Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) nenori sumaišties savo pašonėje ir siekia padėti rytinėms savo kaimynėms, tačiau Maskva tai vertina kaip kišimąsi į jos įtakos sferą. Nepaisydama Rusijos susierzinimo, ES vakar Prahoje surengė susitikimą su šešių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Neramumai Gruzijoje ir Moldovoje rodo, kad Europos Sąjunga (ES) turi aktyviau remti savo kaimynes Rytuose, teigia užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Tai V.Ušackas BNS sakė ketvirtadienį telefonu iš Prahos, kur oficialiai pradedama Rytų partnerystės iniciatyva. Šia programa tikimasi suaktyvinti ES ryšius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina bei paskatinti reformas šiose šalyse.

Krizė gali į atvesti į valdžią radikalias ir populistines jėgas, todėl Europos Sąjunga (ES) turi aktyviau padėti savo Rytų kaimynėms, teigia premjeras Andrius Kubilius. Ministras pirmininkas straipsnyje laikraščiui "European Voice" rašo, kad dėl krizės kaimynės Rytuose - Ukraina, Moldova, Baltarusija bei Pietų Kaukazo valstybės Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija - tampa ekonomiškai ir politiškai ypač pažeidžiamos.

Kodėl per masinius atleidimus darbo netekęs portugalas gali gauti 16 tūkstančių eurų išmoką, pavyzdžiui, savo verslui pradėti, o lietuvis ne? Tik todėl, kad lietuvis nežino kur kreiptis. Europarlamentarė Ona Juknevičienė pristatė nuo gegužės įsigaliojančią naują, Lietuvos žmonėms palankesnę Europos globalizacijos fondo (EGF) paramos teikimo tvarką.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigia neatmetąs galimybės šalyje vykdyti reformas ir suteikti postus vyriausybėje kvalifikuotiems opozicijos atstovams. Ilgai dėl žmogaus teisių pažeidimų kritikuotas Baltarusijos lyderis teigia galįs vykdyti ir kitas politines reformas, jei tik jos nepakenks šalies ekonomikai.

Nors Europos Sąjunga ir pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į ES viršūnių susitikimą Čekijoje, „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tituluojamas politikas šiame susitikime nedalyvaus. Sudėtinga tvirtinti, ar tai reiškia Baltarusijos norą vėl atsigręžti į Rusiją, tačiau, pastaruoju metu kiek suintensyvėjęs Minsko ir Briuselio dialogas gali ir vėl įstrigti.

Italija pareiškė, jog jei jei Europos Sąjunga vis dar nori vaidinti svarbų vaidmenį Vidurio rytuose, turi stiprinti ryšius su Izraeliu, rašo BBC. Taip po susitikimo su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Liebermanu kalbėjo Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini. Izraelio atstovas taip pat pabrėžė ES ir jo šalies santykių svarbą, tačiau susitikime diplomatiškai „apėjo“ Palestinos klausimą.

Naujoji kiaulių liga – rimta grėsmė, bet ne priežastis panikuoti. Taip „Balsas.lt savaitei“ teigia specialistai ir ramina: kiaulienos kotletai ir kepsniai pavojaus nekelia.

Esė bus analizuojami Europos Sąjungos (ES) raidos scenarijai bei Lietuvos vaidmuo juose. Pradžioje aptariamas ES idėjinių pagrindų santykis su Abiejų Tautų Respublikos (ATR) idėjiniais pagrindais. Aptarus šį santykį bus parodytos stipriosios minėtųjų pagrindų pusės, bei kur jos istoriškai nuvedė ATR. Tada lygindamas Respubliką su ES, parodysiu, kokie yra iššūkiai Sąjungai, bei kokia yra galima Europos Sąjungos ateities perspektyva.

Tai buvo baisus netaktas. Paklausti premjero Andriaus Kubiliaus apie "Leo LT" tuo metu, kai jis jau apsisprendė. Kai "Leo LT" gavo dovanų jungties su Švedija projektą. Jungtį finansuos Europos Sąjunga, mūsų valstybė, jos piliečiai, o 38 proc. viso to naujo gėrio gaus krautuvininkai, VP 10-ukas. Taigi mokės visi, išskyrus dešimt tų, kuriuos išskyrė du politikai. Gediminas Kirkilas ir A.Kubilius su svita. Su savo dešimtuku. - Premjere! - Taip. - Dar vienas klausimas.

Izraelis perspėjo Europos Sąjungą liautis kritikuoti Benjamino Netanyahu vyriausybę ir pagrasino pašalinti iš Vidurio Rytų taikos derybų, rašo BBC. Šalies užsienio reikalų ministerijos pareigūnas susisiekė su ES pasiuntiniais, kai Briuselyje vienas iš komisarų pasiūlė „užšaldyti“ ketinimą atnaujinti ES-Izraelio santykius. Komisaro nuomone, verčiau pradėti derybas su palestiniečiais.

Prezidento B. Obama „pasaulio be branduolinių ginklų“ kvietimas ir jo susitarimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu siekti šio tikslo padėjo atgaivinti prieš du dešimtmečius pasibaigus Šaltajam karui iš užsienio politikos darbotvarkės iškritusį klausimą. Antra vertus, pastaraisiais metais branduolinis nusiginklavimas nebuvo visiškai pamirštas.

Prancūzija teigia reikalausianti, kad Europos Sąjunga priimtų sprendimą uždrausti visus skrydžius į Meksiką, kurioje ir įvyko kiaulių gripo protrūkis. Nauji šios ligos atvejai patvirtinti Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje. Dauguma apsirgusiųjų neseniai grįžo iš Meksikos. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Roselyne Bachelot teigia, kad jos šalis reikalaus skrydžių į Meksiką draudimo per ketvirtadienį vyksiantį ES sveikatos ministrų susitikimą.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka po 14 metų pertraukos pagaliau prasiveržė iš izoliacijos į Vakarus. Kad ir kaip būtų keista, stačiatikių ateistu save laikantis Baltarusijos lyderis pirmąja nuo 1995 m. kelione pasirinko Vatikaną ir Italiją.

Europos Sąjunga (ES) turi būti dėkinga Baltijos šalims už tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija padėjo Vakarų Europai daugiau sužinoti apie Sovietų Sąjungos totalitarizmą, teigia Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas (Hansas Gertas Pioteringas). Į Lietuvą atvykęs EP vadovas antradienį BNS sakė, kad jis visą laiką stengėsi naudoti savo politinę įtaką dvasinei kovai prieš bet kokias totalitarizmo formas.

Vilniuje viešintis Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas (Hansas Gertas Pioteringas) nemato galimybių, kad Lietuvai Europos Sąjunga (ES) galėtų sudaryti išskirtines sąlygas greičiau įsivesti eurą. Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad greitesnis euro įvedimas būtų naudingas iš ekonominės krizės siekiančiai išbristi Lietuvai.

Europos Sąjunga išplėtė sankcijas Birmai ir atnaujino reikalavimą paleisti politinius kalinius, tarp jų ir opozicijos lyderę Aung San Suu Kyi, rašo BBC. 2006 metais įvestos sankcijos pratęstos dar vieniems metams.

Pasaulyje nerimą keliantis kiaulių gripas Lietuvoje kol kas neužfiksuotas, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Visgi raginama atkreipti dėmesį į asmenis, į Lietuvą atvykstančius iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos regionų, kuriuose užfiksuoti kiaulių gripo atvejai. SAM atstovai kaip grėsmę galimai keliančius JAV regionus įvardijo Kaliforniją, Teksasą, Kanzasą. Medikai raginami atkreipti didesnį dėmesį į iš ten atvykusius asmenis, jei jiems pasireiškia gripo simptomai.

Irane šnipinėjimu apkaltinta žurnalistė paskelbė bado streiką. Žurnalistė Roksana Saberi, Irane nuteista aštuoneriems metams kalėti už šnipinėjimą JAV, paskelbė bado streiką, praneša BBC. Pasak jos tėvo, duktė nustojo valgyti prieš penkias dienas. "Aš labai dėl jos nerimauju", - sakė R. Saberi tėvas "Reuters" žurnalistams. 31 metų R. Saberi, turinti JAV ir Irano pilietybes, prieš savaitę buvo nuteista per uždarą teismo procesą Teherane. Šeštadienį nuteistosios advokatas padavė apeliaciją.

Balandžio 17–19 dienomis Trinidade ir Tobage įvyko abiejų Amerikos žemynų valstybių vadovų susitikimas. Jame buvo nemažai kalbama ir apie JAV ir Kubos santykių pokyčius. Dar per prezidento rinkimų kampaniją 2008-aisiais Barackas Obama minėjo, kad JAV politika Kubos atžvilgiu turi būti peržiūrėta, o susitikimo metu jis sakę esąs pasirengęs sutikti su Kubos prezidento Raulio Castro siūlymų pradėti tiesigines derybas su JAV vyriausybe.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga gali skirti baudą JAV bendrovei „Intel“ už antimonopolinių įstatymų pažeidimą, skelbia „Bloomberg“. ES rinkos priežiūros institucijos įtaria „Intel“ darius spaudimą savo partneriams siekiant užsitikrinti, kad kompiuterių gamintojai naudotų jos produktus. „Intel“ buvo kaltinama neproporcingai didelių nuolaidų taikymu tiems kompiuterių gamintojams, kurie atsisakydavo bendradarbiauti su pagrindine „Intel“ konkurente AMD.

Šių metų pabaigoje uždarę Ignalinos atominę elektrinę, murktelsime į naują – energetikos krizę. 30–33 centai – maždaug tiek šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų moka už kilovatvalandę elektros. Maždaug 30 proc. šios sumos sudaro elektros gamybos, o apie 45 proc. – elektros skirstymo kaina. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nieko ypatinga, bet tik tol, kol nepradedame savęs lyginti su kitomis šalimis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio nuomone, didžiausią grėsmę valstybei keliantį nedarbą galima įveikti tik liberalizavus darbo santykius. Jo teigimu, prie dugno Lietuva priartės šių metų pabaigoje. "Nedarbas yra grėsmė valstybei. Ir tos grėsmės valstybei, mūsų supratimu, nesupranta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Dabar sako: neleisime mitinguoti Gedimino prospekte. Šiandien gali neleisti, kol dar nėra susidariusi kritinė nepatenkintųjų masė.

Ne taip seniai postsovietinėje erdvėje ir vėl galima buvo stebėti spalvotųjų revoliucijų šešėlius. Neramumai Kišiniove ir masiniai opozicijos protestai Tbilisyje verčia ir vėl susimąstyti apie pilietinio aktyvumo ir gatvių protestų aspektus. Žinoma, kiekvieną iš paminėtų atvejų reikėtų apžvelgti atskirai. Sudėtingesnė situacija buvo Moldovos sostinėje, todėl nuo jos ir vertėtų pradėti. Galima priminti, jog Kišiniove žmonės išėjo į gatves nepatenkinti rinkimų į Parlamentą rezultatais.

Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo? D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų.

Dienraščiui „Respublika“ paviešinus faktą, jog Lietuvos premjeras Andrius Kubilius įsitraukė į rinkimę kovą Moldovoje, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus mano, kad prieš agituojant ministras pirmininkas turėjo geriau apgalvoti, kokias pasekmes sukels jo agitavimas už Moldovos krikščionių demokratų liaudies partiją. „Lietuva remia Moldovos siekius tapti Europos demokratinės bendruomenės nare, jos pastangas suartėti su Europos Sąjunga.

Akivaizdu, kad turtingiems ir galingiems žmonėms Rusijoje ir Ukrainoje „Padnestrės Moldovos Respublika“ – daug labiau žinoma kaip „Transdnestrija“ – yra naudingas darinys. Jei toks nebūtų, jis negyvuotų. Tai kaltindamos mėgsta pabrėžti Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir kitos organizacijos. Tokios pat yra marionetinės Pietų Osetijos ir Abchazijos valstybės. Jungiklio spragtelėjimas išjungtų elektros energiją. Čiaupo užsukimas sustabdytų dujas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius siūlo žemės dar neatgavusiems piliečiams vietoj jos padalyti Lietuvos miškus. "Žemės grąžinimui pinigų valstybė šiandien neturi ir nežinia, kada turės. Turime priimti politinį sprendimą ir atstatyti nuosavybę mišku, nes jis yra patrauklus turto objektas", - išeitį, kaip spręsti stringančią žemės reformą, Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" siūlė žemės ūkio ministras K.Starkevičius. Lenkų nerems.

„Jos comuniştii!“ („Šalin komunistus!“) – ši frazė labai primena 1989 m. Rumunijos revoliuciją, kuri baigėsi diktatoriaus N. Čiaušesku (Ceauşescu) nuvertimu ir egzekucija. Dabartinius protestus Moldovoje lydi tie patys šūkiai ir, rodos, panašus tikslas: nuversti komunistus, atėjusius į valdžią prieš aštuonerius metus ir – demonstrantų nuomone – falsifikavusius rinkimų rezultatus bei netekusius demokratinio mandato. Demonstrantams komunistai įkyrėjo, demonstrantai nori Europos.

Sąjūdis daugiau nei prieš dvidešimt metų prikėlė Lietuvą naujam gyvenimui po sovietinės okupacijos, trukusios ne vieną dešimtmetį. Ką mąsto tų dienų sąjūdininkai apie kelius išbristi iš dabartinės krizės ir sunkmečio? Ar tai tik ekonominė krizė? Kas žmogui gali būti moralinės atgaivos šaltinis šiomis dienomis? Kaip pasiekti, kad atgimstanti ir atsistojusi ant kojų valstybė nepasuktų vėl klystkeliais? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Sąjūdžio iniciatyvinės gru...

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, balansuojantis tarp mėginančių daryti jam įtaką Europos Sąjungos (ES) ir Kremliaus, gali netekti Vakarų paramos, jeigu pripažins atskilusių Gruzijos autonomijų nepriklausomybę. Rusija įtikinėja sąjungininką pasekti jos pavyzdžiu ir pripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą.

Ligšiolinis Alžyro prezidentas Abdelazizas Buteflika  išrinktas trečiai penkerių metų kadencijai. Ketvirtadienį įvykusiuose valstybės vadovo rinkimuose jis iškovojo 90,24 procento balsų. Tai penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras Nuredinas Džazidas Zerhunis, atsakingas už rinkimų organizavimą. "A. Buteflika laimėjo. Jis surinko 90,24 procento balsų", - pareiškė VRM vadovas. Pasak pareigūno, rinkėjų aktyvumas sudarė 74,54 procento, nors opozicija ragino boikotuoti rinkimus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų laikytis "pagarbos" ir skaidrumo stiprindama ryšius su buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, taip pat kritikavo Bendrijos politiką Ukrainos atžvilgiu.

Prieš keletą dienų per radiją girdėjau, kaip viena pensininkė aiškino, jog reikėtų mažiau skųstis kažkokia krize; krizės nėra – pensija kaip ėjo, taip ir eina, net nesumažinta; ką močiutė pirkdavusi, tą ir tebeperka. Ji gal net nežinojo, kad laikosi tokių pat pozicijų, kaip ir didžiausių pasaulio valstybių vadovai, prieš gerą savaitę susirinkę Londone. Jiems taip pat rūpėjo, kad paklausa pasaulyje nesikeistų – krizės tada nebūtų.

Čekijoje su valstybiniu vizitu viešintis prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turi skirti ypatingą dėmesį Rytų partnerystės programai ir ES valstybių vadovų susitikimui Prahoje gegužės mėnesį. Tai Lietuvos vadovas išsakė ketvirtadienį susitikęs su Čekijos laikinuoju premjeru Mireku Topolaneku, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Lotynų Ameriką sieja išties daug bendrų akcentų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socioekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir nevienareikšmiški lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Vis dėlto šio regiono ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas įvairiuose srityse intensyvėja. Dvišaliai ES ir Lotynų Amerikos santykiai užmegzti šeštame dešimtmetyje. Per pastaruosius 30 metų šių dviejų regionų bendradarbiavimas žymiai suintensyvėjo.

Jeigu pažiūrėti į tai, kas buvo prieš du dešimtmečius, tai globalaus bendradarbiavimo raida ir jos intensyvumas pralenkė didžiausius globalistų lūkesčius, ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad ši tendencija artimiausiu metu susilpnės. Ideologinės ir geopolitinės dvidešimto amžiaus skiriamosios linijos neaktualios.

Europos Sąjunga pati nuspręs, ar Turkija turi tapti Bendrijos nare, antradienį pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministras po pirmadienį JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pareikšto palaikymo Ankaros siekiui. "Tai ne nauja. (George'o W.) Busho (Bušo) administracija taip pat mėgino mus įtikinti", - pareiškė Michaelis Spindeleggeris (Michaelis Špindelegeris), po to, kai Turkijos parlamente JAV prezidentas išsakė savo pastebėjimus šiuo klausimu.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas pirmadienį pareiškė, kad dėl elektros kabelio „Swedlink“, sujungsiančio Švediją su Lietuva arba Latvija, bus nuspręsta tik gavus ekspertų vertinimą, kuris bus padarytas iki liepos, pranešė naujienų agentūra dpa. Prieš prasidedant ES energetikos konferencijai Rygoje, A.Piebalgas agentūrai sakė, kad kabelio linijos negalima galutinai nurodyti, kol techninės ataskaitos nėra pateiktos. „Tuomet mes žinosime, ką jie siūlo.

Pasidabinęs kaklaraiščiu ir puošnia liemene, jis sveikino užsienio valstybių prezidentus, pasipuošęs karine uniforma, apžiūrinėjo karių rikiuotes ir užpildė biuletenį Baltarusijos parlamento rinkimuose. Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnus atrodo yra rengiamas tapti šalies lyderiu. Tiesa, čia iškyla viena problema – jam tėra vos 4 metai.

Stambule pirmadienį prasidės Jungtinių Tautų (JT) forumas, kuriame bus siekiama nutiesti tiltus tarp islamiškojo pasaulio ir Vakarų šalių, o apie skirtingų kultūrų sąveikos problemas taip pat pasisakys JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama). B.Obama, kurį Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pakvietė į JT organizuojamą konferenciją, į šią šalį atvyko sekmadienio vakarą. Pirmadienį jis dalyvaus svečių garbei rengiamuose iškilminguose pietuose.

Moldovoje sekmadienį vykusius parlamento rinkimus absoliučia persvara laimėjo proeuropietiški komunistai, užsitikrinę 49,92 proc. balsų, pirmadienį pranešė pareigūnai. Antroje vietoje po valdančios Moldovos komunistų partijos (PCM), kuriai vadovauja prezidentas Vladimiras Voroninas, yra Liberalų partija laimėjusi 12,9 proc. balsų, o treti liko liberalai demokratai (LPDM) su 12,24 proc. balsų. 6 proc. slenkstį dar įveikė susivienijimas "Mūsų Moldova", kuris laimėjo 9,93 proc. paramą.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį paskelbė, kad suvienijo pastangas su Jungtinėmis Valstijomis "sunkiai ir pasaulinei" ekonominei krizei spręsti. Po sekmadienį įvykusio susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), 27 ES valstybių lyderiai sakė, jog jie ir JAV "yra pasiryžę dirbti ranka rankon", kad praktiškai įgyvendintų kovos su ekonominiu nuosmukiu sprendimus, kuriuos priėmė G-20 valstybių viršūnių susitikime.

Knygynuose jau pasiriodė ir sėkmingai prekiaujama vieno garsiausių moterų žinovo (tačiau reikia perskaityti knygą, kad sužinotum, jog jis nieko nežino apie moteris) Rapolo Rakalo knyga „Ko trokšta merginos?“.   Daugiau informacijos apie Rapolą Rakalą galima gauti čia – www.tinklink.

Lenkijos ambasadorius Rusijoje Jerzy Bahras sakė, kad Europos Sąjunga (ES) dar neapsisprendė, ar kviesti Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į Prahoje vyksiantį Rytų partnerystės projekto atidarymą, taip pat pridūrė, kad Rusijos Kaliningrado sritis galėtų tapti šios programos partnere. „Kaliningrado sritis yra (Rytų partnerystės iniciatyvos) regiono centre, todėl ji galėtų mėginti dalyvauti šioje arba kitose programose.

Vienas pirmųjų užpernai sukritikavęs ką tik užgimusį ir „slibinu“ anuomet pakrikštytą „Leo LT“ projektą, ekonomistas Raimondas Kuodis ir toliau tvirtina, kad šis projektas yra girnapusė, smukdanti visuomenės gerovę. R.Kuodis anksčiau yra tvirtinęs, kad daugelį mūsų valstybės problemų sukelia korupcija ir bukumas. Pagrindine „Leo LT“ kaip problemos priežastimi ekonomistas įvardija antrą iš šių veiksnių - bukumą.

„Gazprom“ ir pagrindiniai Rusijos dujų vartotojai Europoje vieningai mano, kad Deklaracija dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos (DTS), kurią pasirašė Kijevas ir Europos Sąjunga (ES), praktiškai neįgyvendinama, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Susitikime penktadienį su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu A.Mileris pranešė, kad vakar susitiko su Europos bendrovių, kurios daugiausia naudoja Rusijos dujų, vadovais. Susitikime dalyvavo „Ruhrgas“, ENI, „Gaz de France“ vadovai.

Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) šiemet darbo neteks apie 700 žmonių, kitąmet bus atleista dar beveik 1 tūkst. asmenų. Valdžia ne vienus metus kūrė planus, kaip rūpinsis, kad buvę uždaromos IAE darbuotojai neliktų be darbo. Tačiau tam koją gali pakišti įsisukęs sunkmetis. Prieš keletą metų Seimas priėmė įstatymą, kuris turėtų apsaugoti be pragyvenimo šaltinio likusius atominės elektrinės darbuotojus.