Europos Sąjunga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį vyksta į Briuselį, kur su kitų 26 Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais ketina patvirtinti Jungtinės Karalystės išstojimo iš bendrijos derybų gaires. Lietuvai ES piliečių Britanijoje klausimas yra vienas svarbiausių „Brexit“ derybose, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių. Lietuva tikisi, kad Britanijoje šiuo metu gyvenantys jos piliečiai po „Brexit“ išsaugos visas šiuo metu turimas teises.

Daug žmonių buvo sužeisti prasiveržus smurtui prie Makedonijos parlamento, kai nacionalistai protestuotojai šturmavo pastatą, įtūžę dėl naujo jo pirmininko rinkimų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras. Ketvirtadienio vakarą sostinės Skopjės centre kilo didelė sumaištis: dešimtys demonstrantų, tarp kurių buvo grupė kaukėtų vyrų, prasiveržė per parlamentą apsupusius policininkus ir įžengė į pastatą, kur mojavo Makedonijos vėliavomis, šūkavo ir giedojo nacionalinį himną.

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

 Didžioji Britanija gal ir traukiasi iš Europos Sąjungos (ES), bet „skyrybų“ sąskaitą vis vien turės apmokėti eurais, o ne svarais. „Kad Jungtinė Karalystė galėtų tvarkingai pasitraukti iš Sąjungos, ji prieš pasitraukimo dieną privalės įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – rašoma Europos Komisijai (EK) parengtame su būsimomis derybomis susijusiame dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP.

  Europos Sąjungos „tikros politinės“ derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos prasidės po birželio mėnesį planuojamų britų pirmalaikių rinkimų, trečiadienį pranešė ES atstovas.   Ši žinia buvo paskelbta po antradienį įvykusio Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pokalbio su Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei), kai ši netikėtai paragino parlamentą surengti pirmalaikius rinkimus.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Europos Sąjunga sekmadienį paragino Turkijos vyriausybę siekti plačios nacionalinės santarvės, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui nedideliu balsų skirtumu laimėjus referendumą, suteikiantį jam didesnes galias, nors opozicija sako, kad šaliai gresia nusiristi į autoritarinį valdymą.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Europos Sąjungos 27 valstybių aušto rango pareigūnai antradienį pritarė „Brexit“ derybų gairėms, kurias praėjusį mėnesį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Truskas, pranešė šaltinis ES.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Protestas kilo iškart po prieštaringų pasisakymų prasidėjus ,,Brexit“ įgyvendinimui, rašoma „El pais“. Gibraltaras šį antradienį pateikė skundą dėl Ispanijos karinio laivyno policijos patruliavimo ginčus keliančios teritorijos vandenyse, kurie supa to paties pavadinimo uolą.

Nuo praėjusio penktadienio sugriežtinta Europos Sąjungos išorės sienų kontrolė yra „nepriimtina“ ir turi būti pakeista, sekmadienį pareiškė Slovėnijos premjeras Miro Ceraras (Miras Ceraras). Naujos patikros procedūros, kurių tikslas – užkirsti kelią įtariamiems islamo kovotojams iš Irako ir Sirijos patekti į Europą, šį savaitgalį sukėlė chaosą prie Šengeno erdvės narės Slovėnijos sienos su šiai zonai nepriklausančia Kroatija.

Lietuvos žvalgyba užkirto kelią devynių pabėgėlių priėmimui pagal Europos Sąjungos (ES) programą, nes nustatė, kad jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pranešė Valstybės saugumo departamentas. 2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

Europos Sąjunga darys viską, ką gali, kad pasiektų „konstruktyvų“ susitarimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, bet taip pat turi pasiruošti scenarijui, kad susitarti nepavyks, sakoma penktadienį paviešintame ES derybų plane. Europos Sąjunga „uoliai dirbs, kad pasiektų šį sprendinį, bet taip pat pasiruoš, kad galėtų suvaldyti padėtį, jeigu derybos žlugtų“, sakoma naujienų agentūros AFP gautame gairių juodraštyje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atskleidė savo planus dėl „Brexit“ derybų ir atmetė Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) reikalavimus, kad vienu metu būtų tariamasi ir dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, ir būsimos partnerystės.

Pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Tarp rekordiniu atvykstamojo augimo srautų augimu pasižymėjusių šalių – Lietuva, ES augimo vidurkį viršijusi 2,7 karto. Su 10,9 % užsienio turistų augimu mūsų šalis yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje.

Prasidėjus dvejus metus truksiančioms Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procedūroms, slaugytojo ispano Joano Ponso (Choano Ponso) ir milijonų kitų JK gyvenančių ES piliečių laukia neaiški ateitis. „Greitai norime garantijų“, – sakė 41 metų J.Ponsas, dirbantis Norfolke Rytų Anglijoje ir gyvenantis Britanijoje gyvena jau 17 metų. J.Ponsas turi tris vaikus – penkerių, 11 ir 14 metų – kurie visi gimė Britanijoje. Dabar šeima nerimauja, ar jiems reikės kraustytis į Ispaniją.

Liberalas Petras Auštrevičius kartu su grupe europarlamentarų po agresijos prieš taikius mitinguotojus ir opoziciją ragina Europos Sąjungą (ES) peržiūrėti savo politiką Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu, įskaitant ir Bendrijos suteiktą finansinę paramą šalies valdžios struktūroms.

Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos palaikantys britų laikraščiai trečiadienį džiūgavo, kad Jungtinė Karalystė oficialiai įteikė pranešimą apie narystės Bendrijoje nutraukimą, tuo tarpu Europos žiniasklaidos tonas nebuvo toks entuziastingas, vienas laikraščių net perspėjo, kad „dar ne per vėlu“ apsigalvoti.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Teresa Mei) pareiškė, kad „kelio atgal nebėra“, ir paragino šalį siekti nacionalinės vienybės, trečiadienį oficialiai informavusi Europos Sąjungą apie Jungtinės Karalystės ketinimą užbaigti 44 metus trunkančią narystę Bendrijoje. „Tai istorinė akimirka, po kurios nebebus kelio atgal“, – sakė Th.May parlamente. Jos kalbą dažnai pertraukdavo nepatenkintų opozicijos deputatų šūksniai.

Lietuva ir dar dvylika Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė steigti Europos prokuratūrą kovoti su finansiniais nusikaltimais. Šis sprendimas atspindi populiarėjančią skirtingų greičių Europos koncepciją, kad atskirose srityse glaudžiau bendradarbiautų tik dalis bendrijos valstybių.

Europos Parlamentas vetuos susitarimą dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, jeigu jame nebus išsaugotos europiečių teisės gyventi ir lankytis Didžiojoje Britanijoje, kurias jie turėjo iki „Brexit“ procedūros starto, antradienį rašė britų laikraštis „The Guardian“. „ES derybinės grupės dėl „Brexit“ vadovas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir Parlamento nariai nerimauja dėl informacijos, jog britų vyriausybė nori, kad kovo 29-oji – diena, kai ji oficialiai praneš ES apie ketini...

Didžioji Britanija trečiadienį oficialiai pradės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą – šis istorinis žingsnis šalyje vertinamas itin prieštaringai, o dėl paties Europos projekto ateities kilo abejonių. Praėjus vos kelioms dienoms po 60-ųjų ES įkūrimo metinių, Britanija yra pasirengusi tapti pirmąja valstybe, siekiančia iš jos pasitraukti ir taip sukrėsti Bendriją, sukurtą iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.

Londono meras antradienį perspėjo Europos Sąjungą nebausti Didžiosios Britanijos per „Brexit“ derybas, nes dėl tokios pozicijos pasekmių kentės visi. Sakydamas kalbą Briuselyje likus dienai iki Britanijos išstojimo iš ES dvejus metus truksiančio proceso inicijavimo Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas) taip pat paragino šalies premjerę Theresą May (Terezą Mei) suteikti „tvirtą“ garantiją dėl ES šalių piliečių, gyvenančių Britanijoje, teisių.

