Europos Sąjunga

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.

Europos Sąjungos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu primena du chroniškai sergančius ligonius, kurie dėl principinio nesutarimo Ukrainos atžvilgiu nusprendė prispjaudyti vienas kitam į sriubą. Negana to, kai kurie ekonomistai nerimauja, kad ES paskirti vaistai gali būti netinkami, o Rusiją ėmė kamuoti pirmieji pingančios naftos uždegimo simptomai.

Lukas Kivita, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Padėtis Ukrainoje pablogės – galime tikėtis didesnės Rusijos intervencijos, vadinamojo „humanitarinio koridoriaus“ ir Rusijos „taikdarių“. Taip mano britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. „Vladimiras Putinas pateko į spąstus, kuriuos jam paspendė jo paties propaganda ir retorika.

Lietuvai Europos Parlamente atstovauja „vyriškiausia“ politikų komanda, rodo neseniai paskelbti statistiniai duomenys. Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidybos institucijoje dirbs 10 Lietuvoje išrinktų vyrų ir viena moteris - socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Tai - mažiausia proporcija tarp visų ES valstybių narių (9 proc.). Iš visų Europos Parlamento narių moterys sudaro 37 proc., vyrai - 63 proc.

Vokietija ir Rusija slaptai planuoja, kaip išspręsti Ukrainos krizę, rašo independent.co.uk. Esą tariamasi, kad situacija Ukrainos pasienyje turėtų būti stabilizuota, Rusija turėtų užtikrinti Ukrainos ekonominės situacijos stabilizavimą, pasirašydama naują dujų tiekimo sutartį, o pasaulio bendruomenė savo ruožtu turėtų pripažinti Krymo nepriklausomybę ir aneksiją. Independent.co.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Antradienį patvirtintos Europos Sąjungos (ES) ekonominės sankcijos Rusijai yra „griežtas įspėjimas“, tačiau šios priemonės gali būti atšauktos, jei Maskva pakeis kursą dėl Ukrainos, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus). Sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos finansų, gynybos ir energetikos sektorius, yra „griežtas įspėjimas“, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje yra netoleruotini, rašoma H.Van Rompuy pareiškime.

Žinių radijas Nors Europos Sąjunga (ES) ir plečia sankcijas Rusijai, tačiau kritika šiai institucijai dėl neveiksnumo darosi vis smarkesnė. Užsienio naujienų žurnalistas Vykintas Pugačiauskas teigia, kad lėtas ES sprendimų priėmimas yra ne jos silpnybė, bet stiprybė. „Tas lėtumas daug kam kelia susierzinimą, bet, kita vertus, tas lėtumas yra Europos Sąjungos stiprybės veidrodinis atspindys.

Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė. Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. „Verslo plėtotė Lietuvoje turėtų tapti viena iš prioritetinių ekonominės politikos krypčių. Mažos alternatyvios veiklos įmonės turi didelę įtaką šalies ekonominiam augimui. Šių įmonių plėtra kaime itin svarbi. Ji skirta skatinti kaimo gyventojų verslumą, įvairinti smulkųjį verslą, kurti paslaugas, saugoti kaimo paveldo vertybes, didinti gyventojų pajamas ir užimtumą“, – pabrėžia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija – traukiniu per kiek daugiau nei 4 valandas. Nors daliai skeptikų ši idėja ne vienerius metus kėlė ironišką šypsenėlę, panašu, kad jos įgyvendinimas įsibėgėjo kaip reikiant. Birželio pabaigoje pasiektas susitarimas dėl bendros trijų Baltijos valstybių įmonės, atsakingos už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, akcininkų sutarties nuostatų.

Europos Parlamento narys V. Mazuronis šiandien prisijungė prie manifesto "Renovacija Europoje". Šios politinės kampanijos tikslas - skatinti pastatų energetinio efektyvumo didinimą. "Renovacija bei energetinis pastatų efektyvumas turi būti politinis prioritetas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.

Lietuvos narystę Europos Sąjungoje palaiko daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų, taip pat gerokai padaugėjo manančiųjų, kad narystė naudinga ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl saugumo priežasčių, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos narystę remia net 68 proc. respondentų (prieš metus šalininkų skaičius siekė 59 proc.). Nuo 18 iki 14 proc.

„Pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradėjusi Italija turėtų padaryti poveikį ES užsienio politikai. Būtent naujo impulso ES užsienio politikoje paieškos yra vienas iš kertinių Italijos pirmininkavimo prioritetų. Esu tikras, kad su šia užduotimi Italija, kuri yra viena iš Bendrijos steigėjų ir kuri ES Tarybai pirmininkaus dvyliktą kartą, puikiai susitvarkys“, – įsitikinęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas (ERK) Gediminas Kirkilas.

12 val. 51 min. Rusija antradienį pareiškė apgailestaujanti dėl Ukrainos sprendimo atnaujinti karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus ir paragino Kijevo partnerius užsienyje liautis naudoti šią šalį kaip pėstininką geopolitiniuose žaidimuose.

  JAV nacionalinio saugumo agentūra (NSA) buvo įgaliota rinkti informaciją, „susijusią“ su visomis, išskyrus keturias, valstybėmis, rodo griežtai įslaptinanti dokumentai, kuriais savo pranešime remiasi dienraštis „The Washington Post“. „Jungtinės Valstijos seniai turi plačius nešnipinėjimo susitarimus su tomis keturiomis šalimis – Didžiąja Britanija, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija“, – laikraštis informavo pirmadienį.

 Nuo antradienio pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai iš Graikijos perima Italija. Ji žada per pusmetį didinti išlaidas, skirtas viešajam sektoriui. Jau per pirmą mėnesį Italijai pirmininkaujant, Europos Sąjungos ministrai turėtų patvirtinti Lietuvos prisijungimą prie euro zonos. Tūkstančiai nepatenkintų Italų Romoje primena Italijos premjerui, kad pirmininkauti Europos Sąjungai nebus lengva. Protestuotojai reikalauja keisti bendrijos poltiką ir mažiau taupyti.

„Klimato kaita – kelia rimtą pavojų mums visiems. Reikalingi ambicingesni tikslai ir rimtesni įsipareigojimai tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek ir kitose valstybėse“, – sako Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė. Su ja kalbamės apie tai, kaip klimato kaita jaučiama Lietuvoje ir pasaulyje (http://www.balsas.

Europos Sąjungos parama padėjo ne vienai Lietuvos ortopedijos įmonei atnaujinti ortopedinių gaminių technologijas....

 2004 metų gegužės 1 dieną Europos Sąjungos narėmis tapo 10 valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Šiai sukakčiai pažymėti Vilniuje buvo surengtas 10 kilometrų bėgimas, kurio iniciatoriais tapo Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lenkijos ambasada mūsų šalyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Ukrainos visuomenė buvo suskaldyta, kai žmonėms teko rinktis tarp Europos ir Rusijos. Tai jis pareiškė netrukus po to, kai Kijevas pasirašė su Europos Sąjunga asociacijos sutartį. „Antikonstitucinis perversmas Kijeve, bandymai primesti Ukrainos žmonėms dirbtinį pasirinkimą tarp Europos ir Rusijos, paskatino visuomenės skilimą ir skausmingą vidaus priešpriešą“, - sakė V.Putinas Maskvoje.

Penktadienį pasirašytos istorinės sutartys su Europos Sąjunga (ES) paskatins Rusijos spaudimą patiriančių Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos pažangą, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sutartis Lietuvos vardu Briuselyje pasirašiusi šalies vadovė teigė, kad labai svarbu, jog kuo greičiau būtų įgyvendintos Asociacijos sutarčių nuostatos - vykdomos reformos, kovojama su korupcija, realiai pradėtų veikti laisvosios rinkos principai, stiprinama įstatymo viršenybė ir demokratizacija.

Lietuvos prezidentė teigia, kad Europos Sąjunga taiko nemažai sankcijų Rusijai, todėl svarbu, jog visos valstybės jų laikytųsi. Dalia Grybauskaitė sako nesitikinti, jog Europos Vadovų Taryba (EVT) penktadienį spręs dėl naujų sankcijų. „Kol kas aš nesitikiu, kad būtų kažkas ženkliai įvesta arba nuspręsta šiandien sankcijų atžvilgiu“, - penktadienį prieš EVT susitikimą žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.

 Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas penktadienį pareiškė, kad Ukraina susidurs su „rimtomis pasekmėmis“.  Tai jis pareiškė, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Briuselyje pasirašė laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES). „Tokio pobūdžio rimto dokumento pasirašymas, žinoma, yra kiekvienos valstybės suvereni teisė“, - sakė G.Karasinas naujienų agentūrai „Intefax“. „Ukrainos ir Moldovos (asociacijos sutarčių su ES)...

Ukraina penktadienį pasirašys didžiulės apimties ekonominį ir prekybinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) - tai 1 200 puslapių dokumentas su daugybe taisyklių, reglamentuojančių pačius įvairiausius klausimus, pradedant kalakutais bei tulpėmis ir baigiant sūriu bei mašinomis. Tačiau tai nėra tik spausdintinis taisyklių rinkinys ekspertams - būtent šis dokumentas išprovokavo revoliuciją, kuri pareikalavo dešimčių ukrainiečių gyvybių ir nuvertė prezidentą.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį kone vienbalsiai atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios Vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V. Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina pats pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ekonominę dalį birželio 27 dieną Briuselyje, o prieš tai išsiųs naująjį užsienio reikalų ministrą į Liuksemburgą pateikti taikos Ukrainos rytuose planą. „Simboliška yra tai, kad Pavlo Klimkinas šiandien vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pasirašė įsakymą dėl atrankos principų ir kriterijų, pagal kuriuos bus atrinkti Lietuvos miestai (tikslinės teritorijos), kurie sulauks Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Atrinktieji miestai (tikslinės teritorijos), priskiriami vidutinių ir mažų miestų kategorijai (miestai nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų ir mažesni savivaldybių centrai), 2014–2020 metais sulauks 382 mln. Lt paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.

Į Briuselį pamažu renkasi naujai kadencijai išrinkti Europos Parlamento nariai. Didžioji dalis portalo LRT.lt kalbintų Lietuvos europarlamentarų žada likti gyventi Lietuvoje, tik Antanas Guoga norėtų apsigyventi Briuselyje. Per ateinančius penkerius metus Europos Parlamente (EP) dirbs 751 narys. Kone pusė jų į EP išrinkti pirmą kartą. Lietuvai atstovaus 11 europarlamentarų. Penki iš jų – naujokai. Tarp jų – liberalas A. Guoga, kuris pirmadienį jau išvyko į Briuselį.

 Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją Ukrainos rytuose. „Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland), kalbėdama Vokietijos Marshallo (Maršalo) fonde Vašingtone.

Rusijos televizijos žinių laida atakuoja Kijevą, teigdama, kad iš demokratijos Ukrainoje beliko dešiniųjų nacionalistų kumštynės parlamente. Aleksandras Danilovas šią laidą žiūri ne prezidento Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje. Jis gyvena Estijoje – Europos Sąjungos (ES) šalyje, kuri vis labiau baiminasi, kad Maskvos, neseniai atplėšusios dalį Ukrainos teritorijos, dėmesys gali nukrypti į kaimynines Baltijos šalis.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį Kijeve dalyvaujanti naujai išrinkto Ukrainos prezidento Piotro Porošenkos inauguracijoje, ragina šią šalį reformuotis. „Ukraina apsisprendė ir pasirinko europietišką kelią. Žmonės jau pirmajame rinkimų ture aktyviai balsuodami parodė, kad nori taikos ir stabilumo - tai nepaprastai svarbu ir Lietuvai. Dabar svarbu eiti reformų ir pažangos keliu", - prezidentės spaudos tarnybos šeštadienį išplatintame pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai? Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Skelbiama, kad vien smulkiajam ir vidutiniam Lietuvos verslui per naująjį Europos Sąjungos finansavimo periodą bus išdalyta beveik 2 mlrd. litų paramos. Bet verslininkai skundžiasi, kad dažnai jie nežino, kur kreiptis dėl europinių pinigų. Mažuosius ypač gąsdina administravimo našta bei gausybė kontroliuojančių institucijų. Kelios siuvimo mašinos, pora darbuotojų, nedidukė gaminių ekspozicija telpa dešimtyse kvadratinių metrų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Prancūziją atšaukti 1,2 mlrd. eurų sutartį dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai ir pareiškė, kad jie kels grėsmę rytinės Europos šalims. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos partnerės ragina Paryžių peržiūrėti susitarimą dėl modernios karinės technikos pardavimo Maskvai po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos kovą įvykdytos Krymo aneksijos.

