, o tapo pamatuotas ir pagrįstas skaičiais.

Danijos pareigūnai nurodė atšaukti prieštaringai vertinamo animacinio klipo, agituojančio žmones balsuoti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, transliavimą. 90 sekundžių klipe vaizduojamas ūsuotas raumeningas vyrukas, kuris agresyviai įsiveržia į besimylinčios poros kambarį ir ragina žmones eiti balsuoti. Šis vaizdo klipas pasirodė pirmadienio vakarą Danijos parlamento socialinių tinklų svetainėse.

64 proc. Lietuvos gyventojų yra teigiamai nusiteikę dėl Europos Sąjungos (ES) ateities, kai ES vidurkis yra 53 proc., praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. 2014 m. kovo mėn. atlikto specialaus „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečiai 2014 m.“ duomenimis, dauguma europiečių (72 proc.) teigiamai arba neutraliai vertina Europos Sąjungą (34 proc. teigiamai, 38 proc. neutraliai). Lietuvoje teigiamai Europos Sąjungą vertina 43 proc., o neigiamai – tik 8 proc.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

Gegužės 10 dieną kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ sporto komplekse Raseiniuose įvyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijų krepšinio turnyras narystės Europos sąjungoje 10-mečiui paminėti. Tai buvo jau 11 kartas, kai Baltijos šalių diplomatai santykius aiškinosi krepšinio aikštelėje. Dar prieš turnyrą įvyko draugiškas mačas tarp Lietuvos URM ir Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos krepšinio komandų.

(papildyta 13.45) Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.

Ar žinote kokiomis sąlygomis dirbo ir kokį atlygį gavo žmonės, užauginę kavą, egzotinius vaisius ir kitas iš besivystančių šalių importuojamas prekes, kurias kasdien perkame? Kadangi šį šeštadienį, gegužės 10 d., daugiau nei 80 pasaulio valstybių minima Pasaulinė sąžiningos prekybos diena, Lietuvos vartotojų institutas siūlo susipažinti su 3 animaciniais filmais, kuriuose trumpai ir aiškiai pristatoma, kokias alternatyvas tradicinei išnaudotojiškai prekybai siūlo sąžiningos prekybos sistema.

 JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija trečiadienį ėmėsi priemonių panaikinti prekybos lengvatas Rusijai, taikomas pagal vadinamąją GSP programą - šį žingsnį Baltieji rūmai pavadino „tinkamu“, atsižvelgiant į Maskvos kišimąsi Ukrainoje. Laiške Kongresui B.Obama pranešė ketinantis atšaukti lengvatas, taikomas Rusijai pagal Bendrosios preferencijų sistemos (Generalized System of Preferences - GSP) programą.

Europos Sąjungos vyriausybės trečiadienį preliminariai susitarė praplėsti teisinius kriterijus, kurių reikia skelbiant sankcijas asmenims ir firmoms kaip spaudimą Rusijai dėl Ukrainos, atveriant kelią naujiems sankcionuojamųjų sąrašams, kaip tikimasi nuo pirmadienio, sakė ES diplomatai. Sprendimą, kuris padės lengviau taikyti sankcijas Rusijos bendrovėms, dar turės oficialiai patvirtinti pirmadienį susirinkę ES užsienio reikalų ministrai.

Lietuvoje garsus verslininkas, dydžėjus bei prodiuseris Mark Splinter paviešino savo atvirą laišką šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, kuriame teigia norintis gauti Lietuvos pilietybę. „Aš esu už Lietuvą visiems geriems žmonėms, ir nemanau, kad mano kraujas įtakoja mano pilietiškumą arba lojalumą. Lietuvoje trūksta žmonių, noriu pakviesti daugiau žmonių čia atvykti dirbti, mokėti mokesčius, kurti inovacijas. Dviguba pilietybe ES piliečiams yra tiesiog logiška.

Europos policijos konfederacija (EuroCOP) susitikime Vilniuje diskutavo apie vieningą Europos teisėsaugos kultūrą, kuria siekiama nustatyti vieningus paslaugų kokybės, mokymo, sveikatos, saugumo, įrangos, darbuotojų skaičiaus ir biudžeto standartus. Reikalavimai būtų privalomi visoms ES narėms. Praėjusią savaitę vykusiame EuroCOP vykdomojo komiteto susitikime dalyvavo statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai iš daugiau nei 20-ties valstybių.

