Europos Sąjunga

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perrinko lenką Donaldą Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku, nors tam griežtai priešinosi Varšuva, įspėjusi, jog tai sukuria pavojingą Vokietijos dominuojamos Bendrijos nesiskaitymo su valstybe nare precedentą. Susitikime Briuselyje lyderiai 27 balsais perrinko buvusį Lenkijos premjerą D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl „išorės įtakos“, kurstančios susipriešinimą Vakarų Balkanuose. Tuo tarpu Didžioji Britanija paskelbė rengianti viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas pastangoms stabilizuoti šį svarbų regioną, kuriame Rusija aktyviai mėgina daryti įtaką.

Ginčas dėl Lenkijos pastangų pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską gali aptemdyti šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, nors tikimasi, kad jame bus demonstruojama vienybė po Didžiosios Britanijos apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos. Dauguma iš 28 ES šalių lyderių tikėjosi, kad buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas bus perrinktas į savo dabartinį postą be didesnių kliūčių, kad būtų galima sutelkti dėmesį į kitokius iššūkius.

Europos Sąjunga ketvirtadienį dar griežčiau įspėjo, kad valstybės narės gali būti nubaustos, jei atsisakys padėti Graikijai bei Italijai ir prisiimti dalį joms tekusios pabėgėlių antplūdžio naštos. Migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas sakė, iki rugsėjo valstybės narės turėtų būti priėmusios 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių, įstrigusių Graikijoje bei Italijoje, kurios atsidūrė migrantų krizės epicentre. Tačiau iki šiol perkelta tik 13 500 pabėgėlių.

Naujausiame Europos Sąjungos (ES) regionų konkurencingumo reitinge Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, o palyginti su kitais panašiais ES regionais, šalis prasčiausiai vertinama pagal verslo išsivystymo, sveikatos ir infrastruktūros rodiklius. Europos Komisijos (EK) antradienį paskelbtas ES regionų konkurencingumo indekso tyrimas rodo, kad Lietuva (šalį vertinant kaip vieną regioną) iš viso surinko 34,2 balo 100 balų skalėje ir užėmė 194-ą vietą iš 263 regionų.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen penktadienį perspėjo Vašingtoną, kad šis nekeltų grėsmės Europos sanglaudai, ir pareiškė, kad stipri ES atitinka ir JAV interesus. „Mūsų draugai amerikiečiai puikiai žino, kad jūsų tonas Europos ir NATO atžvilgiu turi tiesioginės įtakos mūsų žemyno sanglaudai“, – sakė ministrė per Miuncheno saugumo konferenciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį dalyvaus tradicinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Joje šiemet vyraus diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) santykius su Jungtinėmis Valstijomis prezidentaujant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). D.Grybauskaitė penktadienio popietę dalyvaus viešoje diskusijoje apie ES ateitį, o šeštadienį kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike Pencu (Maiku Pensu). Lietuvos prezidentės teigimu, M.Penco vizitas į ...

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) perspėjo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją „nesikišti“ į Europos politiką, ypač po prezidento pagyrų Didžiosios Britanijos traukimuisi iš ES („Brexit“). „Mes nesikišame į JAV politiką... Tad europiečiai tikisi, kad Amerika nesikiš į Europos politiką“, – sakė F.Mogherini, baigdama savo pirmąjį vizitą Vašingtone, kai D.Trumpui tapus prezidentu atsirado neapibrėžtumo transatlantiniuose santykiuose.

Europos Sąjunga iš dalies finansuos valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energijos“ vystomą 380 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą. 153 mln. eurų parama, arba 40,2 proc. projekto vertės, jėgainei numatyta 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimuose, kuriuos patvirtino Europos Komisija (EK). Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.

Rygoje vykusiame susitikime su Baltijos šalių vadovais Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pareiškė, kad Europos Sąjunga privalo priešintis Rusijos dezinformacijos kampanijai, gerinti savo piliečių gyvenimo kokybę stiprioje vieningoje Bendrijoje.

Didžioji Britanija pirmiausia privalo aptarti savo išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygas, ir tik tada pradėti derybas dėl bet kokių ateities prekybos susitarimų, pirmadienį pareiškė Prancūzijos premjeras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas). Pasak jo, joks naujas susitarimas negalėtų suteikti Britanijai geresnių sąlygų negu ji galėtų turėti likdama 28 nares turinčioje Bendrijoje.

Situacija Rytų Ukrainoje tebėra nenuspėjama, todėl Europa turi bent jau išlaikyti esamas sankcijas Rusijai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje ministras pabrėžė, kad nepaisant nedidelio pagerėjimo, situacija Avdijivkoje, netoli Donecko ir Mariupolio, yra labai nestabili.

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką turi tvarkytis su keliomis krizėmis vienu metu. Prieš septynerius metus prasidėjusi euro zonos krizė neišspręsta, o Graikijos reikalai gali netrukus grįžti į ES darbotvarkę. Daug neaiškumų ir dėl Italijos finansų sektoriaus bei gebėjimo įgyvendinti reformas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį per plenarinę sesiją nubalsavo už bevizio režimo suteikimą Gruzijos piliečiams, atvykstantiems į Šengeno zonos šalis. Per posėdį, kurį tiesiogiai transliavo Gruzijos televizijos, buvo pabrėžta, kad nustačius kokių nors šio režimo pažeidimų Europos Sąjunga nedelsiant aktyvuos teisinį mechanizmą, kad bevizis režimas būtų sustabdytas.

Europos Sąjungai (ES) sutarus nustatyti didesnes nei tikėtasi didmenines tarptinklinio ryšio kainas, Lietuvos bendrovės svarsto būdus, kaip išvengti nuostolių. Pasak įmonių vadovų, tarptinklinio ryšio kainos bus daugiau nei 3 kartus didesnės nei vidutinės mobiliojo ryšio kainos Lietuvoje.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Lietuvos premjeras paragino Europos Sąjungą pasiųsti Baltarusijai signalą, jog ši negalės parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. „Mes raginame ES pasiųsti aiškų signalą, kad Europoje nebus įmanoma parduoti elektros, kuri buvo pagaminta, pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus“, - spaudos konferencijoje Taline sakė Sauliu Skvernelis, kuris kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ ir susitiko su Europos Vad...

Pagal sumažėjusių žūčių keliuose skaičių 2016 metais Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje (ES) po Čekijos, tačiau žuvusiųjų skaičius palyginti su ES vidurkiu išlieka didelis. Preliminariais duomenimis, Lietuvai ir Čekijai pernai pavyko netekčių keliuose skaičių per metus sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Čekijai – 26,2 proc., Lietuvai – 22,3 proc., pranešė Susisiekimo ministerija.

  Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) linki nepradėti santykių nuo nulio, o „išsaugoti tai, kas buvo sukurta“.   „Pasiryžimas nuo nulio pradėti visa tai yra ambicingas ir sudėtingas, bet mes tikimės ir linkime, kad rezultate būtų kiek įmanoma išsaugota tai, kas buvo sukurta“, - žurnalistams Užsienio reikalų ministerijoje antradienį sakė L.Linkevičius.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga turėtų susitarti dėl abipusės prieigos prie savo rinkų, tačiau Londonas negali nusileisti dėl savo siekio atgauti imigracijos kontrolę, sekmadienį pareiškė Britanijos iždo sekretorius Philipas Hammondas. Londonas ir Briuselis neturėtų kovoti už kiekvieno jų raudonosios linijos, tačiau turėtų dirbti tarp jų, kad pasiektų bendrą susitarimą dėl „Brexit“, sekmadienį Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. Ph.

Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. Joje yra laisvojo judėjimo zona, apimanti teritorijas nuo Graikijos salų pietuose iki Norvegijos šiaurėje. Taip pat yra paribio teritorijų juosta, į kurią patenkančios šalys bijo Rusijos kišimosi ir agresijos. Dar yra vadinamasis Eurolandas – šalys, naudojančios bendrąją valiutą.

Euro zonos krizė ir po jos atėjusi migrantų krizė 2015-ais metais supurtė Europos integracijos procesą. Po to, kai Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, ne vienas ėmė kelti klausimą, ar pavyks ES nesubyrėti. Juk tuomet, kai šalies narės piliečiai nusprendžia, kad reikia palikti Sąjungą, niekas nebegali apsimesti, kad viskas yra gerai, euobserver.com rašo Mattis Maasikas.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį pareiškė sieksianti Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos, jei Briuselis negrąžins migracijos ir ekonomikos kontrolės valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

2015 metais prasidėjusi migrantų krizė vis dar kelia nesutarimus ir problemas Europos sąjungos viduje. Per Viduržemio jūrą ir Pietų Europą keliaujantys pabėgėliai daugiausiai iš Sirijos, Afganistano ir Irako, kaip galutinį tikslą renkasi turtingas Vakarų Europos šalis. Populiariausia, su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kvietimu atvykti, tapo Vokietija.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon antradienį atskleidė Škotijos planus pasilikti Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje po Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, bet pareiškė, kad ji būtų linkusi pasirinkti nepriklausomos valstybės Europos Sąjungos sudėtyje statusą.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį – ketvirtą opozicijos deputatų sėdimojo streiko dieną – stengėsi spręsti dėl biudžeto ir planų apriboti žiniasklaidos prieigą prie parlamento kilusią politinę krizę. Varšuvoje ir kitose šalies vietose tūkstančiai demonstrantų nuo penktadienio protestuoja prieš valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) veiksmus, kuriuos laiko nedemokratiškais.

  Europos Sąjunga pirmadienį pratęsė dar šešiems mėnesiams ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos intervencijos Ukrainoje.   Europos Sąjungos lyderiai per viršūnių susitikimą praėjusią savaitę sutarė pratęsti sankcijas, kurios buvo paskelbtos 2014 metais; 28 ES narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba šį sprendimą patvirtino pirmadienį. „Taryba pratęsė ekonomines sankcijas specifinėms Rusijos ekonomikos šakoms iki 2017-ųjų liepos 31 dienos“, – nurodoma Tarybos pranešime.

Liepusi technologijų milžinei „Apple“ sumokėti Dublinui 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, Europos Komisija įsikišo į valstybės suverenitetą, pirmadienį pareiškė Airija, išdėsčiusi savo argumentus prieš šį Komisijos sprendimą. „Komisija viršijo savo įgaliojimus ir įsikišo į valstybės suverenitetą mokesčių klausimais“, – pareiškė Airijos finansų departamentas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi atsarginių planų, jei Europos Sąjunga nesilaikytų savo pažadų suteikti turkams bevizį režimą Šengeno zonoje. Turkija ir ES prieštaringai vertinamą susitarimą pasirašė kovą. Ankara sutiko priimti sirus migrantus, išsilaipinančius Graikijos salose mainais į 3 mlrd. eurų ir bevizį režimą. „Jei negausime rezultato, kurio tikimės dėl vizų klausimo.

Europos Sąjungos lyderiai bando daryti spaudimą Rusijai, kad ši apsaugotų civilius Sirijoje, bei imasi veiksmų, kad nežlugtų istorinis bendradarbiavimo paktas su Ukraina. 28 šalių narių lyderiai susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, nepaisydami abejonių, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nuspręsti užmegzti su Vladimiru Putinu draugiškus santykius.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rado kompromisą, kuris turėtų atverti kelią Nyderlandams užbaigti asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimą, BNS pranešė diplomatai. Sutarčiai pavojus buvo iškilęs, kai ją balandį olandų rinkėjai atmetė referendume. Nors balsavimas buvo neprivalomas, Nyderlandų vyriausybė pareikalavo išlygų, kuriomis būtų atsižvelgta į neigiamą visuomenės nuomonę.

Premjeras Saulius Skvernelis, ketvirtadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais, pristatė 17-osios Vyriausybės programos užsienio politikos kryptis, akcentuodamas, kad svarbiausia šioje srityje – nuoseklumas, aktyvumas ir tęstinumas, pranešė Vyriausybė. „NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, todėl sieksime, kad Varšuvoje priimti sprendimai būtų visiškai įgyvendinti.

Švedijos strategiškai svarbios Baltijos jūroje esančios Gotlando salos pareigūnai svarsto galimybę išnuomoti dalį uosto vienai Rusijos bendrovei, nors vyriausybė perspėja, kad tai prieštarautų šalies gynybos ir politiniams interesams.

Europos Sąjunga antradienį buvo draskoma nesutarimų dėl Turkijos narystės Bendrijoje – Austrija ir dar kelios šalys paragino nutraukti derybų procesą dėl Ankaros valdžios pradėtų masinių areštų po nepavykusio karinio perversmo liepą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas reiškia nepasitenkinimą, kad Briuselis nenori atnaujinti derybų dėl Turkijos narystės ES, ir grasina atšaukti kovo mėnesio susitarimą, kuris sumažino į Europą atvykstančių migrantų srautą.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje ir joms dalyvauti viešajame eisme, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis Lietuvoje 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje mažus atlyginimus (du trečdalius arba mažiau vidutinio valandos uždirbio) gavo 24 proc. dirbančių. Šis rodiklis buvo didesnis tik Rumunijoje (24,4 proc.) ir Latvijoje (25,5 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Estijoje mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis sudarė 22,8 proc.

Europos Komisijos derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier antradienį sakė, kad susitarimas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos turi būti sudarytas iki 2018 metų spalio. Jis pridūrė, kad koks nors susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio yra „sunkiai įsivaizduojamas“. „Laiko bus nedaug. Aišku, kad faktinių derybų periodas bus trumpesnis nei dveji metai“, – sakė M.Barnier pirmojoje po savo paskyrimo spaudos konferencijoje.

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Europos Komisija, įvertinusi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), dar vadinamo Junkerio planu, veiklą svarsto galimybę ją pratęsti dar dvejiems metams. Tikimasi, kad iki 2020 metų fondas visoje Europos Sąjungoje (ES) sugeneruos 500 mlrd. eurų investicijų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pagrasino atverti Turkijos sienas nelegaliems migrantams, reaguodamas į Europos Parlamento balsavimą pritarti siūlymui įšaldyti derybas su Ankara dėl jos narystės Europos Sąjungoje.  „Paklausykit manęs: jei žengsite toliau, sienos bus atidarytos – turėkite tai galvoje“, – Europos Sąjungai pareiškė R.T.Erdoganas.

 Europos Parlamentas ketvirtadienį balsavo už Turkijos ES narystės derybų įšaldymą dėl šios šalies veiksmų po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą, tačiau Turkijos lyderis šį balsavimą jau iš anksto vadino „beverčiu“. Teisiškai neįpareigojamame pasiūlyme, kuriam pritarė europarlamentarai, sakoma, kad Europos Parlamentas „ragina ... (Europos) Komisiją ir šalis nares inicijuoti laikiną ... stojimo derybų su Turkija įšaldymą“. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas T...

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paragins Europos Sąjungos lyderius laikytis tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tvyrant nerimui, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali nusigręžti nuo Vakarų koalicijos, kritikuojančios Maskvą.