Europos Sąjunga

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Atėnų centre ketvirtadienį prie Graikijos centrinio banko sprogo užminuotas automobilis, žmonės per incidentą nenukentėjo, pranešė policija. Sprogimas nugriaudėjo šaliai rengiantis po ketverių metų pertraukos grįžti į obligacijų rinkas. Automobilis, kuris stovėjo ant šaligatvio priešais banko pastatą, sprogo 02 val. 55 min. Grinvičo (05 val. 55 min. Lietuvos) laiku. Netoli šio pastato yra Graikijos tarptautinių skolintojų būstinės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų koncernui „Gazprom“ nurodė kol kas nereikalauti iš Ukrainos avansu mokėti už tiekiamas gamtines dujas. Prezidentas paragino kol kas nesiimti priemonių, numatytų su Ukraina pasirašytoje gamtinių dujų tiekimo sutartyje.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Vida Tavorienė Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Vadinamieji žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems ūkininkams neramu, nes išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves bus ne taip paprasta.

Savo veidą be grimo vis aiškiau parodančiam Kremliui galima padėti ne tik tiesiogiai. Kenkimas sau – tai netiesioginė pagalba, kurios kartais net labiau laukia Rusijos propagandos mašina. Jei, kaip manoma, keli Rusijos „diplomatai“ Afrikoje leidžia sau plūstis ir keiktis, kalbant apie naujų žemių prie Baltijos ar net už Atlanto pajungimą, tai Lietuvos politikų turgaus lygio epitetai apie Europos Sąjungą kaip „dūrą“ yra kas kita.

„Karo akivaizdoje, kurį skelbia Vytautas Landsbergis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos bendrininkai konservatoriai, liberalai, o dabar jau ir socialdemokratai, didinsime karo biudžetą. Liberalai net įstojo į šaulių sąjungą, tik kažkodėl dar nepataikė įstatymo projekto dėl jų apginklavimo“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Gegužės mėnesį Lietuva Europos Komisijai (EK) turės pateikti savo kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Šiuo metu visose ES šalyse tebeverda aktyvios diskusijos dėl kai kurių priemonių ar veiklos sričių, numatytų šiose programose. Į Lietuvą atvykęs EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Mihail Dumitru susitiko su Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistais aptarti mūsų šaliai aktualių programos rengimo klausimų.

„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.

 Afrikos ir Europos šalių lyderiai trečiadienį surengs derybas dėl augančio smurto Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), Briuselyje prasidedant dideliam viršūnių susitikimų, kuriame dalyvaus apie 80-ies valstybių atstovai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 1 dieną Briuselyje vykusiame ES ir Afrikos šalių diplomatijos vadovų susitikime atkreipė Afrikos partnerių dėmesį į Europai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius iššūkius ir pabrėžė, kad esminių tarptautinės teisės principų – valstybių teritorinio vientisumo ir suverenumo – pažeidimai neturi būti toleruojami.

Balandžio 6–8 dienomis Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, pirmą kartą šalies istorijoje vyks Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija. Tai paskutinis ir vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginių, kurį organizuoja antrąjį kalendorinių metų pusmetį pirmininkaujančios valstybės nacionalinis parlamentas pasibaigus pirmininkavimui (kitų metų pirmąjį pusmetį). Į aukščiausio politinio lygmens konferenciją planuoja atvykti apie 50 užsienio deleg...

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama suteikia galimybę modernizuoti Lietuvos kelius, geležinkelius, vandens ir oro transporto infrastruktūrą, gerinti eismo sąlygas ir saugą.

Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą. Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia. „Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu.

 Rusijai šiemet gresia tik 0,6 proc. ekonomikos augimas, o iš šalies atitraukiamo kapitalo suma gali pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių (apie 250 mlrd. litų), ketvirtadienį perspėjo ekonomikos ministras, didėjant susirūpinimui dėl prezidento Vladimiro Putino intervencijos Kryme kainos. Ministras Aleksejus Uliukajevas patvirtino, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo pasitraukimas bus apie 60 mlrd. dolerių (150 mlrd.

Yra įvairių raginimų, kaip kovoti su Lietuvą tvindančia Kremliaus propaganda – nuo socialinių tinklų valymo iki televizijos kanalų uždraudimo ir pan. Tokia taktika suprantama, bet naudos ji neduos. Tie, kas šventai tiki Motinos Rusijos „gerumu“, gyvi emocijomis, tokie žmonės nemąsto logiškai arba yra blogai informuoti. Vienintelis būdas, kuriuo galima pabandyti „nušviesti“ padėtį – pasitelkti faktus ir logines išvadas, bet jokiu būdu ne aklai pulti Rusiją.