Energetikos ministerija tikisi gauti europinės paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektui. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos (EK) manymu, kelių šimtų milijonų litų vertės projektas gali būti įgyvendintas ir be ES Sanglaudos fondo paramos, ministerija tikisi gauti paramą iš kito šaltinio - Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, EITP) fondo.

Vida Tavorienė Po dešimtmečio narystės ES išsisklaidė nemažai iliuzijų, tačiau daugelis Lietuvos politikų iki šiol yra apakinti ES šviesos. Praktikai vardija narystės privalumus ir bando įvertinti grėsmes. O euroskeptikai mano, kad dar po 10 metų tokio politinio ir ekonominio darinio, koks yra dabar, gali ir nebelikti.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Žinių radijo laidoje „Opozicija“ pabrėžė, kad, siekdama sustabdyti Rusijos agresiją, Europos Sąjunga turėtų aiškiai pasisakyti dėl bendrijos plėtros ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę „Šiandien reikia duoti labai aiškias garantijas, kad Ukraina, Moldova, Gruzija - tos šalys, kurios jau pasirašo sutartį su Europos Sąjunga, tuo atveju, jeigu jos įvykdys ne kokius nors miglotus politinius, o labai aiškius techninius reikalavimus, keliamus narystei Europos...

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tautiečiai Lenkijoje, etninėse Punsko žemėse, taip pat minėjo įstojimo į Europos Sąjungą metines. Per dešimtmetį iš ES fondų jie yra gavę apie 43 mln., skaičiuojant litais, paramos. Prie vieno iš turizmo objektų – Punsko buities muziejaus – lietuviškų mokyklų moksleiviai pasodino medžių ir gėlių, taip paminėdami Lenkijos ir Lietuvos narystę Bendrijoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad dešimt metų ES, nepaisant ekonomikos krizės, Lietuvai buvo sėkmingi. „Tiek neatlygintos finansinės pagalbos anksčiau Lietuva nebuvo gavusi, – kalbėjo politikas. – Gebėjimai pasinaudoti šia pagalba ir suteikti šalies ekonomikai naują kvėpavimą taip pat išryškėjo krizės laikotarpiu. Iš dugno pakilome labai greitai, kitoms valstybėms tai sekėsi daug sunkiau.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.

Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL) sveikina visus Lietuvos žmones su mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiu. 2004 m. gegužės 1 d. prisijungdami prie pažangiausios politinės ir ekonominės sąjungos pasaulyje žengėme istorinį žingsnį ir sugrįžome į vieningą Europos tautų šeimą.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas puikiai prisimena Lietuvos įstojimo į ES dieną prieš dešimt metų. „Labai gerai prisimenu, nes tuo metu vyko teniso turnyras, skirtas stojimui į ES paminėti. Jame dalyvavo keletas užsienio delegacijų, tarp jų – ir Gruzijos. Buvo surengtas susitikimas su diplomatais, – pasakojo G. Kirkilas. – Tą iškilmingą dieną jautėmės kaip finalo nugalėtojai, juk tai neabejotinai pats didžiausias Nepriklausomos Lietuvos laimėjimas.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, kurį kontroliuoja separatistai, meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas antradienį sakė, kad dėl sulaikytų karinių stebėtojų paleidimo su Vakarais kalbėsis tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) panaikins sankcijas separatistų lyderiams.

  Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.

 Rusijos gynybos ministras pirmadienį informavo JAV gynybos sekretorių, kad rusų kariai po pratybų pasienyje su Ukraina sugrįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietas, ir paragino Vašingtoną sušvelninti retoriką.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.

(papildyta 17.28) Rusija pirmadienį pažadėjo „skaudų“ atsaką į naujausias JAV sankcijas septyniems aukštiems JAV pareigūnams ir 17 su Kremliumi susijusių įmonių, reaguodama į prezidento Vladimiro Putiną poziciją dėl padėties Ukrainoje.

Didžioji Britanija antradienį organizuos kelias tarptautines derybas, kurių tikslas – sugrąžinti Ukrainai aktyvus, kaip manoma, pavogtus valdant nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Ukrainos kaimynės Moldovos piliečiai nuo šio pirmadienio galės be vizų vykti į daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių, Kišiniovui siekiant pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija. Šis sprendimas rodo, kad „glaudesni ryšiai su Europos Sąjunga tikrai atneša apčiuopiamos naudos visiems“, sakė ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom). Pagal susitarimą biometrinius pasus turintys moldavai galės be vizų trumpam vykti į Šengeno zoną.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Įstojus į Europos Sąjungą (ES) didžiausias iššūkis Lietuvos teisės sistemai buvo ne techninis normų perkėlimas ar perrašymas, bet teisinio mentaliteto pokytis, reikalavęs nugalėti tam tikras dogmas ir sukurti naujas, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, vertindamas pirmąjį Lietuvos dešimtmetį ES.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Juozo Bernatonio kvietimu Lietuvoje lankosi Latvijos teisingumo ministrė Baiba Broka ir Estijos teisingumo ministras Andresas Anveltas. Šis trišalis teisingumo ministrų susitikimas surengtas minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Tai pirmas toks visų Baltijos šalių teisingumo ministrų susitikimas nuo narystės pradžios ir pirmasis renginys, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui paminėti.