Nepaisant „Brexit“ ir neapibrėžtumų ES politinėje padangėje, Europos ekonomika nesustoja augusi, o kartu su ja auga ir lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa, atsigauna reeksportas.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti „taikius demonstrantus“, sulaikytus ankstesnę dieną per masinius protestus prieš korupciją. Iškilus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, paskelbęs sieksiantis prezidento posto per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, buvo tarp maždaug 500 asmenų, sulaikytų policijos Maskvoje per masines eitynes – vieną didžiausių nesankcionuotų demonstracijų per kelerius pastaruosius metus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį, minint Europos Sąjungos įkūrimo sutarčių 60-ąsias metines, paragino Bendrijos lyderius ryžtingai vesti žemyną iš krizės. „Šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiai, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, prieš 60 metų paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“, – savo kalboje sakė buvęs Lenkijos premjeras. „Europa yra politinis darinys, kuris bus vieningas, arba jo visiškai nebeliks“, – perspėjo jis.

Europos Sąjungos vadovai per specialų viršūnių susitikimą šeštadienį Romoje atnaujino įžadus – taip įsipareigojimu bendrai ateičiai be Didžiosios Britanijos buvo paminėta Bendrijos 60 metų sukaktis. Susitikę be Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May, kitų 27 valstybių lyderiai pasirašė vienybės deklaraciją ant Kapitolijaus kalvos, kur 1957 m. kovo 25 dieną šešios valstybės pasirašė Romos sutartį.

  Europos Sąjungoje diskutuojant apie „kelių greičių“ Europą, Lietuvos prezidentė teigia, kad Lietuva nori būti Bendrijos priešakyje. Tai ji pareiškė Romoje prieš pasirašant deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities. „Aš manau, kad kur bus Lietuva, priklausys nuo pačios Lietuvos, todėl kad mes patys sprendžiame, kokios Europos mes norime, kur norime būti ir su kuo norime būti.

Romos gyventojai šeštadienį vengia miesto centro pareigūnams rengiantis galimiems smurtiniams protestams per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Prieš kelias planuojamas demonstracijas buvo uždarytos kai kurios metropoliteno stotys, buvo pakeisti miesto autobusų maršrutai, nukreipiant juos nuo istorinės miesto širdies. Pareigūnai baiminasi, kad į protestus prieš ES, kurie turi vykti po pietų, gali infiltruotis anarchistų.

Europos sąjunga, mininti 60 Romos sutarties jubiliejų, stokoja vieningumo, o kur dar išorinės problemos, tikina ekspertai, vertindami paskutinių kelių metų ES plėtrą.

Popiežius Pranciškus penktadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad Bendrijai gresia išnykimas be naujos ateities vizijos, pagrįstos solidarumo principais, ant kurių pamatų ji ir buvo sukurta. Griežtu kreipimusi rūpesčių kupinos Europos Sąjungos 60-ųjų metinių šventės išvakarėse argentinietis popiežius išvardijo daugelį problemų, kurios teks Sąjungai, greit prarasiančiai Britaniją iš savo gretų.

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Surasime būdus, kaip taikiai ir draugiškai, ir naudingai abiem pusėm išsiskirti“, – penktadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė šalies vadovė. Ji tvirtino, kad „Jungtinė Karalystė išliks mūsų partnerė, ji niekada nebus mūsų priešė“. Britai pernai referendume nusprendė, kad šalis turi palikti Europos Sąjungą.

 Didžioji Britanija privalo susitarti, ką ji yra skolinga Europos Sąjungai, taip pat koks likimas laukia Bendrijos piliečių po „Brexit“, kad būtų galima pradėti derybas dėl būsimos prekybos sutarties, trečiadienį pareiškė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Šie prancūzo M.Barnier komentarai yra pirmasis svarbus Briuselio pareiškimas dėl „Brexit“ nuo pirmadienio, kai Britanija paskelbė kovo 29 dieną inicijuosianti iki dvejų metų galintį užsitęsti „skyrybų“ procesą...

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti. Dabartinę Europos Sąjungą suformavo pastangos po Antrojo pasaulinio karo atnešti žemynui taiką, kurioms vadovavo Prancūzija ir Vokietija.

Šešios Europos Sąjungos steigėjos per 1957 metais vykusią ceremoniją oficialiai patvirtino Romos sutartį pasirašydamos šūsnį tuščių lapų. Svarbią dieną Europos istorijoje pažymėjusios procedūros neįtikėtiną detalę per interviu su AFPTV prisiminė vienas veteranas britų korespondentas Davidas Willey (Deividas Vilis). Šeštadienį bus minimos šios sutarties 60 metų metinės.