Matyt, dar prieš pusmetį diskusijos dėl bendradarbiavimo su JAV perspektyvų veikiausiai būtų sukęsi labiau apie ekonominius, kultūrinius ir socialinius aspektus, čia įžvelgiant didžiausią dar neišnaudotą potencialą, naujoves ir galimybes, ir kiek mažiau apie saugumą, kur „viskas po senovei“, „mus saugo NATO 5 straipsnis“. Tačiau susidūrimas su nebepaneigiama Rusijos karine agresija ir tarptautinių sutartinių normų atmetimu, visa jėga ir jau nebe tarp specialistų, bet ir plačioje visuomenėje, sug...

Pasaulio bankas trečiadienį perspėjo, kad Rusijos ekonomikos augimas šiais metais gali smukti, jeigu šaliai bus įvesta daugiau sankcijų po to, kai ji aneksavo Krymą. Pasaulio banko metinėje apžvalgoje Rusijos ekonomikai šiemet prognozuojamas 1,1 proc. ekonomikos augimas, jeigu Krymo krizės sukeltas jo nuosmukis bus trumpalaikis, bet taip pat perspėjama dėl galimo 1,8 proc. ekonomikos nuosmukio, jeigu Vakarams teks imtis papildomų ekonominių sankcijų prieš Rusiją.

Šiandien vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas kartu su aukštų vidaus reikalų sistemos pareigūnų delegacija išvyksta į Gruziją. Susitikimo su Gruzijos vidaus reikalų ministru Aleksandre Tchikaidze metu bus pasirašytas Lietuvos ir Gruzijos vyriausybių protokolas, įgyvendinantis Europos Sąjungos (ES) ir Gruzijos susitarimą dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos (išsiuntimo). Toks susitarimas tarp ES ir Gruzijos buvo pasirašytas 2010 m. lapkričio 22 d. Briuselyje.

Net ir pasigirdus naujam aliarmui dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų, gali būti, kad Maskva prarado savo šansą pasinaudoti neramumais rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje ir užimti šį pramoninį Ukrainos regioną, kaip ką tik užėmė Krymą.

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

Ketvirtadienį vykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu nuspręsta įvesti sankcijas dar 12-kai Rusijos ir Ukrainos piliečių, prisidėjusių prie Maskvos intervencijos į Krymo pusiasalį. ES įšaldė jau 33 Rusijos, Ukrainos ir Krymo pareigūnų lėšas, jiems taip pat uždrausta atvykti į Bendrijos teritoriją.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. ES šalių vadovai aptarė priemones, skirtas ES energetiniam savarankiškumui ir energetikos efektyvumui didinti. Kalbėta apie ES vidaus energetikos rinkos kūrimo pažangą ir išorės energetikos politikos stiprinimą. „Energetika yra silpnoji Europos Sąjungos vieta, ypač dujų sektoriuje.

Europos Sąjungai (ES) ir JAV pirmadienį nutarus įvesti sankcijas tam tikriems Krymo ir Rusijos pareigūnams, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad Rusija gali pradėti taikyti atsakomąsias sankcijas. Pasak jo, ES su JAV turėtų įgyvendinti aiškią politiką, kuria mažintų Vakarų verslo priklausomybę nuo Rusijos.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Rusija aneksavo Krymą. papildyta 16 val. 03 min.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, ką padarė ši krizė, tai neįtikėtinai suvienijo euroatlantinę bendriją. Ir tai, kad dabar NATO šalys vieningai kalbėtų, kad teiks paramą Ukrainai, sunku buvo tuo patikėti. Šie procesai yra gana pozityvūs, tad Rusija nelabai daug išlošė“, – mano Gediminas Kirkilas.

Europos Sąjungos (ES) delegacija Rusijoje ir Europos verslo Rusijoje asociacija (AEB) pirmadienį pareiškė, kad laikraštis „Moscow Times“ paskelbė neteisingą informaciją apie ambasadoriaus Vygaudo Ušacko susitikimą su verslininkais. Dienraštyje buvo teigiama, esą tarp verslininkų ir Lietuvos diplomato kilo konfliktas, verslo atstovams raginant ES susilaikyti nuo sankcijų Rusijai.

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuva neteikė prioriteto didesniam įmonių atskaitingumui užtikrinti ir teisės aktams, kurie skirti užkirsti kelią pinigų plovimui, teigia nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Tyrimą atlikę organizacijos ES biuro ekspertai pažymėjo, kad svarstant įmonių atskaitingumo direktyvą, atsisakyta įpareigoti ES įmones deklaruoti savo finansines išlaidas šalyse, kuriose jos veikia.

Ryžtingas Krymo gyventojų apsisprendimas pasirinkti Kremliaus valdymą palieka naujajai Ukrainos valdžiai nedaug perspektyvių kelių atgauti pusiasalį, tačiau jis veikiausiai sustiprins besimezgančius jos ryšius su Vakarais.

