Muslamofobiškas Europos likimas?
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros profesorius, politologas Egdūnas Račius prognozuoja, kad būtent rinkiminis laikotarpis kai kuriose Vakarų šalyse nulems tolimesnį Europos sąjungos likimą. „Pirmiausia mes turim kalbėti apie politinę valią. Ir Vokietija iki šiol turėjo politinę valią neužsidaryti, netapti pagiežinga muslamofobiška valstybe. Bet jos laukia rinkimai, ir jų laikotarpyje gali labai daug kas pasikeisti. Vokiečių kaip visuomenės pozicija pasimatys per rinkimus, ir rinkimų laimėtojai, kad ir kaip jie baigtųsi, galėtų apsispręsti, ar elgtis labai skirtingai nuo to kaip elgėsi kanclerė Merkel ir jos vadovaujama Vyriausybė. Jei taip nutiktų, aš manyčiau, kad tam tikros bangos eitų per visą Vakarų Europą, pirmiausia. O galbūt ir centrinė bei Rytų Europa, kuri taptų labiau anti- multikultūriška. Tai yra, kad įvairovė būtų matoma kaip iššūkis ar net grėsmė“, - situaciją prognozuoja E. Račius.
Anot pašnekovo, tokie sprendimai galėtų iššaukti ir Europos projekto griūtį. „Tai čia būtų galima laikyti netgi tokį Europos sąjungos vertybių išsižadėjimą: tolerancijos, teisės daryti ir veikti, ką nori. Tai čia būtų tokių pamatinių principų atsisakymas. Tai tokiu atveju, ilgalaikėje perspektyvoje matome labai prastą Europos Sąjungos projekto likimą, ir tada galbūt net ir Europos kaip kontinento raidą, kuri būtų dabartinėmis akimis žiūrint, atrodytų kaip nesėkmė“, - sako E. Račius.
Lietuviai nebijo
Profesorius Egdūnas Račius taip pat teigia, kad Lietuva dar nesusidūrė su realiomis pabėgėlių grėsmėmis, tad tai parodė ir praėjusių metų Seimo rinkimai. „Nebuvo baiminamasi tos nelegalios imigracijos, ar tos didesnės įvairovės. Ir šie Seimo rinkimai parodė, kad partija aktyviai ėjusi prieš multikultūriškumą, buvo palaidota. Bet aš sakyčiau, kad Lietuva šiuo atveju tiesiog vėluoja ir galbūt mes galėtume manyti ir svarstyti, kad mes po 4 metų, kituose Seimo rinkimuose. Potencialiai gali būti, kad rinkėjų nuomonė ir pozicija, bei partijų ir politikų kitą veidą pamatysime“, - prognozuoja politologas.
Pabėgėlių krizei pasiruošta nebuvo
Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas sako, kad didžiausia klaida, kuri ir atvedė prie dabartinės situacijos yra elementarus nepasiruošimas situacijai. „Tai buvo nepasiruošta, čia esminis aspektas yra. Ir žiūrint į visą pabėgėlių srautų logistiką, panašu, kad Europos Sąjungos lygmenyje dirbantys ekspertai turėjo numatyti, kad 95 % visų Sirijos pabėgėlių, tikrai negyvens tokiomis sąlygomis, kokiomis jie gyvena iki šiol“, - sako pašnekovas.
Karolis Žibas taip pat prognozuoja, kad šiais metais ir toliau bus griežtinama kontrolė „Kas buvo daroma praeitais metais, griežtėjo emigracijos politika ir emigracijos kontrolė. Tai yra natūralu, to reikėjo tikėtis. Buvo investuojami labai dideli pinigai į ne tik ES išorės sienų saugumą, bet ir buvo stiprinama siena tarp Turkijos ir Sirijos. Ir prie to prisidėjo ir pati Europos komisija“, - teigia K. Žibas.
Sienų uždaryti negalima
Kaip kitą esminę problemą ir realų Europos pasikeitimą, Karolis Žibas įvertina ir sąjungos gyventojų prieaugio didžiąją dalį iš atvykstančių gyventojų. „Per pastaruosius 8 metus, apie 80-85% visos ES populiacijos prieaugio sudarė emigracija iš trečiųjų pasaulio šalių. Tai ir toliau, ji nori, ar nenori, ji vyks, klausimas tik yra, kokie migracijos kanalai bus atidaryti. Tai tas vaizdas keičiasi jau labai seniai. Tai tas, kas vyksta dabar Europoje, tai tas vyko seniai ir buvo aiškiai suprantama, kad taip ir bus. Nes iki šiol dar ir Vokietija ir kitose šalyse jaučiamas labai didelis darbo jėgos poreikis. Ir po truputėlį, kada tokios šalys kaip Š. Amerika, Australija, Naujoji Zelandija žiūri labai logiškai ir stiprina emigrantų pritraukimo programas. Tai šiuo atveju ES pralošia dėl populistinių judėjimų, kurie visame kame mato tiktai nesaugumą. Taip, jį reikia matyti, bet reikia suprasti, kad sienų mes neuždarysim, nes gyvename ne XIX amžiuje“, - sako pašnekovas.
Pabėgėlių srautai nežymiai mažės
Politologas Vytautas Sinica prognozuoja, kad pabėgėlių srautas nežymiai mažės. „Ne tiek, kad iš principo problema dingtų ir kad tai nustotų būti viena iš svarbiausių klausimų Europos sąjungoje, bet kažkiek mažės. Kadangi didžiojoje daugumoje Vakarų Europos bus rinkimai, politikai jaučia, kad visuomenė yra prieš tą atvirą sienų politiką ir retorika griežtės. Nesvarbu, ar tai bus nuosaikios centro partijos, ar tolimos dešinės partijos, bus griežtėjanti politinė retorika. Bet nemanau, kad kur nors tai taps sienų uždarymu, masinėmis deportacijomis ar kažkuo, kas realiai išspręstų problemą. Labai iškalbinga yra Vokietijoje, kurioje dabar dešimtimis tūkstančių migrantų atsakyti neigiamai dėl prieglobsčio suteikimo, bet jie toliau gyvena šalyje, nes niekas tiesiog nesiryžta žmonių išvaryti už sienos, grąžinti į kažkokią šalį, ar dar kažkaip. Jie de facto gyvena šalyje, nors teisės tam jie neturi", - sako politologas.
Jis taip teigia, kad toks ryžto trūkumas yra dabartinio ES mentalisto išraiška. "Šita tendencija išliks, tai yra šiuolaikinis Vakarų Europos mentalitetas. Jis daugiau atsiranda situacijoje, būtent su šia migrantų krize. Tai kas mums emociškai atrodo labai žiaurus veiksmas, kurio daryti yra nesiryžtama. Tai ši tendencija, manau, turėtų išlikti ir paprasčiausiai Europoje retorika politikų bus vis labiau tokia anti emigracija. Bet faktiškai, šalyje gyvenančių saugumo ir socialinės gerovės problemas keliančių migrantų kiekis, aš nemanau, kad labai mažėtų. Atvyksiančiųjų kiekis mažės, bet gyvenančių problema neišsispręs per 2017 metus tikrai", - prognozuoja politologas.
Ar pabėgėliai gali pakeis Europos veidą?
Politologas V. Sinica taip pat teigia, kad Europos veidas gali keistis drastiškai. „Yra šnekama nemažai apie tai, kad ypač ta banga, kuri atvyksta ne iš kariaujančių šalių, bet iš Afrikos šalių, kuriose jaučia nuolatinį badą ir nepriteklių. Žmonės ten nebėga nuo karo, jie bėga nuo nepritekliaus. Kurio nemato, kaip galėtų išspręsti. Globaliame pasaulyje gyvename, Europos šalys turi priemonių paveikti tą savo įvaizdį visuose žemynuose. Europai tikrai reikia siųsti aiškų signalą, kas čia nėra tų atvirų durų ir pašalpos ir rojus čia nelaukia. Nes faktas yra, kad ta banga, kuri dabar eina, jai sustoti priežasčių net nėra. Tiek iš Azijos, tiek iš Afrikos. Ji gali tęstis ir jeigu dabar atkeliavo keli milijonai žmonių, gali atkeliauti ir dar keli. Tik su aiškiu signalu, kad negali mažiausias žemynas staiga pasirūpinti likusiais didesniais žemynais, tai tik pranešdami aiškiai, kad čia nėra taip gerai, galėsim tą procesą sustabdyti.