Už Europos Sąjungos plėtrą atsakingas komisaras pareiškė, kad Turkijos narystė bloke taps „vis mažiau reali“, jei Ankara artimiausiu metu nepakeis savo kurso. Turkija derybas dėl narystės Bendrijoje veda nuo 2005 metų, tačiau Europos šalims vis didesnį susirūpinimą kelia ryškėjančios autoritarizmo tendencijos šioje šalyje.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos ir Rusijos diplomatiniai santykiai yra pasiekę neįtikėtinas žemumas. Tai nulėmė Europos įtarimai, jog Rusija kišasi į ES šalių narių rinkimus bei situacija Rytų Ukrainoje, „uždirbusi“ Kremliui sankcijas. Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.

Migrantų krizės klausimas šį pavasarį ne toks aptarinėjimas kaip praėjusiais metais. Tačiau tai nereiškia, kad problema išspręsta. Praėjus vieneriems metams po to, kai buvo uždarytos sienos, pabėgėliai vis dar naudojasi keliais Pietrytinėje Europoje, kad galėtų patekti į Europos Sąjungą, praneša „Der Tagesspiegel“. Nepaisant to, kad Balkanų migracinis maršrutas oficialiai uždarytas jau 12 mėnesių, Austrijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Doskozilas ir jo kolega iš Slovėnijos Boštjanas Š...

Europos Sąjungoje kilus kai kurių šalių pasipiktinimui dėl didžiųjų gamintojų taikomų dvigubų standartų maisto produktams turtingesnėse Europos šalyse ir naujose bendrijos narėse – Lietuva taip pat nusprendė, kad reikia patikrinti produktus mūsų parduotuvių lentynose. O mums savo ruožtu pavyko įsitikinti, kad net ir Lietuvoje parduodami, iš pirmo žvilgsnio tokie patys produktai gali smarkiai skirtis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį dar kartą pasmerkė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir pažadėjo neatšaukti dėl jos Maskvai paskelbtas sankcijas, kol šis strategiškai svarbus Juodosios jūros pusiasalis nebus grąžintas Ukrainai. „Krymas yra Ukrainos dalis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apkaltino ES aukščiausios instancijos teismą pradėjus „kryžiaus karą“ prieš islamą - mat teismas leido Europos įstaigoms uždrausti savo darbuotojams nešioti religinius arba politinius simbolius, kaip, pavyzdžiui, musulmonių ryšima skarelė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Europos gatvėse siautėja „fašizmo šmėkla“, ir elgesį su žmonėmis ne iš Europos palygino su žydų padėtimi per Antrąjį pasaulinį karą. „Fašizmo šmėkla siautėja Europos gatvėse“, – televizijos transliuotoje kalboje pareiškė R.T.Erdoganas. Jis kalbėjo po susirėmimų, kilusių neleidus turkų ministrams Europos šalyse per mitingus agituoti už reformas, kuriomis prezidentui būtų suteikta daugiau įgaliojimų.

Gydytojai ragina ruoštis vasaros laiko įvedimui. Ir nors laikrodžius vieną valandą į priekį pasuksime paskutinį kovo sekmadienį, jau dabar reikėtų eiti anksčiau miegoti ir ryte šokti iš lovos taip pat anksčiau. Priešingai gresia nemenkas stresas organizmui. Psichologai priduria, kad žadintuvo pro langą neteks mesti jeigu net ir mažiau miegodami – nesiskųsime, o priešingai ieškosime naudos. Štai tokia saldi kiekviena rytinio miego minutė. Ir nesvarbu žmogus pučia į akį ar keturkojis.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Vilniaus viešojo transporto padėtis sulaukė specialistų ir valdžios atstovų kritikos. Kai kurie parlamentarai ragina miesto valdžią vystyti ekologinį transportą, savivaldybės atstovai sako, kad einama būtent tokia kryptimi.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susirėmė dėl planų atkurti Bendrijos vienybę, iš jos pasitraukus Britanijai, kai išvakarėse Donaldo Tusko perrinkimas Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir ginčas su Lenkija išryškino susiskaldymą Bendrijoje. Didžiosios ES ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – palaiko „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos integraciją po skyrybų su Britanija, nors šiai idėjai priešinasi daugiausia rytinės Bendrijos narės.