Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas reiškia nepasitenkinimą, kad Briuselis nenori atnaujinti derybų dėl Turkijos narystės ES, ir grasina atšaukti kovo mėnesio susitarimą, kuris sumažino į Europą atvykstančių migrantų srautą.
Pasak ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos užsienio reikalų ministro Miroslavo Lajčako, ministrai bandys išsklaidyti šiuos nesutarimus antradienio derybose Briuselyje.
„Tai tikrai yra daugiausiai problemų keliantis klausimas“, – sakė M.Lajčakas žurnalistams, paklaustas apie Austrijos raginimą įšaldyti derybas dėl Turkijos narystės ES.
„Nuomonės yra gana skirtingos. Todėl šios dienos tikslas yra surasti bendrą platformą kompromisui pasiekti“, – pridūrė ministras.
Tuo metu Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas perspėjo, kad Viena gali blokuoti ministrų išvadas, kurias jie turi vienbalsiai patvirtinti antradienį, norint tęsti derybas.
„Mes pabandysime surasti bendrą poziciją“, - pareiškė S.Kurzas, bet perspėjo, kad „mes blokuosime išvadas“, jeigu tai bus neįmanoma.
S.Kurzas reikalauja, kad R.T.Erdoganas laikytųsi ES priimtų žmogaus teisių ir demokratijos standartų.
Pasak jo, Austrijos pozicijai pritaria ir Nyderlandai bei Bulgarija.
Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią įšaldyti Turkijos narystės ES derybas dėl šios šalies veiksmų po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą.
Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos valstybės ministras Europos reikalams Michaelis Rothas perspėjo, kad ES „neturėtų užtrenkti durų šiame sudėtingame etape“, nepaisant turkų „regresijos“ tokiose srityse kaip įstatymų viršenybė ir žiniasklaidos laisvė.
Tačiau jis pridūrė, kad „Europos Sąjunga turi duoti aiškų ženklą... Turkijos piliečiams, kurie pripažįsta bendras Europos vertybes“.
Turkija ir ES seniai įstrigusias narystės derybas susitarė pagreitinti kovą, kai abi šalys suderino priemones į Bendriją plūstančio migrantų srautui sumažinti.
Tačiau procesas įstrigo po nesėkmingo karinio perversmo liepą, kai Ankara pradėjo suiminėti ne tik įtariamus kariškius, bet ir žurnalistus, aktyvistus, akademinės bendruomenės narius ir kitus su perversmu nesusijusius asmenis.
1963 metais Ankara ir Briuselis pirmąkart pasirašė asociacijos sutartį, kurioje skelbiama, kad Turkija sieks tapti Bendrijos nare. 1987-aisiais Turkija pateikė oficialų prašymą ir 2005 metais pradėjo derybas dėl stojimo į ES, bet tos pastangos strigo dėl įvairių problemų.
