Europos Sąjunga

Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė iš esmės pritarė siūlymui ateityje leisti Lietuvoje dirbamą žemę įsigyti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino - piliečiams. Jeigu tokiam siūlymui, kurio autorius - liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, pritartų Seimas, tai reikštų, kad Lietuvoje žemės negalėtų įsigyti ne tik trečiųjų šalių, bet ir kai kurių NATO valstybių piliečiai.

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad sankcijas Rusijai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos Sąjunga (ES) turi taikyti harmonizuotai, tokiu atveju būtų galima sulaukti sėkmingų rezultatų. Visgi ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šioje situacijoje JAV gali demonstruoti griežtesnę poziciją, nes jai Rusija kaip prekybinė partnerė nėra tokia svarbi.

Parama ne žemės ūkio verslams iš naujojo ES finansavimo laikotarpio sieks 531,4 mln. litų -- tokius skaičius pateikė Žemės ūkio ministerijos atstovai Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuotoje konferencijoje. 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija kaimo plėtrai skirs 6,804 mlrd. litų, iš kurių 5,569 mlrd. litų bus Europos Sąjungos lėšos, 1,235 mlrd. litų – iš Lietuvos biudžeto.

2014-03-03 / 18:25 — Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje besigydantys keturi Maidane sužeisti gynėjai pasisako prieš Rusijos veiksmus Kryme ir kviečia tarptautinę bendruomenę palaikyti Ukrainą kovoje už demokratines vertybes. Vilniaus Santariškių ligoninės Akių ligų centre besigydantys ukrainiečiai tylos minute pagerbė tuos, kurie žuvo kovodami už kitokią nei iki tol Ukrainą. LRT televizijai jie pasakojo, kaip buvo sužeisti.

BNS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai tariasi, kaip reaguoti į Rusijos veiksmus Kryme. Neoficialiai pranešama, kad tarp siūlymų yra įšaldyti septynerius metus vykusias derybas su Rusija dėl bevizio režimo, taip pat dėl naujos bendradarbiavimo sutarties. Teigiama, kad ministrai nesutaria dėl itin griežtų sankcijų. Lietuvos užsienio reikalų ministras Rusijos veiksmus Kryme vadina beprecedenčiu atveju 21 amžiuje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė sustabdyti derybas su Rusija bevizio režimo klausimais, Maskvos pajėgoms užėmus Krymą, sakoma pranešimo, kuris turėtų būti paskelbtas vėliau pirmadienį, projekte. Rusijos ir ES derybos dėl bevizio režimo vyksta nuo 2007 metų. Rusija siekia, kad jos piliečiai galėtų be vizų lankytis ES šalyse. Šis klausimas būna keliamas beveik kiekviename Maskvos ir Briuselio pareigūnų susitikime.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 3 d. dalyvavo neeilinėje ES Užsienio reikalų taryboje, kurios vienintelis darbotvarkės klausimas – krizinė situacija Ukrainoje. Užsienio reikalų taryboje ES valstybės narės griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis nepriklausomos valstybės teritorijoje Rusijos karinių pajėgų įvykdytą agresiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimą.

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai. Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.

Vilnius, kovo 3 d. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, vis daugiau gyventojų junta ES lėšų skyrimo Lietuvai naudą. Sociologai pastebi, jog įvyko skepticizmo lūžis – didesnė dalis respondentų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti, ar ES lėšos naudojamos skaidriai, taip pat skaidriau vertina ir patį lėšų panaudojimą. 42 proc. gyventojų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti ES lėšų skyrimo skaidrumą, 2012 m. kovą taip teigė tik 25 proc.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Tvirto atsako Rusijai nepademonstravusios JAV ir Europa pasiųstų iš Vakarų besityčiojančiam Vladimirui Putinui žinutę, jog jis gali daryti, ką nori, teigia europarlamentaras Leonidas Donskis. Pasak jo, Rusija nesiekia karo su Ukraina, tačiau tikisi sukelti jos viduje pilietinį konfliktą.

 Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis. Tai per spaudos konferenciją pareiškė nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis sakė neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.   Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius nemano, kad Rusija bandys suskaldyti Ukrainą. Politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad tai Maskvai būtų perdaug rizikinga.

Pasaulis turėtų pasirengti Vladimiro Putino puolimui, kuriuo būtų siekiama neleisti Ukrainai artėti prie Vakarų. Abejojantiems vertėtų prisiminti prezidento V. Putino pareiškimą apie Sovietų Sąjungos griuvimą 2006 metais – įvykis buvo įvardytas kaip didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarų sistemoje tvirtai įsitvirtinusi Ukraina, artėjanti prie narystės Europos Sąjungoje, ar dar blogiau – NATO – ne, tokios įvykių eigos Rusijos prezidentas niekada netoleruotų.

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje 2012 metais buvo vienas mažiausių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per metus - 2012 metais, palyginti su 2011 metais - skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio išaugo 0,7 punkto iki 12,6 proc., penktadienį pranešė Europos Komisija (EK), remdamasi Eurostato duomenimis. Mažesnis skirtumas buvo Belgijoje, kur moterys uždirbo 10 proc. mažiau nei vyrai, Rumunijoje -9,7 proc., Liuksemburge - 8,6 proc., Italijoje - 6,7 proc.

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždrausta gaminti skonines cigaretes - Europos Parlamento trečiadienį patvirtinta nauja ES tabako gaminių direktyva įsigalios gegužę. Tabako pramonės atstovai sako, kad tai neatitinka proporcingumo principų. Pagal naująją direktyvą kvapiųjų medžiagų cigaretėse neturi būti tiek, kad jos suteiktų išskirtinį kvapą, kitokį nei tabako.

Europos Sąjunga sugriežtino ekologijos normas būsimiems automobiliams. Vokietija ilgai bandė sumažinti numatomus suvaržymus, tačiau galiausiai jai pavyko juos tik atidėti vieneriems metams.  Taigi, vakar Strasbūre Europos parlamentas balsavo už tai, kad nuo 2021 metų nauji automobiliai į atmosferą išmestų vidutiniškai po 95 gramus anglies dvideginio vienam kilometrui.

Europos Sąjunga (ES) yra pasiruoši palaikyti demokratinę ir taikią Ukrainą, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį lankydamasis Kijeve. „ES ir Ukrainos asociacijos sutartis tebėra paruošta pasirašymui. Mes pasisakome už kuo greitesnį įmanomą (pasirašymo) užbaigimą ir tikime, kad jis bus naudingas Ukrainos ateities požiūriu“, – cituodama Urmą Paetą pranešė Estijos URM spaudos tarnyba.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Europos Parlamentui (EP) patvirtinus taisykles, įpareigojančias Europos Sąjungos (ES) rinkai gaminti ekologiškesnius automobilius, didesnių ir galingesnių automobilių gamintoja Vokietija baiminasi, kad taps pranašesni mažesni itališki ar prancūziški automobiliai. 2020 m. leistinos naujų transporto priemonių anglies dvideginio (CO2) išlakos sumažės nuo šiuo metu galiojančios 140 g/km ribos iki 95 g/km.

Nors žiema su šalčiais ir nepalankiomis oro sąlygomis dar tik traukiasi, Vaidotų geležinkelio stoties teritorijoje verda darbas. Čia įsibėgėja Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo statybos darbai. Šiame etape kyla intermodalinis geležinkelio terminalas, kurį numatoma baigti iki šių metų lapkričio. Bendra viso projekto vertė 107,2 mln. litų, iš kurių 90,6 mln. litų – Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo parama.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

„Mes turime padėti Ukrainai. Ne tik finansiškai, bet ir savo patirtimi, savo ištikimybe europietiškai idėjai. Padėjome Maidane, turime padėti ir Briuselyje. Pradžioje turime padėti Ukrainai įveikti po revoliucijos likusias žaizdas“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Pasak politiko, vienas iš vaistų galėtų būti neatidėliotinas atsakomybės ir kaltės teisinis įvertinimas tų valdžios atstovų, kurie atvedė iki žūčių Maidane.

 Ukrainos naujasis laikinas prezidentas sekmadienį pareiškė, kad jis yra atviras dialogui su Rusija tuo atveju, jei Maskva gerbia jo šalies sprendimą siekti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES). "Mes esame pasirengę dialogui su Rusija... priimančią Ukrainos europinį pasirinkimą, kuris, tikiuosi, bus patvirtintas per (prezidento) rinkimus“, įvyksiančius gegužės 25 dieną, per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Oleksandras Turčynovas.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitoje patvirtinta, jog žmogus ženkliai prisideda prie klimato pokyčių. Būtent todėl jam tenka didžiausia atsakomybė kovojant su neprognozuojamus gamtos pokyčius žadančiu klimato atšilimu. Šią problemą spręsti bandoma precedentų neturinčiomis Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybose. JT bendroji klimato kaitos konvencija buvo pirmasis politinis atsakas į augantį suvokimą, kad yra ryšys tarp žmonių sukeliamos taršos ir klimato pokyčių.

Daug sykių jau graudenta ir kalbėta, kad Lietuvos realijose neutralitetas – nepriklausymas nei Europos Sąjungai, nei Rusijos įtakai – kvailystė arba klasta. Ukrainos valdžios suverenios politikos pasiekimai – lavonai, kraujas ir plėšoma šalis – geras pavyzdys. Mūsuose vis dar netrūksta keistuolių (žodis „debilas“ dabar politiškai nekorektiškas, o niekšybe kaltinti nesinori), sapaliojančių apie „antrąją Šveicariją“, kurioje dauguma jų nei buvo, nei žino apie ką kalba.

Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES). Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.

Kijeve besilankantis Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų sutarimas dėl sankcijų Ukrainai vertinamas teigiamai, bet laukiama, kol ribojimai ims realiai veikti. „Labai teigiamai vertina. Jie tiktai laukia, kad šie žodžiai galiausiai virstų kažkokiais darbais ir realiais veiksmais.

Europos Sąjungos (ES) ministrai po daugiau nei tris valandas trukusio posėdžio vienbalsiai sutarė taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, kurie prisidėjo prie smurto šalyje – jiems bus draudžiama įvažiuoti į ES, o čia esančios jų bankų sąskaitos bus užšaldytos. Ministrai taip pat susitarė netiekti produkcijos į Ukrainą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijose.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad dėl sankcijų įvedimo Ukrainos atstovams sutarusi Europos Sąjunga (ES) padarė viską, ką šiuo metu galėjo. Sprendimą dėl sankcijų priėmė ketvirtadienį Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai. "Šiuo metu ES padarė viską, ką galėjo, bet noriu irgi pabrėžti, kad tai, ką nusprendėme, ir tas sąrašas, kuris gims netrukus, nėra baigtinis", - BNS ketvirtadienio vakarą sakė ministras L.Linkevičius.

Lietuvos žaliųjų partija reiškia nuoširdžiausią užuojautą žuvusiųjų ukrainiečių artimiesiems. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Europos Sąjunga neatidėliodama turi imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Ukrainos krizę ir taikyti spaudimą, nukreiptą ne tik prieš Kijevo valdžią, bet ir įtampą kurstančią Rusiją. „Europos Sąjunga turi būti veiklesnė, stabdant žudynes ir kraujo praliejimą.

Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP buvo mažesnis nei prieš metus ir sudarė 39,4 proc. BVP (2012 m. – 41 proc. BVP). Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola buvo 46,968 mlrd. litų. Ją sudarančios konsoliduota centrinės valdžios skola siekė 43,502 mlrd. litų, vietos valdžios – 2,131 mlrd. litų, socialinės apsaugos fondų skola – 1,335 mlrd. litų. 30,2 proc. visos valstybės skolos 2013 m. pabaigoje sudarė vidaus skola – 14,203 mlrd. litų.

Šveicarijos šviesos diodų (LED) sistemų gamintojas „Almipex GmbH“ pradeda veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Šiais metais bendrovė planuoja investuoti 5 mln. litų ir sukurti apie 30 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.

(papildyta 08.23) Ukrainos prezidentas paskelbė „paliaubas“, iškilus ES sankcijų grėsmei Ukrainos lyderis paskelbė „paliaubas“ su opozicija, ruošdamasis sunkiems pokalbiams su atvykstančiais Europos Sąjungos (ES) diplomatais dėl susirėmimų, pareikalavusių bent 26 žmonių gyvybių ir sukėlusių vyriausybei diplomatinės izoliacijos grėsmę.

„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Antradienį Maskvoje turėtų būti pasirašyta Estijos ir Rusijos sutartis dėl sausumos ir jūros sienos. Šis istorinis susitarimas, dėl kurio buvo deramasi daugiau kaip 20 metų, turėtų išspręsti kai kuriuos teritorinius abiejų šalių ginčus. Daugiausiai ginčų dėl Estijos ir Rusijos sienos kelia pirmoji Estijos ir Rusijos sutartis, kuri buvo pasirašyta 1920-ųjų vasario antrąją Tartu mieste.

Ukrainoje aktyvistams atlaisvinus užimtus valdžios institucijų pastatus pirmadienį įsigaliojo mainais vyriausybės pažadėta amnestija per protestus suimtiesiems aktyvistams. Ivano Frankivsko administracija – viena iš paskutiniųjų, kurias aktyvistai buvo užėmę, ir paliko, uolesni net pasirūpino netvarka, išsinešė šiukšles.

 Papildomai apmokestinti nesveiką maistą – traškučius, limonadus ir energinius gėrimus – neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, tokių produktų prieinamumą galima riboti kitomis priemonėmis. „Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti.

 Lietuvai būtina tvora su Baltarusija, kad šalis ir visa Europos Sąjunga galėtų apsiginti nuo afrikinio kiaulių maro, teigia Veterinarijos tarnybos vadovas. Pirmadienį ES žemės ūkio ministrai Briuselyje aptars, kokių priemonių imtis, Lietuvoje pirmoje iš ES šalių aptikus užkratą, dėl kurio Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.

 Protestuotojams, kurie buvo areštuoti per kelis antivyriausybinių protestų mėnesius Ukrainoje, pirmadienį įsigaliojo amnestija – opozicijai sutikus atlaisvinti Kijevo meriją ir kitus visuomeninius pastatus.

 Lietuvos įmonės dar tik pradeda mąstyti apie energijos taupymą, sako ekspertai, tačiau tai darytų apsimokėtų. Pritaikius kompleksines priemones, galima sutaupyti net trečdalį už elektros energiją mokamos kainos. Pasak bendrovės LESTO socialinės atsakomybės projektų vadovo Pauliaus Stonio, Lietuvos verslo subjektai suvartoja daugiau kaip pusę šalies elektros energijos, tad energetinio efektyvumo potencialas esą nemenkas.

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų grėsmių tiek gamtai, tiek pasaulio ekonomikai. Norėdami sustabdyti gamtoje vykstančius reiškinius, tuo turime rūpintis visi – pradedant kiekvienu žmogumi, baigiant verslu ir politikais. Būtent todėl, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie mūsų šalies įsipareigojimus ir galimybes kuriant mažiau taršią ekonomiką ir švaresnį pasaulį.

Artėjant galutiniam balsavimui dėl naujos Tabako direktyvos, Europos Parlamento (EP) nariams buvo pateikta informacija, esą neteisėtoje prekyboje tabako gaminiais dalyvauja net patys didžiausi tabako pramonės banginiai. Savo ruožtu Lietuvoje veikiančių „Philip Morris Baltic“ ir „JTI Baltic“ atstovai tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir sako, kad už jų kyšo kovai su kontrabanda skirtas banderoles norinčios gaminti šveicarų įmonės „Sicpa“ ausys.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ketvirtadienį pristatė savo kandidatą į prezidento postą. Elementaru, juo tapo LLRA pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. „Nesu naujas kandidatas, esu ir anksčiau dalyvavęs prezidento rinkimuose. Viename iš regionų man pavyko laimėti. Iškart po rinkimų manęs paklausė, ar kandidatuosiu kituose rinkimuose. Nustebau išgirdęs tokį klausimą. Tada atsakiau, kad viskas priklausys, kaip seksis šalies vadovui“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Briuselyje vasario 10 dieną vykusioje Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje (URT), kurioje Lietuvai atstovavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pagrindinis dėmesys skirtas Rytų partnerystei, situacijai Ukrainoje bei galimiems ES veiksmams aptarti. Taryboje patvirtintos išvados dėl Ukrainos, taip pat ketinama patvirtinti išvadas dėl Egipto, Tuniso, Sirijos, Jemeno, Irako ir Centrinės Afrikos Respublikos bei dėl ES prioritetų JT Žmogaus teisių tarybos 25-ojoje sesijoje.

Bosnijos ir Hercegovinos politinių lyderių nesugebėjimas pažaboti didžiulio skurdo ir augančio nedarbo išprovokavo pirmuosius smurtinius protestus nuo 1992-1995 metų karo, po kurių netyla grėsmingi įspėjimai, kad situacija tik blogės. Pramoniniame Tuzlos mieste šalies šiaurės rytuose praėjusią savaitę prasidėję protestai greitai išplito į kitus miestus ir virto riaušėmis, per kurias nukentėjo šimtai žmonių ir buvo padegta virtinė vyriausybinių pastatų.

Per pavasario sesiją vietoj konservatoriaus Egidijaus Vareikio Seimo delegacijoje Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) bus siūlomas kitas atstovas, pirmadienį pareiškė opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Kandidatų esą jau yra, tačiau konkrečios pavardės kol kas neįvardijamos. „Per pavasario sesiją siūlysime E. Vareikį šioje delegacijoje keisti kitu mūsų atstovu“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė TS-LKD pirmininkas A. Kubilius.

 Stambulo teismas sekmadienį pateikė kaltinimus Ukrainos piliečiui, nesėkmingai mėginusiam priversti vienos turkų oro bendrovės lainerį nutūpti Rusijos mieste Sočyje, kur vyko žiemos olimpiados atidarymo ceremonija. Naujienų agentūra „Dogan“ nurodė, kad tam 45 metų vyrui, kurį Turkijos žiniasklaida įvardijo kaip Artiomą Kozlovą, skirtas ikiteisminis areštas, tačiau nepateikė daugiau detalių apie kaltinimus. Už lėktuvo užgrobimą Turkijoje gali būti skirtas iki 20 metų įkalinimas.

Lietuviai pradėjo naudotis galimybėmis laisviau gydytis svetur, kurios atsirado pernai į mūsų šalies teisę perkėlus Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas, pagal kurias tai galima laisviau daryti ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi vos dešimt žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

 Protestuotojų į kampą spaudžiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienio vakarą išskrido į Sočį, kur susitiks aptarti jo šalį apėmusios krizės su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu žiemos olimpiados atidarymo ceremonijos kuluaruose. V.Janukovyčius išvyko iš Kijevo po derybų su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland), Maskvai ir Vašingtonui siekiant daryti įtaką Ukrainai, kurią krečia užsitęsusi politinė krizė.