(papildyta 11.24) Rusijos valstybinė dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ iki birželio 9 dienos atidėjo reikalavimą, kad Ukraina iš anksto sumokėtų už gaunamas dujas, kai Kijevas pervedė dalį reikalaujamos sumos - 786 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų), pirmadienį nurodė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris "Ukraina sumokėjo pirmąją dalį už tiektas dujas. Šiandien 786 mln. dolerių atėjo į „Gazprom“ sąskaitą, - A.Mileris cituojamas bendrovės pranešime.

LRT radijas, LRT.lt Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad išrinktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka patvirtino, jog artimiausiu metu planuoja su Europos Sąjunga pasirašyti prekybinę asociacijos sutarties dalį. „Laikas eina ir nelaukia: dėl ekonominių reformų, dėl asociacijos sutarties pasirašymo, nes buvo pasirašyta tik politinė dalis. Liko pati svarbiausia – laisvos prekybos su ES. Jis (P. Porošenka – LRT.

Žinių radijas Mykolo Romerio universiteto profesorius Audrius Bitinas pasakoja, kad Europos Sąjunga (ES) yra sukūrusi taisykles, kaip suderinti skirtingų šalių socialines sistemas, tačiau dėl didelės įvairovės, tai sunkiai įgyvendinama. „Žmogus dabar turi teisę judėti ES, kartu su juo turi teisę judėti ir šeimos nariai. Ir atitinkamai su tuo susijusios garantijos“, - teigia A. Bitinas. Pašnekovas mano, kad socialinės garantijos dar turi būti tobulinamos.

Neseniai atrodė, kad Rusija stovi prie didelio geopolitinio proveržio slenksčio. Buvo kalbama, kad ilgai puoselėtas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) projektas, kuris turėjo tapti Rusijos atsaku Europos Sąjungai, pavirs realybe jau 2015 metais. Tačiau agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, esminių tarptautinės teisės normų nepaisymas ir kiti panašūs pavojingi žaidimai privertė sunerimti net artimiausius Maskvos partnerius. Dėl šios priežasties EES projektas vėl praranda aiškius kontūrus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paragino Europos Sąjungą paremti Maskvos pastangas tiesti naujus dujotiekius, kurie aplenktų Ukrainą, nes „radikalai“ Kijeve gali blokuoti dujų tiekimą. Kalbėdamas Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume, V.Putinas pareiškė, kad Maskva esanti patikima dujų tiekėja Europai bet negalinti pasitikėti tokia tranzito šalimi kaip Ukraina.

Europos Sąjunga (ES) turėtų atsižvelgti į Rusijoje dirbančių Europos kompanijų interesus, priimdama sprendimą įvesti sankcijas Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje, šeštadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais. „Mes labai tikimės, kad priimant tuos sprendimus..., (bus atsižvelgta į) Rusijoje dirbančių Europos kompanijų priklausomybę ir interesus“, – Andrejus Belousovas sakė Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.

Trys Europos rytų šalys ir Malta šeštadienį dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriame, kaip prognozuojama, daugumą turėtų sudaryti euroskeptiškos partijos. Čekijoje rinkėjai į balsavimo apylinkes jau antrą dieną; prie jų prisijungs Latvijos, Slovakijos ir Maltos piliečiai, o baigsis šie milžiniško masto rinkimai, besiritantys per 28 valstybes, Europos Sąjungoje sekmadienį.

Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 10-mečio proga Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lenkijos ambasada Vilniuje birželio 29 dieną kviečia į dešimties kilometrų bėgimą „10 for 10“. Abiem šalims svarbią sukaktį nuspręsta paminėti netradiciniu būdu – veržlumą ir ištvermę simbolizuojančiu bėgimu. Šis tarptautinis renginys ne tik pabrėžia politinę sėkmę, bet taip pat skelbia sveiko gyvenimo Europoje idėją.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino panaikinti Šengeno erdvę, kurios valstybių piliečiams garantuojamas beveik nevaržomas judėjimas, bei sukurti prancūzų ir vokiečių ekonominį bloką, kuris būtų euro zonos ašis. Šiuo pasiūlymus eksprezidentas išdėstė žurnalo „Le Point“ ketvirtadienio numerio nuomonių skiltyje.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume „Lietuvos energetikos rinka regiono plėtros ir galimybių kontekste“. Sveikindamas forumo dalyvius, premjeras pabrėžė būtinybę stiprinti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką ir taip didinti valstybių narių energetinį saugumą.