Tyrimų duomenimis Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo skaitmeniniais gebėjimais yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, 44,7% tėvų mano, jog būtent naujausių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų motyvaciją mokytis.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

Valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja Lietuvos partijų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, susitarimą siekti, kad Europos Sąjungoje būtų nustatytos vienodos minimalios pajamos. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ tokį siūlymą vertina kaip nerealų. "Turėčiau labai rimtų abejonių, kad tai yra realu. Minimalūs socialiniai standartai kiekvienoje šalyje turėtų būti.

 Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.

 Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) sekmadienį sakė, kad nemato pavojaus Europos prieigai prie Rusijos gamtinių dujų nukentėti nuo galimų ekonominių sankcijų dėl Ukrainos krizės.

  Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį įspėjo, kad „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei svarbiose derybose dėl krizės Ukrainoje nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos. Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva sieks, kad geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendinamas įtraukiant Vilniaus jungtį. Taip LRT radijui sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, pirmieji darbai galėtų prasidėti jau netrukus. „Mūsų siekis yra, kad Vilnius būtų įjungtas į „Rail Baltica“ projektą.

Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės narės su Ukraina turėtų dalytis žvalgybine informacija ir padėti jai karine technika bei amunicija, siūlo Lietuvos parlamentarai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

(papildyta 20.19) Slovjanskas, Ukraina, Maskva, balandžio 14 d. („Reuters“ -BNS). Prorusiški separatistai, kurie tvirtina priklausantys „Donecko Liaudies Respublikai“ rytinėje Ukrainos dalyje, pirmadienį kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami padėti jiems apsiginti nuo Ukrainos vyriausybės pajėgų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie padėtį Ukrainoje šiuo metu diskutuoja ir ES užsienio reikalų ministrai. Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad bus išplėstos sankcijos Rusijai. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominėms sankcijoms nebus pritarta. Tuo pat metu ES pritarė milijardo eurų paramai Ukrainai ir įšaldė dar keturių ukrainiečių, atsakingų už šalies lėšų grobstymą, sąskaitų įšaldymą.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

 Ukrainos finansų ministras Oleksandras Šlapakas ketvirtadienį pareiškė, jog Kijevas įvykdė visas sąlygas, kad gautų pirmąją išmoką pagal finansinės pagalbos paketą, dėl kurio buvo susitarta su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). "Esame čia, kad pakalbėtume labiau konkrečiais terminais apie (tarptautinės) pagalbos laiką ir sąlygas, - O.Šlapakas sakė žurnalistams Pasaulio banko ir TVF pavasarinio susitikimo Vašingtone kuluaruose.

Finansinio gelbėjimo paketu pasinaudojusi Graikija ketvirtadienį su trenksmu grįžo į obligacijų rinką, pardavusi obligacijų už 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) ir tuo pačiu pasiųsdama įtikinamą signalą, jog euro zonos skolų krizė jau baigiasi. „Tikriausiai bus surinkta apie 3 mlrd. eurų suma“, – vyriausybės atstovas Simas Kedikoglu (Simos Kedikoglou) sakė radijui „To Vima“, pridūręs, kad buvo nustatyta „mažesnė nei 5 proc.“ palūkanų norma.

„Kas įžūliai meluoja, atmetęs elementarų padorumą, tas pagrįstai laikomas žmogumi, kuriam būdingas moralinio idiotizmo sindromas“, – tokią citatą konservatorius Arvydas Anušauskas Seimo posėdžio metu dedikavo visiems parlamentare esantiems skardžiabalsiams. Ši frazė nuskambėjo po „tvarkiečio“ Petro Gražulio komentaro, kuriuo politikas apkaltino konservatorius dirbančius ne Lietuvos naudai. „Jeigu norite gyventi kaip beprotnamyje, tai aš tikrai nenoriu.