Europos Sąjunga (ES) planuoja taikyti sankcijas 120-130 aukšto rango Rusijos pareigūnų, kuriems žadama įšaldyti sąskaitas ir uždrausti atvykti į Bendriją, penktadienį nurodė Europos pareigūnai. Tas penkių puslapių sąrašas buvo sudarytas diplomatų, išmanančių Rusijos politiką. Jis buvo pateiktas ES pareigūnams Briuselyje, kurie aptars visus tuos vardus ir parengs patikslintą sąrašą prieš pirmadienį vyksiantį Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Tiesa, kad Lietuvos piliečiai yra susirūpinę, kad žemė gali būti parduodama užsieniečiams. Žmonės rinko parašus, tačiau gyvename tokiu laikotarpiu, kai įvykiai keičiasi ne dienomis, o valandomis“, - Seime ketvirtadienį kalbėjo konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. „Drįstu sakyti, kad pakito geopolitinė Lietuvos situacija, - savo kalbą tęsė politikė.

„Mūsų pastangos informuoti apie „pokiliminę“ iniciatyvą, kuri atsirado paskutinę dieną prieš balsuojant, atsipirko. Supratome, kad tinkamu laiku galima iškelti šį klausimą į tarptautinį lygį“, - balsui.lt sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko. Ketvirtadienį Seimas planavo balsuoti dėl baudų už „viešą šeimos niekinimą“, tačiau klausimas buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Europos Audito Rūmų (EAR) narė Rasa Budbergytė Valstybės kontrolės specialistams pristatė EAR 2012 m. audito ataskaitą ir pagrindinius Europos Sąjungos (ES) biudžeto vykdymo aspektus, apžvelgė, kaip Lietuva atrodo tarp šalių narių, taip pat supažindino su EAR veiklos pokyčiais. EAR vertinimu, 2012 m. pagrindinės ES finansinės ataskaitos teisingai atspindi tų metų ES finansinę būklę, tačiau mokėjimuose iš ES biudžeto auditoriai nustatė didesnį nei 2011 m. reikšmingą 4,8 proc. klaidų lygį.

16 val. 41 min. Ukrainos parlamentas priėmė kreipimąsi į JT dėl padėties Kryme Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.

11 val. 13 min. Ukraina kuria Nacionalinę gvardiją Ukraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą. Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.

Europos Komisija antradienį sutarė vienašališkai suteikti Ukrainai 500 mln. eurų vertės nuolaidų prekybai, atsisakant muitų daugeliui žemės ūkio produktų ir kitų gaminių, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką. Europos prekybos komisaras Karelas De Guchtas paaiškino, kad šis sprendimas įsigalios nedelsiant ir galios iki šių metų lapkričio 1 dienos; per tą laiką Europos Sąjunga tikisi, kad bus pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Kijevu visa apimtimi. Bendra nuolaidų vertė yra apie 487 mln.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europos Sąjunga nuo pirmadienio pradės taikyti sankcijas Rusijai, kuri vykdo karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje Kryme. „Kalbant apie sankcijas Rusijai, sprendimas faktiškai jau priimtas, ypač apie sankcijų vedimo procedūrą. To pasekmė bus sankcijų pradžia pirmadienį“, – sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją antradienį.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.

Diplomatinėmis pastangomis bandant išspręsti Ukrainos krizę pirmadienį buvo padaryta šiokia tokia pažanga, kai Maskva pareiškė apsvarstysianti Vakarų valstybių siūlymus surengti derybas, tačiau atkakliai laikėsi pozicijos, jog Krymas turi teisę atsiskirti nuo tos šalies.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba po ilgalaikio ir kruopštaus žvalgybinio darbo atskleidė milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą ir sulaikė organizuotos grupės vadovą ir kitus 4 jos narius. FNTT kartu su Generaline prokuratūra atlieka tyrimą dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.

Pataisos namų įmonėse jau surenkami dviračiai, pradedami gaminti traktoriai ir žada kurtis aukštųjų technologijų bendrovės, bet spartesnei gamybos plėtrai, verslininkų teigimu, reikėtų Europos Sąjungos (ES) paramos ir būtų galima Pravieniškėse įrengti socialinio verslo inkubatorių. „Manau, kad Pravieniškės galėtų pasinaudoti per Vidaus reikalų ministeriją teikiama parama integruotiems regionams“, - „Verslo žinioms“ sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.

Europos Sąjunga (ES) nesiima konkrečių veiksmų prieš Rusiją dėl Krymo okupacijos, todėl jos reakcija yra apgailėtina, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis. „Kai pažiūri išvadas, matai, kad Europos Sąjungos pozicija yra apgailėtina", – trečiadienį Seime žurnalistams po Užsienio reikalų komiteto posėdžio sakė eksministras.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra kovo 4 dieną Europos Parlamente pristatė tyrimą, kuris atskleidė šokiruojančią tiesą – smurtą patyrė 33 proc. visose Europos Sąjungos šalyse narėse gyvenančių moterų. Tai – 62 mln. ES piliečių. Rezultatai gauti atlikus didžiausią kada nors pasaulyje vykdytą tyrimą, kuriame dalyvavo 42 tūkst. moterų iš visų ES šalių narių. Smurto prieš moteris opa Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris ES yra paplitęs kur kas labiau nei buvo manoma.