REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti.

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinę Europos Sąjungą suformavo pastangos po Antrojo pasaulinio karo atnešti žemynui taiką, kurioms vadovavo Prancūzija ir Vokietija.

REKLAMA

Tačiau politinė ir ekonominė sąjunga, įsteigta 1957 metų kovą pasirašyta Romos sutartimi, kurios metines lyderiai minės šią savaitę, dabar daugeliu atžvilgiu yra mažiau vieninga nei kada nors yra buvusi.

Nesutariama dėl migracijos, populizmo ir ekonomikos, nerimaujama dėl Bendrijos vietos pasaulyje ir ateities po „Brexit“.

Nors ES „tėvas“ Jeanas Monnet suformulavo mantrą, kad Europa bus nukalta per krizes, dabar nuogąstaujama, kad Bendrija galbūt yra mirtinai nusilpusi.

REKLAMA
REKLAMA

„Ši mantra – pastaraisiais metais jos nebegirdėdavai Briuselio burbule“, – sakė Stefanas Lehne (Štefanas Lenė) iš užsienio politikos studijų centro „Carnegie Europe“.

„Yra ne tik viena didelė krizė, bet ir įvairūs labai sunkūs ir komplikuoti iššūkiai, ir galvoju, kad tai viską keičia“, – naujienų agentūrai AFP sakė S.Lehne.

Pasak jo, labiau tikėtina, kad ES galiausiai nebeliks jos dabartine forma, kad ji taps „dar laisvesne sąjunga“, o ne glaudesne, kaip numatė ES sutartys.

„Šventoji Romos imperija“

„Kartais pagalvoju apie Šventąją Romos imperiją, kuri toliau egzistavo šimtus metų po to, kai tam tikra prasme mirė politiškai“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ES lyderiai šeštadienį Romoje turi pritarti „skirtingų greičių“ Europai, ir tai sudarys sąlygas kai kurioms šalims tęsti bendradarbiavimą, kitoms šalims nesidedant prie didesnės integracijos iniciatyvų. Vis dėlto kai kas tai vadina lėtu irimu.

Daug metų galvas smėlyje slėpę Europos lyderiai pagaliau pripažino, kad susiduriama su egzistencine krize.

Naujasis Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani šią savaitę sakė, kad „Europos projektas dar niekada neatrodė taip nutolęs nuo žmonių, kaip atrodo dabar“.

Tačiau kuo šiandienos krizės skiriasi nuo tų, kurias blokas, tuomet vadintas Europos ekonomine bendrija, išgyveno savo ankstyvaisiais metais?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų